Teko laimė stebėti kaip Tibeto vienuoliai kalba sakralines maldas ir kartu su nepaprastu susikaupimu pila smėlio mandalą. Nudažytas įvairiais spalvų pigmentais smėlis pro neįtikėtinai mažą šiaudelį pilamas į sudėtingą tibetietišką mandalinę schemą. Tvyrojo gera atmosfera ir šventumo aura, meditacinė nuotaika, kai  iš šiaudelio byra mažytės kruopelytes smėlio ir,  atrodytų, žodžiai, judesiai , kiekvienas krūptelėjimas gali viską sugadinti. Įvairiaspalvės smėlio smiltelės suskamba neįtikėtinuose ornamentuose, net užgniaužia kvapą, bijai sujudėti.  Apima ramybės ir palaimos jausmas. Neįtikėtina ir graudu, kai supylus mandalą, smėliukas vėl sumaišomas ir išpilamas. Lietuviai taip pat kuria mandalas.  Kasmet   Nijolė Valaitytė – Wolmer ir Raimondas Kareckas išleidžia Mandalų kalendorių visiems zodiako ženklams. (http://www.dharma.lt) Teko matyti ir astrologę Vaivą Budraitytę, kuriančią mandalas ant stiklo. Svajoju sukurti savo mandalą, tam reikia nusiteikimo, pakilios nuotaikos, niekur neskubėjimo, ramybės, vienatvės ir ilgesio.

Mandala (sanskrito kalba reiškia ratas, diskas, sfera) yra apskritimo arba kvadrato formos geometrinė kompozicija, simboliškai vaizduojanti tam tikrą dvasinę, kosminę arba psichologinę tvarką.

Labiausiai mandalos modelis susijęs su įvairių kultūrų religinėmis tradicijomis. Plačiausiai naudojama hinduistinėje ir budistinėje tantroje. Joje simboliškai atsispindi visos visatos arba atskirų jos dalių pilnatvė. Netgi kai mandalos forma yra trikampis, kvadratas, ar penkiakampis, tai yra centruota kompozicija, priklausomai nuo tradicijos vadinama mandala arba jantra.

Mandala yra pagalbinė priemonė meditacijos praktikoje, kaip instrumentas, kuriuo protas yra koncentruojamas ir perkeičiamas nukreipiant į harmoningą schemą.

Jantra yra joginis budistinės mandalos ekvivalentas. Ji atėjo iš daugiau nei 2000 metų senumo tantrinės tradicijos Indijoje. Vėliau šį principą perėmė ir sau pritaikė Tibeto budizmas, toliau paskleidęs tai į Mongoliją, Kiniją, Japoniją ir Tailandą.

Pagrindinės geometrinės sudedamosios mandalos/jantros dalys yra: taškas (bindu) centre, apskritimas, kvadratas, simbolinis lotoso lapelių vainikas, trikampis.

Mandala ir psichoanalizė

Psichoanalitikas Karlas Gustavas Jungas laikė mandalą „pasąmoninio “aš„ atspindžiu“ ir manė, kad mandalų piešimas jam leidžia išsiaiškinti emocines problemas bei siekti asmenybės pilnatvės.^[1] Jis kasdien savo bloknote nupiešdavo po mandalą, nes pamatė, kad kiekvienas piešinys atspindi jo vidinį gyvenimą tuo momentu. Jis pradėjo mandalą naudoti kaip priemonę fiksuoti savo “psichinę transformaciją”. K. Jungas mandalą vertino kaip archetipinį modelį, kurio pagalba žmogus gali saugiai pažvelgti į savo pasąmonę, siekiant rasti kelią į vidinės visatos centrą. Mandala padeda žmogui peržiūrėti, iš naujo pergrupuoti ir susidėlioti tai, kas chaotiškai ir neharmoningai yra išbarstyta aplink šį jo vidinį centrą. K. Jungas priėjo prie išvados, kad mandala gali padėti susisiekti su asmenybės centru siekiant pažinti kiekvieno asmens unikalų individualumą, ir šią idėją sėkmingai panaudojo savo gydymo praktikoje.

http://mandala.tai.lt/

http://www.budizmas.visiems.lt/

http://www.dharma.lt

Menas per televizoriaus ekraną, arba kokie lietuviai talentingi Kaip žinia, mes, lietuviai, esame „televizoriaus“ tauta. Turbūt sunkiai atsirastų namai, kuriuose nėra TV, kas ypač aktualu savaitgaliais, kuomet daugelis mėgsta „išsidrėbti“ ant sofutės su televizoriaus pulteliu. Bet visgi mes ir labai meniška tauta, prijaučianti visiems „dainininkams“ ir „šokėjams“. Jau kokius penkis metus yra tapę tradicija per visus populiariausius komercinius kanalus žiūrėti į naująsias scenos „Žvaigždes“, įvairiuose muzikiniuose realybės šou demonstruojančias savo „unikalius“ talentus. Eilę metų klausę tų pačių „KĮŽ“, „Dangaus“, „Žvaigždžių vartų“ ir panašių projektų mes vis dar jų turime! Savaitgalį eilinį kartą tikėdamasi pažiūrėti kokį gerą filmą per televiziją vėl teko išvysti tas pačias dainuojančias, tiksliau mikrofoną apsikabinusius ir verkiančius mergaites ir berniukus. Turbūt kone kas antras jaunas žmogus, nesvarbu moka dainuoti ar ne, jau bus išbandęs jėgas televiziniame realybės šou. Juk nuo seno mes gi dainuojanti ir šokanti tauta. Šia gaida aš ir užbaigsiu, klausykitės į sveikatą p.s. šokių dešimtukas per televiziją man visai patiko

Vis dar keistai jaučiuosi po didžiosios dienos datos patikslinimo, skaičiuoju ir pagal patikslintas datas ir vis prisimenu, kiek pradžioje buvo skaičiuota, lyg laikas kažkur prapuolė… o gal kaip sykis atsirado iš niekur… dvi savaitės… Žodžiu, keistoka, bet norisi šią būseną aprašyt, nes laikas bėga taip greitai ir viską sekundžių smiltelėm užpusto. Tai, kas tuo metu, rodos, taip reikšminga ir ryšku, po kurio laiko gali ir visai išsitrint iš žmogiškosios atminties… Kad ir gliukozės tyrimas, gydytoja sako, kad visos nėštukės labai skundžiasi ir tai nėra malonus tyrimas, o ir laiko užtrunka, o klausiau apie jį kaip pirmą kartą – lyg kažkas ir girdėta, bet nieko konkretaus . Dabar ruošiuosi šiam tyrimui morališkai, gal tikrai nebuvo  malonu, nors turbūt ne tiek, kad nepamirščiau .

