^Claudio.Ar

181. Tiek šalių vienaip ar kitaip parodė pasauliui, kad  dabartinė anglies dioksido koncentracija atmosferoje – 387 milijoninės dalelės (ppm) – yra pernelyg aukšta ir reikalauja greito politikų ir ekonomikos specialistų veiksmų plano. Saugi CO2 koncentracija – 350 ppm – tapo simboliu, kuris suvienijo viso pasaulio žmones spalio 24 – ir galima tik pasidžiaugti, kad ir lietuviai neatsiliko, nepaisant to, kad Lietuvos žiniasklaidai tai nebuvo įdomu (palyginimui, New York Times jau pirmajį numerio puslapį atidarė būtent nuotrauka ir straipsniu iš pasaulinės 350.org kampanijos).

O štai, kaip viskas buvo Lietuvoje:

Klaipėda už 350

Kaunas už 350

Dievogala už 350

Gargždai už 350

Sargeliai (Raseinių raj.) už 350

Plungė už 350

^{foto: 350.org}

Birželio mėnesį jau buvo rašyta apie kampaniją pasauliniu mastu – tarptautinę veiksmų dieną, kurios metu didžiausias dėmesys bus teikiamas klimato kaitai, o konkrečiau – aukštai anglies dioksido koncentracijai Žemės atmosferoje. Ši diena – tai spalio 24, ir čia galite susižinoti, kaip ir kur galite prisidėti prie kampanijos Lietuvoje.

350.org yra pasaulinė klimato kaitos akcija už teisingą, nešališką Jungtinių Tautų pasaulinę klimato sutartį, kuri įtvirtintų kryptingą šiltnamio dujų koncentracijos mažinimą, tame tarpe anglies dioksido kiekį nuo dabartinių 387 iki 350 ppm. Pasak žinomiausių klimato kaitą tiriančių mokslininkų (tarp jų – Dr. James Hansen, Dr. Karl-Henrik Robèr, David Suzuki PhD), „trys šimtai penkiasdešimt“ yra ta riba, kurią ilgainiui viršijant gali kilti rimtas pavojus Žemėje esančiai gyvybei. Tačiau kol kas šiltnamio dujų koncentracija ir toliau didėja.

2009 m. spalio 24-ąją visas pasaulis – nuo Tadž Mahalo iki Didžiojo barjerinio rifo – su plakatais, šūkiais ir diskusijomis dalyvaus klimato kaitos akcijoje (Global Climate Action Day), pabrėžiant skaičių „350“. Lietuvoje klimato kaitos aktyvistai irgi pradeda judėjimą, kuris, tikėsimės, suvienys aplinkosauga besidominčią visuomenę, žiniasklaidą ir politinius lyderius siekiant globalaus tikslo – stabdyti klimato kaitą kuriant ir diegiant naujas technologijas, keičiant energetikos sistemą ir neatsakingo vartojimo įpročius.

Taigi pasikviesk savo draugus ir prisijunk prie akcijų Kaune, Klaipėdoje ir kitur (jei negali dalyvauti ar prisidėti prie akcijų ir/ar jų organizavimo šiose vietovėse, gali surasti artimiausią akciją šiame žemėlapyje arba pats/pati inicijuoti akcijas savo mieste).

Kaunas:

12:00–13:45 Vytauto Didžiojo universiteto (Donelaičio g. 60), 512 auditorijoje rodomas filmas „HOME“ (liet. „Namai“) anglų kalba. Filmas pasakoja apie keletą šiuo metu mus supančių opiausių problemų: badą, vandens trūkumą ir klimato atšilimą. Šio filmo metu gali net tik pasiklausyti įdomaus pasakojimo apie pasaulį apnikusias problemas, bet ir pamatyti nuostabius gamtos vaizdus.

14:00–14:20 Informacinės akcijos „350.org“ pristatymas: trumpai aptarsime klimato kaitos keliamas problemas, jų sprendimo būdus ir Jungtiniu Tautu Klimato konferenciją (COP15), kuri įvyks šių metų gruodžio 7-18 dienomis Kopenhagoje.

14:30–15:00 Bendra renginio dalyvių nuotrauka Kauno Vienybės aikštėje. Renginio dalyviai sustoję kartu suformuos skaičių „350“, kuris bus nufotografuotas nuo Daukanto g. 60 pastato stogo terasos ir kartu su kitomis 4000 akcijų nuotraukomis pateks į www.350.org galeriją. (Beje, jei oras bus darganotas, nepamiršk savo spalvoto skėčio ar lietpalčio.) [DĖL ŠIOS DALIES ŽR. KOMENTARUS ŽEMIAU]

Registruotis į filmą galima el. paštu 350kaune@gmail.com iki spalio 24 d. 10.00 val.

