Nesu ta mergina, kuri mėgaujasi kulinarijos menu. Tiesą sakant, verdu ryžius mikrobangų krosnelėje, pietums mielai išsikepu kiaušinienę, kurią valgau žiūrėdama lengvą filmą, o geriausiu desertu laikau ledus arba šokoladą. Tačiau ne visi dalinasi tokiu paprastu požiūriu į maistą, todėl retkarčiais tenka sugalvoti ką nors įmantresnio – pavyzdžiui, kai pietų atvažiuoja draugai arba nusibosta kasdienė rutina ir norisi eksperimentuoti. Netikėtai (gal ne kitiems, bet bent jau pati sau) atradau, kad Jamie Oliver’io receptai yra puiki išeitis virtuvėje nedrąsiai besijaučiančioms sieloms.

Iš pradžių visa ta Oliver’io manija mane erzino. Lietuvoje jo populiarumas išplito netikėtai ir staigiai, ir net patyrusios namų šeimininkės pasidavė šiai moderniai kulinarijos srovei. Tarp jų buvo ir mano mama. Gimtadienio proga nupirkau jai Oliver’io receptų knygą. Kiek buvo džiaugsmo! Aš pati tikrai negalvojau, kad naudosiuos, kaip man tada atrodė, įmantriais receptais, o ypač man nepatiko tai, jog daug kas juose apibrėžta tik žiupsneliais ir saujomis ingridientų.

Visgi, bėgant laikui, tai šen tai ten vis tekdavo ragauti nuostabių patiekalų, kurie pasirodydavo esą puikiojo virėjo iš Anglijos receptų rezultatai. Teko pripažinti, kad šis vyrukas tikrai neprastai moka suderinti netikėtus skonio niuansus, bet ilgi, kartais keliolikos ingridientų sąrašai vis dar kurstė mano skeptiškumą. Taip buvo tol, kol nesumąsčiau pasidaryti risotto (daugiaryžio).

Žinoma, ieškojau paprasčiausio recepto internete. Ir jį radau būtent Oliver’io svetainėje. Taip pat ir puikių sriubų variacijų. Viskas pasirodė daug paprasčiau ir aiškiau, nei tikėjausi. Istorija pasikartojo ir tada, kai nutariau pasigaminti porą šaukštų pesto padažo. Vėl paprasčiausio recepto paieškos, vėl Oliver’io svetainė. Nuo tada, kai tik užsigeidžiu ko nors įmantresnio iš įprastų ingridientų, imu į rankas Oliver’io knygą (dabar mano namuose jos net 2), arba naršau jo svetainėje, kol kažkas užkliudo ne tik akis, bet ir vaizduotę. Tiesa, neapsiriboju Oliver’iu, šiuo metu atrandu ir senas geras receptų knygas iš sovietmečio, kuriose yra nemažai netikėtų receptų, bet tikrai džiaugiuosi supratusi Jamie magiją ir jo dėka pasijuntu truputį ypatinga virtuvėje. Gal tai paprasti neįprasti patiekalai, gal žaismingos didelės knygos, o gal tiesiog džiaugsmas, kad ir aš moku – kad esu pakankamai gera.

fotofotofotofotofotofoto

Gerai, nebeskrisiu į kosmosą, tiesiog noriu pasidalinti keliomis fotografų galerijomis:

PATRICK DEMARCHELIER

IRVING PENN

Irving Penn portretai man išvis labai puikūs. Sugebėti iš nieko sukurti stiprų įspūdį išties reikia daug talento.

Atkreipkit dėmesį į žiedus, antrankius. Gražu!

Nemėgstu piratavimo. Mėgstamų grupių albumus stengiuosi nusipirkti, tačiau šiais sunkiais laikais, tenka vogti. Ir šiandien nusivogiau mano labai mylimos grupės Yeah Yeah Yeahs naujausią albumą “It’s Blitz!”, kuris bus išleistas tik balandžio viduryje.  Vavavyva! Perklausiau dar tik pusę albumo, tačiau Karen O balsas toks pat įkvepiantis, o pats albumas – na ankstesni jų darbai geresni, ir nuo paskutinio EP’o “Is Is” skirias išties. Daugiau visokių elektroninių elementų, skambesys minkštesnis, o dainos lyriškesnės, tačiau teigti, kad albumas prastas – neskubėčiau, jis tiesiog kitoks. Na aišku, čia ir mano subjektyvumas kalba, juk tai mano viena mylimiausių grupių.

Todėl paklausykit ir įvertinkit patys:

singlas “Zero”

Skanaus

Oi, ne, nepasiligojau! Tik persiskaičius Buržujaus rašinėlių nusprendžiau pati pradėti rašyti blog’ą, nes manau, kad ir turiu ką pasakyti, o dažnai savo mintims išreikšti man trūksta erdvės.  Taigi evančiikas patapo blogere!

* ir kaip atprasti nuo kompiūterio, aš nežinauuu, aš nežinauuu

Nusprendžiau išdėstyti keletą minčių su viltimi, kad galbūt kas nors perskaitys ir susimąstys. 

Pastebėjau (ir džiugu), kad Lietuvoje žmonės ganėtinai kultūringi. Parduotuvėse, niekas nelenda be eilės, visi mandagūs “atsiprašau” – “prašau”, niekas nesistumdo ir nerėkia ant kitų. Šaligatviai nebe taip šiukšlinami, o parkuose jau yra nesulaužytų suoliukų (ir netgi neapšnerkštų). 

Žinoma, visada nemalonūs tie pavieniai, besigrūdantys teatro rūbinėje arba užgauliojantys praeivius gatvėje. tie pavieniai. pavieniai. ir jais piktinamės visi. gerai, kad jų mažuma:)

Koks skirtumas tarp kultūros parduotuvėje ir gatvėje? Tie patys žmonės, tie patys skirtingi požiūriai, tas pats skirtingas išsilavinimo lygis, tas pats skirtingas intelektas - tos pačios skirtingos asmenybės.