Apskritai, tai jaučiuosi labai lengvai (nors lyg ir neturėčiau, juk reikia baigti remontus, persikraustyti, pasirengt intensyviam darbui nuo gruodžio, neaišku, kaip su Sodra bus, o kur dar ir neišvengiami rūpestėliai dėl pasiruošimo sutikt savo pipirą… bet gyvenimas,, matyt, nusprendė su manim elgtis gerai ) ir ne tik fiziškai, nors tas irgi svarbu (po patikslinimo per 20,5 savaitės priaugom 5,5 kg – gerai būt išlaikyt tokią tendenciją , nors šiuo metu augam kiek sparčiau ). Fiziškai savijauta gera, net keista, kai visi klausinėja – man ir su Meda savijauta buvo gera, lengva, nors finale ir +30 kg   … Tik nesinori anksčiau laiko pasakyt “op”, nes kai tik drąsiai drąsiai pasakau, kad jaučiuos puikiai, ima vakare ir paskauduliuoja kur kokį šoną šiek tiek, aišku nieko rimto, bet geriau tegul tai ir lieka taip . Manyčiau laukiantis esam ne šiaip sau tokios jautrios, tik reikia tą jautrumą tinkamai suvokt ir išnaudot, juk tokiu metu esam labiau įtakojamos aplinkos, žmonių, darbų, minčių, net ir nuosavų minčių / laimių ar baimių – kiekviena sau tai renkamės . Gal dėl to, man nėštumas ne liga, o puikus metas, pilnas ramybės, stebuklo laukimo, harmonijos ir augančios pilnatvės… Po vaikiuko gimimo būna net kiek sunku netekus to pilnumo ir ramybės jausmo viduje (čia ne apie pilvą remiantį nosį ), bet šiuo syk būsim ir labiau pasirengę apsisaugot nuo pirmų dienų streso… Vėlgi, kalbant apie tą padidintą jautrumą, šiuo metu sapnuoju labai daug, labai emocingų sapnų – tarsi ir jie ruoštų mane artėjančiam etapui… Pradžioj kamavo slogūs sapnai: vis nespėdavau rūpintis ir Meda ir antru vaikučiu, kažkokia kaltė iš sapnų smaugte smaugė. Mindaugas jau juokėsi vietoj saldžių sapnų linkėdamas neapsitaškyt pjaunant šeimą – sapnuose pabuvau kažkokia asocialia motera su šalia besišlaistančiu apspangusiu sutuoktiniu su bokalu rankoje, kažkokia manjake ir dar biesai žino kuo… Matyt taip vaikiau savo baimes dėl ateities… Po to, matyt, išlindo kitokios emocijos, nes sapnuose ėmiau plaikstytis su bikiniu vėsaus rudenio dieną ir dar kažkokiems neaiškiems tipams į kompaniją piršausi – lyg taip tvirtindama sau, kad dar nesu banginis, niekam išoriškai nepatrauklus . Tada aplankė gana ramūs ir daug malonesni sapnai… o šiąnakt teko ir pačiai pabūt vaiku, kovoti už savo įsitikinimus, pyktis su mama, liūdėt netekus vutės – prasminga, lyg kartočiau kursą, kaip nepamiršti, ką reiškia būt vaiku… Įdomu, kokia programa seks toliau (?)…

O viename žurnale perskaičiau man labai tikusias patikusias mintis apie nėštukių sapnus, kažkaip panašiai surezonavo, pateiksiu tik kai kurių sapnų aiškinimus, nors ir visas straipsniukas naudingas:

REIKŠMĖS

Tipiški pirmojo nėštumo trimestro sapnai ir jų galima reikšmė

Lengvas nėštumas ir gimdymas – nėštumo suvokimas.

Kūdikis ar vaikelis – viltis, kad gimdymas bus lengvas.

Dideli namai, transporto priemonės – besikeičiančio (augančio) kūno suvokimas.

Sodai, sėklos, vaisiai, gėlės – vidinis augimas.

Didelės transporto priemonės vairavimas – nerangumo jausmas.

Sunkaus daikto nešiojimas – augančio svorio suvokimas.

Pavojai arba užpuolikai – motinystės baimė.

Atviros durys, griuvimas, kraujas, praradimas – persileidimo baimė.

Konstrukcijos, gamyklos – vaisiaus augimo suvokimas.

Mažos konstrukcijos – suvokimas, kad vaisius dar mažas.

Vanduo, plaukimas – gimdos turinio (vandens) suvokimas.

Maži vandens gyvūnai – suvokimas vaisiaus vandenyje.

Tipiški antrojo nėštumo trimestro sapnai ir jų įmanoma reikšmė

Romanai arba buvę meilužiai – noras būti patraukliai, ilgas seksualinių santykių nebuvimas.

Bejėgis vyras – palaikymo poreikis.

Problemos su vyru – nestabilumo, nesaugumo jausmas.

Vyro neištikimybė – neužtikrintumas savo patrauklumu.

Švelnūs vidutinio dydžio gyvūnėliai (kačiukai, viščiukai) – augančio vaisiaus suvokimas.

Bejėgė arba trukdanti motina – senų konfliktų su motina atsigaminimas; naujos viltys.

Tipiški trečiojo nėštumo trimestro sapnai ir jų įmanoma reikšmė

Vaiko lytis ir išvaizda – viltys ir baimės dėl vaiko.

Ypatingas bendravimas su vaiku – noras pažinti vaiką.

