Again, not too far from Wabi-Sabi.

The Aqua Tower in Chicago (with its flowing balconies), and a PETA award (fritted glass for bird-friendliness).

tai štai, mielieji, brangieji. aš vėl gyva ir grįžtu į gyvenimą.

visą šią savaitę miegojau po 1,5-3val per parą (tiesa, kartą 5val, o paskutinę naktį ant visko spjoviau ir išmiegojau visas 6), tai dabar bandau “atmiegoti” tas prarastas valandas. bet pabaigos džiaugsmas viską užliejęs kaip kokia upė, taip gera gera. darbai eis ir toliau (bent man), plius keli egzai, bet viskas jau atrodo pasiekiama. kai pasižiūriu į kursiokų statusus facebooke, matau, kad ir jų gyvenimuose viskas nušvito ryškiom spalvom po ketvirtadienio.

tai štai, tie, kuriems neturėjau laiko pastaruoju metu, jau galit siūlyti man kavos/alaus/etc (ir panašius dalykus, kuriuos jau seniai planavom).

- – - — – - – - – - — – - –

gal truputį gaila, šiandien iš sangrios gėrimo vakaro (pačiame nuostabiausiame, veik svajonių bute be numerio) išėjau anksti. oi, nesulaukiau supertramp’ų plokštelės…:> bet gal nereikia pult taip iš karto.;) viskas po truputį. be to, šiandien jau spėjau išbandyti naują pyrago receptą (a la “upside down cake”) – jau kitą dieną po peržiūrų, not bad.  ..tuo aš ir matuoju savo gyvenimo kokybę..;))

dabar man betrūksta tik salsos.

ir dar kokio nors filmo per kompą, ir pradėt skaityt knygą (gal “traukinių žymėjimą”? o gal parekomenduokit ką nors?..).

Kai studentai ima šmirinėti aplink trakų stotelę su susuktais baltais kartono ritiniais, reiškia, kažkas artėja. Mums tai tikrai artėja, bet nepamenu, ką veikėm tokiu metu, pvz. antram kurse…

Šiandien, parėjus su vienu tokiu baltu ritiniu vienoj rankoj ir su maketu kitoj, ėmiau galvoti, nuo ko pradėti darbus. Nusprendžiau, kad geriausia dovana mano organizmui būtų valandos siesta (nepamenu, kiek šiąnakt miegojau, dvi valandas? tris?). Labai puiki darbo pradžia.

Bet atsigulus supratau, kad mūsų namas gaudžia. Na, ne toks jis ir senas, jau net ne sovietinis, bet, regis, garso izoliacija nebeveikia. :> Tyliai tyliai guliu, kažkas neaišku kurioj pusėj (mano butas viršutinis) leidžia vandenį iš krano. Po to laša lašai – tarkšt tarkšt tarkšt. Šneka vyras ir moteris (o gal moteris iš TV?), kažkas stumdo baldus ar dar nežinia ką, o gal tai iš laiptinės… Daugiausiai garsų ateina vamzdžiais, dėl to ir sakau, kad “gaudžia”. O die, niekad gyvenime nieko tokio negirdėdavau. Tai dabar plėšdama kokią dainą turėčiau susimąstyti.:)

Neatsimenu, ar miegojau – kažką sapnavau būdraudama ir klausydama vamzdiškų garsų.

ooooch, koks ofisas.. stebuklinga nuotaika ir šviesa. (po nuotrauka paslėpta nuoroda į archdaily)

Šiandien norisi kam nors viską pasakoti – kaip ėjau į proją ir išėjau įkvėpta savo gerojo dėstytojo, kaip pataikiau grįžt prieš pat lietų (laimė mano kartonams), kaip akys paraudę nuo kompo ir nemigos, kaip Bee Gees “Saturday Night Fever” garso takelis veža…

Rytoj iš Turkijos grįžta mama – baigėsi mano (teoriškai) “katino dienos”, o praktiškai “vienišoji savaitė”. Nusibodo vienai valgyti, vienai gerti kavą ir klausyt, ar jokie banditai pro duris nesilaužia. ) Na, be to dabar kas nors (mama arba D.) išvirs sriubos (ką aš tingiu daryt, nes visai neįdomu). Ir bus su kuo pašnekėt visokius niekus.

šįryt viskas taip liūdna, kad net verksmas užstringa galugerkly, sutrūkčioja ir sėda skrandin.

tai tie pramiegojimai kalti -  kai galvoji “numigsiu valandą ir dirbsiu toliau”. taip liūdna, kad net juokinga.
(gerai, kad yra draugių, kurioms galima paskambinti tokiu atveju – iškart šviesiau, nors vis tiek liūdna)

(jei kas nors norit mane už tai pabarti, tai:

žinau, žinau, kad visa tai nieko verta, kad tai tik projektas, bet kaip pikta taip pramiegoti… o dėstytojas labai geras. ir už ką jam tokie studentai, kaip aš. :> )

bet yra ir geroji pusė.   na, turbūt…

Je suis finalement rentré en école d’architecture nationalle supérieure de bretagne, et c’est juste le pied depuis ce jour où le secrétariat m’a appellé entre deux cours pour me dire que j’étais le suivant de la liste d’attente qui était pris !

Voila donc le premier projet et son rendu :

Sujet :

 

“Construire un espace d’exposition pour 3 œuvres à l’échelle 1/100 en utilisant que les pièces du kit donné. La maquette tiendra sur un socle de 3cm de hauteur format A3. Interdiction de couper ou de plier les pièces du kit. Le nord se situera sur un des petits bords du socle et le paysage aussi. Le kit est constitué …de plusieurs pièces (14 à 20) découpé dans une plaque de carton blanc A4 de 1.5mm.”

 

Notre Projet :

Choix des oeuvres :

INTERIEUR/CLOS – Une oeuvre picturale/vidéographique : L’Odyssé de l’espace

SEMI INTERIEUR/EXTERIEUR – Une performance

EXTERIEUR – Une oeuvre sculturale : Amour et Psyché

Axes de développement :

parcours en boucle – choix simple

géométrie/esthétique simple

progression “intérieur – extérieur”

occupation de tout l’espace proposé

Notes :

proportions humaines respectées

luminosité prise en compte

choix du parcours important

:: Photos du rendu ::

Vidéo du Rendu :

Projet :

moi meme : Maxime Signori

kalina ropars