Na, juk esminis tik vienintelis skirtumas.  Parduotuvėje judame savomis kojomis, savo patogumui stumdydami vežimėlį ar nešdami krepšelį. Tuo tarpu gatvėje judame savo patogumui valdydami tansporto priemones. Priemones. Ne asmenybes, ne charakterius, ne super duper intelektą. Tad gatvėje iš tikrųjų važiuoja ne nissan, renault, audi, ford ir t.t., bet Jonas, Marius, Eglė, Petras, Margarita ir Mindaugas. Turbūt juokinga būtų, jeigu parduotuvėje sakytume “vos neatsitrenkiau į maksimos maišelį, o tas languotas krepšys vos nenuvertė visos alaus lentynos”. nesąmonė. Kelyje juk irgi iš tiesų praleidžiame ne  golfą, mondeo ar volvo, o tiesiog Joną, Petrą ar Nijolę. arba dar vienas pavyzdys: įsivaizduokim, kad pieno produktų skyriuje “piko” metu (t.y. masinio apsipirkinėjimo laiku – pvz apie 18-19 val.) bandote prisibrauti prie pieno. Ir niekas jūsų tiesiog neleidžia prieiti. maža to, kai pakelis jau ranka pasiekiamas, staiga koks nors švelniai tariant “pieno ištroškęs pyp” jus nubloškia į kitą pieno produktų skyriaus pusę.

Gatvė ar parduotuvė, greitkelis ar kioskas. visur juk tik mes. žmonės. tu ir aš.

gerbkime vieni kitus ačiū

1. Pasirodo daugybę patrauklių vyrų galima surasti “Regitroj”;

2. Naujas automobilis, nesvarbu kad jis senas, panai gali sukelti tam tikrų nerealių pojūčių, kurie sąlygoja abejones dėl vyrų reikalingumo apskritai

3. Vis dar yra moterų, kurios nemoka nustatyti radijo stočių (what da f…!!)

Man, kaip ir kiekvienai moteriai, norisi vyriškų pečių. ir vyrų kvapo. O! vyrų kvapas… truputėlis brangių kvepalų, galbūt netgi gerų cigarečių ir daug daug vyriškumo. tai visai ne smirdinčios kojinės ar kita bjaurastis, su kuria, pasirodo, daugybei moterų asocijuojasi vyrai (?!). galbūt tai tiesiog estrogenai. bet vyrų kvapas yra nepakartojamas. vyrų kvapas verčia linkti kojas ir netgi išvaro iš proto bent tai vienai akimirkai, kai dvelkteli gatvėje, parduotuvėje ar netgi tavo pačios lovoje! vyrų kvapas verčia norėti vyrų.  o jie turbūt vis dar galvoja, kad viskas sukasi tik apie tobulą kūną ar jų daikčiuką… ar vyrai bent nujaučia, ką moterims reiškia jų kvapas..(?)

o apie vyriškus pečius ir kitus subtilius dalykus tiesiog privalau parašyti. tačiau matyt ne dabar. o tai visai įsiaudrinsiu ir net tie keturi bendradarbiai už nugaros nebepadės )

(tokie tatai būna moteriški kliedesiai, kai vyrai yra toliau nei galėtų būti)

Taigi taigi.

o viskas buvo taip. Daugiau nei prieš metus sugalvojau svajonę. Susvajojau parašyti knygą. Ne dabar, o tada, kai prikaupsiu gyvenimiškos patirties ir kai iš tikrųjų turėsiu ką pasakyti. galbūt netgi ko pamokyti ir apie ką patarti galbūt tai bus romanas su veikėjais, gal filosofinis traktatas apie gyvenimą, o gal šiaip minčių kratinys.

bet kuriuo atveju viskas nuo kažko prasideda. ir tas kažkas man bus rašliavos čia, rašliavos sau. dabar galvoju, kad niekad neleisiu to perskaityti. bet galbūt imsiu ir pasakysiu šį adresą. kiek save pažįstu, tai bus akimirkos silpnybė sutikus kažką “special” arba tiesiog tobula akimirka su sielos žmonėmis. jo, tobula akimirka.

taigi, įvade, be visa ko, norėčiau pabrėžti, kad nereikia bandyti visame tame įžvelgti daugiau nei tiesiog parastus eksperimentus atrasti stilių, paprastas eilinio žmogelio mintis. nebus čia nei vertės nei grožio. gal tik kartais kažkas skambės įdomiai. (noriu pamatyti, kaip skambu).

o kas toliau? o toliau tomis retomis akimirkomis, kai gims kažkas, kas mano subjektyviu įsitikinimu atspidės mane, bus įdėta čia. taip pat kaip ir senesni bandymai kažką išspausti iš to, kas potencialiai galėčiau būti.

Nuo dabar Kiekvieną pirmadienį rašysiu atradimus.Tai bus mano atrasti blogai,svetainės ir panašaus pobūdžio dalykai.Taigi pradėsim:
1.Nezinau.lt Ši blogą skaitau jau gan ilgai,ir mano manymu jis yra geriausias Lietuviškas blogas.
2.Pragaro Virtuvė Eksperimentai virtuvėje ir šalia jos ARBA Kaip sugriauti namus netyčia.
3.Šilo Blogas Kaip pats autorius sako,blogas yra apie tai kas užkliūna…
4.Lietuvėlė Vienas linksmas blogas.
5.Ka Veikti? na o šiandenos atradimus užbaigsime dar vienu linksmų blogų.
Tiek šitam kartui.