Dideli gyvūnai (liūtai, beždžionės) – užaugusio vaisiaus suvokimas.

Daug vandens – laukimas vandenų nutekėjimo.

Nėštumo ir gimdymo detalės – viltys ir baimės.

Kelionės, naujos vietos – nežinomybės baimė.

Ritualai, gimtadieniai, atostogos – džiaugsmo, gimus kūdikiui, laukimas.

When news breaks that a company is in talks to be acquired, pundits are often quick to point to it as a positive sign. But in reality, it all depends on the valuation and the price of the deal. Over the past couple of days the Financial Times and Reuters have reported that Ausra, the solar thermal startup with a Silicon Valley pedigree, is in talks to be acquired by three potential companies. Both reports cite sources that say the potential buyers are global conglomerates in the power generation business and that the discussions could result in a buyout or a majority investment. No word on a valuation or potential price.

At this point I agree with the Financial Times when it says the news is part of “the consolidation that’s sweeping through the solar industry.” Siemens announced last month that it’s buying solar thermal firm Solel and firms in other solar sectors are being snapped up as well (MEMC Electronic Materials, a company that makes silicon wafers for the solar industry, announced that it plans to buy up SunEdison, a pioneer of the solar as a service business model).

Over the past year Ausra has changed it’s strategy from looking to build and operate solar thermal power plants — using mirrors and lenses to capture the suns heat and turn it into electricity — to providing its equipment to solar power producer. Building and operating these solar power plants would have taken a ton of financing, which, in a hard economy, would have proven to be a difficult route.

Proof that Ausra was continuing down this new path emerged earlier this month, when the company announced that it is selling the Carrizo Energy Solar Farm project, a proposed 177MW project still under development in San Luis Obispo, Calif., to industry thin film solar giant First Solar (s FSLR). And in September Ausra said it had been chosen to provide its equipment for a 100MW concentrated solar thermal power project being developed in Ma’an, Jordan.

Ausra declined comment on the reported acquisition talks and deal, but Katherine Potter, Vice President, Communications, Ausra, told us: “As our recent string of announcements have shown, our business strategy of focusing on being a solar steam systems provider is working and producing results.”

But for Ausra’s investors, which include Kleiner Perkins, Khosla Ventures, Al Gore’s Generation Investment, Alberta, Canada-based KERN Partners and Melbourne, Australia-based Starfish Ventures, they’re going to need a sizable exit to consider the sale a success. Ausra has raised around $130 million to date and was founded in 2006.

In comparison 14-year-old Solel, which raised at least $100 million and employs several hundred people, was bought for $418 million. Solel claims a revenue of nearly $90 million for the first half of this year, thanks to a solar receiver supply business and its work engineering, planning and building solar fields. Solel was also continuing down the path of building and operating solar thermal plants when it was bought up, unlike Ausra. However, Ausra’s advanced technology is supposed to be its differentiator, which is difficult to put a price on.

Pradėjom “savatgaliaut” nuo ketvirtadienio, nes buvo numatytas Medos vizitas pas gerąją dantų gydytoją – fėją, tad per tokį ilgą “savaitgalį” nuveikėm nemažai naudingo ir smagaus. Dantukų gydytojos kabinete eilinį kartą Meda visus (net ir gydytoją) nustebino savo ištverme, drąsa, kantrybe ir ramumu – šaunuolė, man bežiūrint į narsuolę ir jos rankelę belaikant net ašara ištryško… O Meda atlaikė nuskausminimą su leidžiamais vaistais, grežimą, nervo kanalo atvėrimą, vaistukus marinančius nervą ir puikiai su tuo susitvarkė. Gerai, kad jei jau dantukai netvirti, tai bent nėra dantukų gydymo baimės (kitaip nei tėveliams ). Visa paslaptis tinkamam nusiteikime ir nebijojime nežinomo, bet mums turėjusiems kitokią patirtį tai vis dar sudėtinga ir nuostabu… Meda gavo apdovanojimo lipduką nuo gydytojos, aptirpusį žanduką, o nuo manęs ir tėčio (bailiukų) dar vieną gražią barbę – šį syk originalią su dažomais plaukais ir daugybe plaukų aksesuarų – taigi kančios pas dantukų gydytoją pilnai “atsipirko”. Meda patenkinta, kad ir besišypsodama tik puse šypsenos švytėjo pailsusia laime

| View Show | Create Your Own

Penktadienį nuo pietų išlėkėm į Vilnių su keletu reikaliukų, tada užkandom CanCan picerijoj Gedimino pr. - labai nudžiugino aptarnavimas, dėmesys Medai, o kur dar staigmena, žaisliukas su saldainiais –  juk sutikit, reta kur vaikai welcome’inami mūsų kavinėse ir užeigose… O tada pagrindinis išvykos taškas -  Litexpo paroda “vaikų šalis” - buvo ir smagu, ir naudinga… Nudžiugino jau prie bilietų kasų, nes su kiekvienu bilietu gavom loterijos bilietus ir Millka šokoladukus (smulkios dovanėlės gi stiprina draugystę ). O įėjus, gal kad atvažiavom vėlokai tik apie 17 val., nustebino jauki rami aplinka, jokių spūsčių, minios žmonių, triukšmo ar superdidelio šurmulio, ką pamenu iš keleto ankstesnių parodų… aplink daug šypsenų, gal man taip pasirodė dėl nėštukinių hormonų, o gal atvirkščiai, dėl daugelio parodoje  buvusių nėštukių endorfinų masės visi šypsojosi ir mielai, draugiškai bendravo . Paroda gal ir nedidukė, bet man patiko, ypač patiko, kad netyčia, be spec. ieškojimo domėjimosi čia sutikom tos produkcijos atstovus, kuria ir taip ankstėliau buvau domėjusis internete - smagu ir naudinga buvo viską pamatyt pačiupinėt gyvai. Mane buvo sudominę jau ir anksčiau matyti moduliniai baldai vaikų kambariui – nebloga išeitis, kai reikia transformacijos ir lankstumo. O dizaino tobulumu nupirko Bloombaby.com produkcija  (lietuviška nauja puslapio versija čia), kainos kiek pasikandžiojančios, bet į tokius dalykus, jei būt pirmas vaikas, investuočiau … O kol kas investavom į tokį daikčiuką bilibo, irgi stulbinančiai švarų dizaino prasme ir nerealiai smagiai ir įvairiai funkcionuojantį – pasiteisino, Meda jį įtraukia beveik į visus savo žaidimus… Tikėtina ir broliukui ateity pravers . O apskritai tai parodoje pasirinkom nemažai naudingos info, šiek tiek peno mintims ir idėjoms ir smagiai papoilsiavom, kas skamba gana keistai parodoje . Meda irgi rado sau veiklų, ir papiešė, ir pažaidė, ir padūko…

 
| View Show | Create Your Own

Toks mūsų buvo penktadienis… Šeštadienis labiau užimtas buitiniais, bet ne mažiau svarbiais dalykais, o sekmadienis, kaip ir derėtų, pramogomis… gryname ore, nes geru oru lapkritis mūsų nelepina, o šiandien diena buvo šaltoka, bet labai skaidri…

Turbūt po tokio savaitgalio ilsėtis teks savaitės eigoje …

Šiais laikais labai sunku rasti kažką išskirtinio ir įdomaus. Kūryba neturi ribų ir todėl tikrai reikia pakankamai pasistengti, kad pritraukti ne vieno žmogaus akį. Ypač sunku save parodyti yra paprastiems, savo malonumui kuriantiems meniškos sielos žmonėms. Praeitą savaitę bejunginėjant televizoriaus kanalus akį patraukė milžiniška gulbė. Net sunku patikėti, kad popierinė. Ir ne šiaip popierinė, o tobulas origami kūrinys. Paprasto jauno vaikinuko išlankstyta gulbė pretendavo į konkurso „Lietuvos talentai“ nugalėtojus. Drįsčiau teigti tikrai verta nugalėtojo vardo. Iš pirmo žvilgsnio tiesiog popierinis paukštis, bet kartu tai matyt gražiausias mano matytas rankų darbo kūrinys iš popieriaus. Ar kiekvienas turėtų kantrybės ir talento tris savaites sėdėt su popierių krūva? Manau tikrai ne. O jei ir turėtų kantrybės, dar nereiškia, kad sugebėtų šitokį grožį sukurti. Gal kitam ir pusės metų nepakaktų… ką aš tuo noriu pasakyti? Mintis ta, kad kūryba eina iš vidaus , nesvarbu kur tu esi ir kiek žmonių tave pažįsta, jei turi menišką sielą, jos nepaslėpsi. Ir nereikia slėpti… o dabar grožėdamasi šia nuostabia gulbe, lenkiu galvą prieš jos autorių..

Šiandien pagaliau nuvykom echoskopuotis… Pamatėm mažą, gražų, neramų, sveiką ir visai ne drovų pipiriuką … ir… Bent du asmenis sužinota naujiena turėtų nudžiugint labai labai: tai Meda ir prosenelis – Meda gaus lauktą broliuką (paskutiniu metu broliuko visgi norėjo labiau, nei sesytės), o prosenelis norėtą proanūkį . Naujiena labai nenustebino, lyg ir nujaučiau, nors lyg ir labiau norėjau mergaitės, bet lyg  jutau, kad bus kitaip… Neveltui Mindaugas neleido pirkt gražių mažų rožinių dalykėlių pipirui . Nieko nuostabaus, mes dažnai nežinom, ko norim, o juolab, ko mums reikia . Vansi, nuo šiol žymiai didesnė tikimybė, kad laukiam ateinant sūniuko (nors echoskopas nėr 100 proc. tikslus ). O nustebino tai, kad pagal pirminius skaičiavimus jau pilnos 22 savaitės, o echoskopas tvirtina 20 – vansi ir pasimatymo data pasistumia kokiai kovo 28 dienai (kažkada Medai buvo prognozuojama kovo 26-27 d., o gavosi suvis … ) , iš to seka, kad viltis prisišaukt avinėlį didėja … Būt juokingiausia jei taip pat balandžio pirmąją . Laukiam laukiam sukalbamo mielo aviniuko ir toliau spėliojam sapaliojam . 

p.s. taigi mūs tėtukas visai ne koks meistras ir stalo kojos, panašu, bus skirtingos …

Dar penktadienio vakarą išlėkėm į sodą, kol sniegas nenutirpęs – užmiesty tikrai buvo daug balčiau ir gražiau, miške sniegu apkibč sunkios eglės, baltos pievos, o sukant į sodo keliuką ir suvisai žiemiškai balta, net kelias nenuvažinėtas, snieguotas. Kieme senelių besmegenių ruošiniai, kuriuos dar tą patį vakarą Meda su seneliu išpuošė. Sulipdė sniego diedą ir dieduliuką. O mums smagu – žuvies kepsneliai ant žarijų… sniege… Pasirodo pasiilgom sniego ir žiemos .

Kitą dieną kiek aptirpo, bet visgi dar buvo balta, štai tokie besmegeniai saugojo namus:

| View Show | Create Your Own

O zylės ir kėkštai vis dar tingiai skabė lašinius:

| View Show | Create Your Own

Sekmadienį vaikai iš sniego krūvos likučių dar ir smagų kalną pasidarė:

| View Show | Create Your Own

Na o be sniego vaikus džiugino naujas barbių virusas, kuris pričiupo net Dovydą:

Taigi žmiemos sniegų sezoną sode skelbiame atidarytu …

Šiąnakt pabudau ir negalėjau užmigti… Už lango snigo… ir ne taip menkai . Gatvės, automobiliai, medžiai ir namai pasipuošė puikia balta skraiste, kokie 5-7 centimetrai sniego , o vėjas vis dar blaškė gūsius pūkų… Kaip pirmąjam rudeniniam sniegui visai neprastai. Rytą nubudę visi labai apsidžiaugė išvydę sniegą… smagu, kad nenutirpo, gal dar ir rytoj išsilaikys… Vaikai bent pasidžiaugtų… va seneliai sode irgi besmegeniais apsistatę… džiugu…

Updated with additional comments from Ausra and First Solar: Ausra, the solar thermal startup backed by Kleiner Perkins and Khosla Ventures, said today it is selling its Carrizo Energy Solar Farm project, a proposed 177MW project still under development, to industry giant First Solar (s FSLR). Sale of the project, which is in San Luis Obispo, Calif., represents part of a major strategy shift Ausra announced earlier this year to focus on supplying equipment and technology, rather than developing massive solar plants.

Ausra secured a power purchasing agreement with California utility PG&E (s PCG) two years ago to sell 177MW of solar power from the planned Carrizo plant (it was expected to come online at partial capacity in 2010), but according to a release from Ausra, that deal is now “withdrawn.” Today’s announcement comes just over seven months after First Solar acquired the crown jewels — the whole project pipeline, including the massive 550MW Topaz Solar Farms planned for agricultural land in San Luis Obispo — of OptiSolar, another startup with a PG&E deal.

For First Solar, the Carrizo project could help smooth the way for Topaz to move forward. Kathryn Arbeit, development director for the Topaz project, said Carrizo will allow First Solar to present a revised layout to San Luis Obispo County for the Topaz development that may appease concerns about farmland conservation and wildlife in the area.

Ausra’s deal with First Solar also reinforces part of why the utility wants to take ownership of solar power plants. At the beginning of this year, more than 1.5GW of the solar power PG&E had agreed to buy ahead of a state deadline to clean up its portfolio lay in the hands of three startups, all getting hammered by the economic downturn. Now two of those startups have sold off projects to First Solar, and one power purchasing agreement has been withdrawn.

A spokesperson for Ausra told us today that while the deal is off between Ausra and PG&E, the power purchasing arrangement is not necessarily over for Carrizo. Since the project is now owned by First Solar, Ausra declined to comment on whether the contract would have to be renegotiated (see update below), or what stage of development the project has reached. We’ve contacted First Solar and will update when we have more details.

Update: Ausra tells us, “With this sale of Carrizo, the 177MW PPA Ausra had with PG&E was withdrawn. So, there’s no renegotiation to be had.”

Update: According to First Solar spokesperson Alan Bernheimer, the company plans to “go forward with the 550MW Topaz project that has its own PPA with PG&E,” using the land options acquired in the Ausra deal to offer an alternative layout to San Luis Obispo County’s permitting agency. “We can offer an alternative, for instance, that minimizes use of Williamson Act land (conserved farmland) and provides for wildlife movement corridors through the project,” Bernheimer told us in an email. “It enables us to respond to concerns we’ve heard, and allows the county to manage a unified plan for large-scale solar development in the region.”

Carrizo project photo courtesy of the California Energy Commission

Taigi šeštadienį buvom su seneliais apsipirkti. Močiutė pažadėjo Medai dovaną, kurią ji išsirinks… Išsirinko kažkokią blizgučiuotą lėlę alia Barbė – visaip atkalbinėjom, nepavyko. Tikrai maniau, kad tuoj ta vargšė lėlytė mėtysis nuoga žaislų dėžėje, lig šiol taip ir nutikdavo kūdykiams ir kitoms lėlėms. Na, bet pažadas yra pažadas – lėlė Medos pavadinta Justina keliavo namo… Labai nustebau, kad mazgės akyse tiek džiaugsmo dėl tos lėlės, nors maniau, kad ji turi daug smagesnių ir gražesnių lėlių ir žaislų, bet… Jau trečia diena Medos smagiausias užsiėmimas Barbės – dabar jų jau trys ir kabykla drabužiams, kelios suknios ir aksesuarai… Visai smagu , kartais ir mane įkvepia kokio drabužėlio sukūrimui – jei tas pomėgis neišblės, spėju Kalėdų senelis turės pasirūpint daugybe Barbių aksesuarų, baldų, puošmenų ir t.t. …

Va tau ir ex žmogvorio fanė … Bent jau Bratz’ės Medai atgrasios… bet patyliu ir nesakau “niekada” …

Žinoma iki moliūgų šventės – vėlinių išvakarių (nors ketinom moliūgais puošt namus spalio 31, bet buvom bais pavargę, tai atidėjom…) – aplankėme kapus, uždegėm žvakutes, prisiminėm a.a. artimuosius, vakare išėjom “sielų upėn” paveizėt – gražu…

Ir Medai labai patiko, tikrai kažkokia rami mistiška aura… Dėkui VU KHF studentams …

Tik vakaras vėsokas, tai pasišildyt nutūpėm kavos klube (reiks prisimint, kad ten bais skanus varškės pyragas ). Po to namo, moliūgų pjaustyt – visai smagu ir jau tampa tradicija, va mūsų šiųmetiniai grožiai – pabaisai :

 
| View Show | Create Your Own

Vakarienei moliūgų sriuba – šiuo metu mano sriubų favoritas ir moliūgų pyragas iš Rytės – skanutėlis šiltutėlis…

Va tokia rami ir halloween’iška mūsų lapkričio pirmoji …

Skamba, tarkim ne kaip… hmmmm…. Kažin kodėl?… Va ir dabar per TV girdėjau:“ tik nepamanykite, kad tai nuobodžiaujančių namų šeimininkių užsiėmimas…“ . Aha, vansi, jei namų šeimininkė, tai ji nevykėlė, nusivylusi ar bent nuobodžiaujanti. Ir ji žūt būt turėtų to kratytis, neigti ir slėpti… Keista… Vienok, namų šeimininkas skamba garbingai, išdidžiai, net kiek išpūstai, o pasikeitė tik galūnė (?)…

Vakar va susitikom su draugų šeima, tai vyriškis irgi užklausė, kuo užsiimu, sudėtinga nupasakot, ką per dienų dienas veikiu, juolab, kad ir daug skirtingo visko, turėčiau darbą, pareigybę šiuo metu, turbūt, būtų paprasčiau, o čia, nei aiški kryptis, nei tos veiklos visos visiems įdomios (gi kaip ir kožnam darbe tas pats: yra kažkoks iššūkis, projektas, idėja, o visa kita aptarnaujančioji rutininė veikla… juk apie tai neimsi ir nepasakosi…). Bet va išsyk sekusi replika apie mėgiamą serialą grąžina į pradinį šio susimąstymo tašką. Vadinasi namų šeimininkė visgi tik tokia, su chalatu, bigudi, prie TV … Nors turi to gintis, kaip velnias kryžiaus ir namie sėdėt su makiažu ir kostiumėliu kone darbiniu, juk žurnalai/ TV/ visuomenė galų gale, sako, kitaip esmi apsileidusios. Nors neretai gali ir netinkamesnėse vietose išvysti išsiausčiusias fyfules su treningais ar dar kokiais „jaukiais drabužėliais“, kurie mano giliu įsitikinimu, tik sporto salei ar jaukiam vakarui ant namų sofutės skirti :) … Ar „pasiklydusias“, darbų užguitas karjeros moteras, nespėjančias į savo traukinį ir nuolat nuvargusias dėl laiko sau/ šeimai / vaikams ar antrai pusei, o gal net ir jos paieškoms, stygiaus – bet joms laiko stinga dėl garbingų priežasčių, kitaip nei N.Š. (koks britkus trumpinys ).

Jo… esu namų šeimininkė ir tuoj tuoj imsiu girdėt laidotuvių maršą savo ateičiai , kai kam iš aplinkinių rodos, kad esmi jau mirus (visuomenei, juolab karjerai, lyg ji savaime būtų kažkokia vertybė), o jei ne mirus, tai bent nesuvokiamai nukvakus ir nesuprantama… O juk laukiuosi, vansi, vėl seka etapas su mažium namuose. Taigi ypač esu nesuprantama ir kritikuotina dėl vaiko auginimo iki trijų metų… namuose… Juk kiti užauga ir be to… Bet šalia to, ieškoma visokių mokyklėlių, būreliukų vaiko užimtumui ir teisingai raidai… Aš pasirinkau tik sau, na ir kažkiek savo šeimai – kas ir yr svarbiausia – sprantamiausią būdą, lavinti pavyzdžiu, meile, dėmesiu, buvimu šalia, pasitikėjimu ir palaikymu, bet leidimu savaip „ragaut“… Visada tikėjau ir tikėsiu, kad saviems vaikams (bent iki trejų metukų) galiu duot kokybiškiausią ir nuoširdžiausią dėmesį, net jei kartais tai vargina, sunku, sudėtinga, bet svetimam žmogui tai dar sudėtingiau… Jam / jai niekada taip nuoširdžiai nerūpės mano pipiro būtis, emocijos, išgyvenimai, kaip man… Taigi, nors kartais ir save keikiu ir norisi pokyčių, permainos, tikiu su laiku tai bus, o dabar daug svarbiau būt mama savo vaikams, namų šeimininke namams, židinio kurstytoja šeimai… Vėl galvoj tuksena mintis – banalu… Bet kodėl gi? Taip, čia aruodai, kuriuos neužsidirbsi pripažinio ar garbės… Nors visgi smagu dažniakarčiais suvokti, išgirsti iš kitų, kad tavuos namuos jauku, maistas skanus, o laikas paįvairintas smagiom veiklom / idėjom… Darbai dažnai nuobodoki, bet iššūkių ne ką mažiau, gal tik jie ne tokie ambicingi (?) . Ar tame esmė (?)… Ne, kažkaip tai visgi siejasi su iškreiptu vaizdeliu iš senų TV filmų, kur už baltų tvorų, gražiuos namuos sukasi namų šeimininkės, šiek tiek kvailos, gerokai naivios ir atsidavusios namų šeimininkui – namų viešpačiui, be asmeninės nuomonės ir balso teisės… Tik iliuzija… Kaip keistai beskambėtų, bet ateitis yra mano rankose ,  kaip ir tai, kas uždera mano vaikuose… ateitis… va kur ambicija ir galimybė „užvaldyt pasaulį“     …

Gerai, einu žiūrėt savo serialo…

Pagaliau viską sufotografavau, tai ir parodysiu: “garsioji pavargusi musė”, nors darželyje ji buvo bitė

Dažų parduotuvė:

Lėktuvas:

čia dar keletas namuose pieštų piešinių:

| View Show | Create Your Own

ir dovanos, portretas mamai:

Neapdairiai pasiprašiau daugiau spalvų piešinį, tai gavau raudoną marmūzę

ir portretas tėčiui:

Ir dar plastelino darbeliai, paskutiniu metu jie tikrai kruopštūs įdomūs ir sudėtingi:

| View Show | Create Your Own

Paskutiniu metu, kaip žinodama, Meda vis spontaniškai  pažeria kamplymientų  : kažkurią dieną nei iš šio, nei iš to priėjo, paglostė veidą ir išrėžė:”o man, mama, tu pati gražiausia…  ir už Rasą (mano sesę) daug gražesnė… Sakau: “ kodėl, iš kur čia taip?”  O ji sako, kad  šiaip, Rasos plaukai netokie gražūs (čia Medos arkliukas visuose būtent plaukus akcentuoja, pagrindinis simpatiškumo elementas) … Likau apstulbus …

O vakar paklausė, kodėl pamiršau kažką, sakau, nes sena, pamirštu jau , o ji taip gudriai nužvelgė ir sako:”mama, tu nesena, visai nesena, tavo labai lygus veidas, nė vienos raukšlės… kaip pas močiutę.”

Na ir  dar vienas mūsų šiandienos  pokalbis: grįžo Mindaugas, pavalgė ir vėl į darbus, sakau: “sėkmės, mažiau”. Meda nustebus pakartoja:”mažiau?” – maždaug kaip jos didįjį tėtį taip sumenkinau. Sakau, tau jis didčkis, o man mažius ir tu man mažė. Meda į tai atsakydama: “o jūs man abu didčkiai… ir tu didčkė, nu ne kaip milžinas, bet diiiiidelė… nu kaip visi suaugę žmonės…” – nudžiugau, kad kaip visi žmonės, dar ne kaip milžinė ir net ne kaip banginis …

Šiandien iš darželio Meda grįžo su liūdna žinia, kažkur darželyje, be žinios, dingo mūsų vutė – butė . Tėtis su Meda ilgai ieškojo grupėje, patikrino ne vieną versiją, deja, vutė neatsirado… Mačiusių tokią avytę, prašome pranešti:

Tik mūsų butė-vutė gerokai labiau nudėvėta .

Gaila Meduoliuko, liūdi, ašarėles lieja… Vos užmigdėm, tik prižadėję ryt nuodugniai darželį apieškot ir už lovytės pažiūrėt… Bet per miegus vis verksnoja, blaškosi vutės šaukiasi, vis pasižada saugot ir daugiau nesiskirt… griaudu…

Pamenu kaip bais persigandę buvom iš Maroko grįždami, kai Meda oro uoste vutę pametė… Supanikavom, mislijom jau autobuse ar dar kur pametėm, o pasirodo beleidžiant paskutinius pinigus vietinėj parduotuvėlėj Meda saldainiaus suviliota vutę pasidėjo ir pamiršo… laimei prisiminėm ir pargrįžom, pardavėjas jau matomiausioj vietoj buvo padėjęs  … Bet strioko buvo per akis …  

Linkime vutei pargrįžti namo :) , sveikai, gyvai ir kuo greičiau…

Žinoma, pasitaiko ir keistesnių, bet šiandien kilo noras tą keistumą aprašyti . Nubudau ankstokai, laukas apsiblausęs, vėjas baisinis, o pro pilkšvą debesų dangą smelkėsi blanki ryto šviesa, kažkokia keista, lyg prieš audrą… Mindaugas nubudęs taip pat pasakė, kad lauke kažkas “bręsta” ir jam išeinant iš namų su galinga vėtra prapliupo šlapdriba… Brrrr… Bet kita vertus, keistai smagu – pirmas sniegas šiemet… Gaila, kad tirpstantis ir šlapias, bet žiūrėt į besisukančias snaiges smagu… Primena Kalėdas…

Tada nubudo Meda pasakodama apie sapnuotus mažus saldainius, kuriuos padovanojo močiutė, o Meda spėjo suvaldyt… Dalis saldainių sugedo(?), bet Meda spėjo suvalgyti ir juos , o dar dalį močiutė pakabino ant kabliuko parduotuvėje – paliko kitam kartui … Mūsų nianiainių ekspertė tikrai sapnuoja saldžius nianiaininius sapnus . O atsikėlus dar pir pimas sniegas… gerai gerai – šlapdiba… nudžiugino . Dabar laukiam, kada žemę apklos balta marška…

Pasirodo tuo dienos keistumas neapsiribojo, būta ir dar keistesnių, deja, nemalonių dalykų, bet apie tai nerašysiu, pernelyg graži dienos pradžia .

Šiandien netyčia aptikau “tučio” puslapyje reklamą su Meda – vansi, jau padarė, tik neinformavo… Visai smagu, tik kad šiaip asociacijos nelinksmos – bus ir kitaip …

nevisai į temą, bet dar iš šiandieninių įvykių: žiūrėdama Mėtą Meškiniją Meda bais užjuokino pavadinus jurėnium ruonį, toks naujadaras: jūrų liūtas / ruonis – jurėnis … o aš dar svarsčiau iš ko ši pavardė kilus… bergždžiai …

Šiandien lankiausi pas savo gydytoją, vizitas tik antras, tad daug popierizmo, bet tuo pačiu daug prisiminimų ir sulyginimų su pirmuoju kartu. Įdomu, net užsimaniau nusikopijuot savo pirmąją nėščiosios kortelę, kad sekt panašumus ir skirtumus. Panašumų nemažai: beveik tas pats laikas, taip pat gera savijauta (bent kol kas), tyrimų rezultatai puikūs, buvo pradžioj šiek tiek papykinimų, bet ne tokių jau ir stiprių (pagrinde pykino nuo judėjimo, važiavimo automobiliu… keista, nes daugeliui tas pykinimas būna susijęs su maistu.) ir neilgai (10-13 sav.).  O pagrindinis skirtumas stabilus svoris, nesinori prisišnekėt, nes dabar jis auga lėta ar kol kas net stabiliai neauga dar tik 2,5 kg, o laukiantis Medos sakydavau, kad kilogramai jau auga nuo oro , juk viso  priaugau 30 kg . Žinoma, tam įtakos turbūt turi ir pasikeitę mitybos įpročiai, ar net pomėgiai, o gal kaprizai . Šį syk seilėtekį sukelia vaisiai, daržovės (su Meda tai tik mandarinų bais norėjosi, o juk negalima ) įvairios salotos ir mišrainės tapo pagrindiniu maistu, o su Meda vos susilaikydavau (dažniakarčiais ir nesusilaikydavau) nuo picų, bandelių, spurgų, makaronų ir kepsniukų, kotletukų ir t.t. . Iš kur toks pasikeitimas… hmmm… kol kas visi spėliodami (ir šiandien gydytoja) sako, kad gal dėl to, jog pakeliui bernaitis … žiūrėsim… Spėlionių etapas tęsiasi, galim net ir lažintis . Nors kitu syk (iki spalio 29d.) echoskopijos metu bus bandoma šią mįslę įminti . O apie lytis ir jų planavimą esama tokių teorijų :

“Yra nuomonė, kad kūdikio lytis priklauso nuo to, ką prieš pastodama valgė mama arba net abu tėvai. Žuvies produktai neva deda pliusą trokštantiems berniuko, vaisiai ir daržovės – taip pat, o štai kaloringa dieta ir pieno produktai tinka norintiems dukrytės. Jūsų teisė mėginti, tačiau mokslas šio metodo vis dar nelaiko teisingu.  ”

Tačiau: “Šeima labai norėjo susilaukti sūnelio, tačiau, paskutinį kartą būdama nėščia, moteris apsilankė pas pagyvenusią gydytoją, kuri nė kiek nesudvejojusi jai pasakė: geras meistras visas stalo kojas daro vienodas, turi 4 dukteris, ir penktoji bus dukra. Ši pranašystė išsipildė. Nežinau po kelinto vaiko vyras laikomas „geru meistru”, tačiau ir mokslas pritaria tai minčiai, kad šeimoje auginantiems bent 3 tos pačios lyties vaikus didesnė tikimybė susilaukti tos pačios lyties kūdikio.”

Spėliojam toliau

Vakar vakare Meda bais graudinosi, nenorėjo darželin eit (net mums buvo griaudu klausytis), tarėmės, derėjomės, bet viskas veltui… Net ir pasipykt spėjom, bet Meda tik užsispyrusiai kartojo, kad negali apsispręst ir nori likt namie su mama (o ne daržely ir ne namie su aukle), bet… galop visgi nusiderėjom dar vieną “pabandymo dieną” su kiek įmanoma geresne nuotaika už įspūdingą maniukiūrą ant Medos nagučių (nu kol kas tas perdėtai mergiotiškas etapas naudingas ) – mamukui teko gerokai pasistengt . Ir dar nusprendėm neštis darželin vutę – panašu, kad sprendimas buvo teisingas, nes šiandien diena praėjo daug geriau, be didelių pasigraudenimų ir pietukų Meda miegojo ramut ramutėliai… Gal gi jau ir pripras … Tikėkimės…

Here’s how many renewable-energy startups envision their road to success: Raise venture-capital financing, prove their technologies in pilot and demonstration projects, secure project financing to build full-scale plants, build them and then enjoy all the profits rolling in. But even well-funded venture-backed startups are running into a roadblock that their investors may not have seen coming.

Project finance has proven much harder to get than expected, and startups have had to turn to equity investors to fund smaller projects or switch to another less-capital-intensive strategy, such as finding a corporate partner (like Synthetic Genomics).

The stimulus package has provided a reprieve for some cleantech companies at that tricky commercialization stage, such as Tesla Motors, but many companies haven’t yet been able to cross the much-lamented “Valley of Death.”

It seems that in cleantech, venture capitalists and project financiers have different definitions of both “risk” and “proven technology,” and the differences go beyond semantics. For example, venture capitalists that have helped a startup build a profitable demonstration project might think that removes the bulk of the technology risk from the equation. However, project finance firms are unlikely to consider the technology to be tried and true until the technology’s established a much longer track record, explained Jim McDermott, managing director of private-equity firm US Renewables Group, at the Renewable Energy Finance Forum West this week.

For most institutional investors, “established, proven technology” really only means conventional wind and solar, with those projects making up a whopping 75 to 80 percent of the clean-energy projects financed in the U.S., he said. Stephen Dolezalek, a managing director at VantagePoint Venture Partners, said that understanding how project finance works has become as essential as understanding how the government and utilities work for venture capitalists investing in large-scale renewable-energy generation. A project financing structure allows much less room for risk than venture capital. “You can’t have anything go wrong,” McDermott said, which means that in project finance, “reliability trumps novelty, and it always will.”

All this has led to what McDermott calls “a dislocation” in the market. What that means is there’s a hole in the pipeline of funding for cleantech startups, where technologies that are too developed for venture capital, but still considered too risky for project finance, are falling through. “Early-stage investors are struggling to bridge the gap,” McDermott said.

That’s a serious problem because it’s not just the weakest technologies or companies that fail to get across, but also some of the most potentially game-changing technologies. If capital-intensive technologies can’t get funding, even when they’ve proven the technology works and makes sense economically on a demonstration scale, many innovative solutions that could potentially help solve the climate-change problem – and make money – could end up being shut out of the market.

To get markets moving, the financial community needs to start thinking in innovative ways itself, McDermott said. Renewable-energy cash grants in lieu of tax credits will certainly help, but they’re set to expire next year and companies can’t count on the government filling the whole gap. “What’s going to happen when the government exits the market?” McDermott said.

McDermott would like to see a new type of bridge financing created to help innovative technology that can deliver “very good project financing returns,” but that no banks will currently back. Solving this problem would allow the industry to move more innovative technologies to a stage where they can get project financing and would allow project financing firms to get involved in “the non-wind part of the market.”

In the meantime, he suggests that venture capitalists talk to their banks to find out what they think before signing on to invest in new technology that will require project finance to succeed. At least until new financial solutions come out, it looks like startups with renewable-energy-generation technologies are in for a continued struggle as they figure out how to fit themselves into the current project-financing structure.

Image courtesy of Flickr creative commons.

It looks like Ausra’s plan to sell components, instead of building large solar-power plants on its own, has started rolling. Ausra on Wednesday announced it has been selected to supply a critical component, a solar steam boiler, for a 100MW concentrated solar thermal power project being developed in Ma’an, Jordan.

The solar thermal startup, backed by Khosla Ventures and Kleiner Perkins Caufield & Byers, earlier this year said it would build smaller plants with capacities somewhere around 50 megawatts –- in addition to those with compared to previously planned capacities of more than 100 megawatts -– and also would sell equipment for industrial steam production and hybrid fossil-fuel systems. But while t The strategy to supply gear for other projects is moving forward as planned, we have to wonder why with the developer of the Jordan plant, MENA Cleantech buying the solar-thermal system as part of its power plant. , decided to buy only the boiler from Ausra, and not the whole system.

The project, called JOAN1, will also include a backup fossil-fuel boiler to guarantee 24-hour dispatchable electric power, a move that might be intended to make the project more appealing to utilities and financiers. Of course, Ausra had already been successful at attracting a utility partner, Pacific Gas and Electric, for its 177-megawatt California project back in 2007. That didn’t keep the project from apparently stalling in the permitting process for a lack of financing.

JOAN1 is scheduled to begin operating in 2013, after closing financing in the fourth quarter of 2010 and beginning construction in early 2011, according to Ausra. While Ausra has successfully raised equity financing, announcing raising $60.6 million last year, project financing has remained scarce. As conditions improve, let’s hope MENA is able to attract financing and get the project done more quickly than the one in California. has better luck attracting financing next year than Ausra did last year.