^{http://www.350.org/node/8314}

Klaipėda:

12 val., Atgimimo aikštė

Klaipėdoje renginio metu žmonės savo kūnais suformuos 350 piešinį, aplink kurį atvykusieji su dviračiais sudarys ratą, simbolizuojantį Žemę. Nuo Muzikinio teatro stogo piešinys bus nufotografuotas ir nuotrauka patalpinta į kampanijos interneto puslapį (tarp visų kitų šimtų nuotraukų bus ir iš Klaipėdos, kurioje gali būti ir tu), o gruodžio mėnesį akcijos koordinatoriai visas nuotraukas įteiks JT Klimato derybininkams Kopenhagoje COP15 metu.

Tad kviečiame ateiti, atminti, atvykti viešai ir prisijungti prie šios žmones vienijančios kampanijos, siekiant bendro tikslo – pasisakyti už būtiną anglies dioksido išmetimų mažinimą iki 350 ppm. Daugiau info: čia.

^{http://www.350.org/node/8309}

Zapyškis (Kauno r.):

Šiaudiniai namai kviečia į savo renginius, kuriu programa yra:

1. Klimato kaita ir žmogaus veiklos poveikio klimatui mažinimo galimybės.
2. Saulės energijos naudojimo pastatuose technologijos.
3. Šiaudinių namų statybos technologijos, nauja patirtis.
4. Diskusija.
5. Ekskursija šiaudiniame name.
6. Natūralaus tinko pavyzdžiai tinkuojamame šiaudiniame name.

Registracija ir daugiau info: čia.

Gargždai:

Kvietinių g. 14, Viešbutis „Lijo“, II a. konferencijų salė

Šį šeštadienį jaukioje „Lijo“ aplinkoje bus:
* Trumpai pristatyta kampanija 350.org
* Parodyti filmai ACT NOW, The story of Stuff ir HOME (anglų kalba)
* Padaryta susirinkusiųjų nuotrauka su plakatu „Gargždai už 350!“ ir patalpinta www.350.org puslapyje, kur galėsi išvysti begalę nuotraukų iš viso pasaulio kampelių su 350 ženklu (o tarp jų ir savąją).

[Reklaminis plakatas * Kontaktinė info]

^{http://www.350.org/node/10089}

Maldivai

Yosemite nacionalinis parkas, Kalifornija

Kingtonas, Anglija

Indija

Iš reklaminės 350.org kampanijos Kambodžoje

^{iliustracijos: 350org}

Green Drinks Vilnius skelbia, kad spalio 8, ketvirtadienį 19 val., kaip įprasta, “Skraidančio Olando” bare Vilniaus senamiestyje, adresu Bokšto g. 3 (tarp “B2″ ir buv. “Mano kavinės” barų), įvyks eilinis Green Drinks susitikimas.

Tai galimybė tiems, kam rūpi arba kas dirba aplinkosaugos, ekologijos, darnaus vystymosi sferose susitikti neformalioje aplinkoje, be dienotvarkės ar oficialių pranešimų, inicijuoti naujas pažintis, diskusijas, dalintis idėjomis.

Tikėsimės, kad Green Drinks Vilniuje taps ilga tradicija ir susitikimai vyks mažiausiai kas mėnesį.

Kaip rasti (žemėlapis)

Green Drinks pokalbiai gali išaugti iki realių iniciatyvų, atnešančių naudos miesto ekologijai.

***
^{foto: Zane Selvans}

Neseniai manęs paklausė, kokie būtų patarimai žaliajai, aplinkosaugai draugiškai gyvensenai. Pagalvojau, kad tokių patarimų būtų milijonas – žmogus tiesiog gali paskęsti eko-patarimų jūroje. Galiu suprasti, kad dažnai tokiam žmogui reikia trumpų ir greitų atsakymų.

Todėl pabandžiau atskirti 3 reikšmingiausius, pagal mane, patarimus, kurių laikydamiesi homo sapiens sapiens turi šansą išgyventi šioje Žemėje ilgiau ir sveikiau, nes ir pati mūsų planeta kentės mažiau nuo mūsų – nuo didžiausių gamtos kenkėjų, kuriuos kada nors žinojo pasaulio istorija.

1. Vartok mažiau.

Pirk mažiau daiktų. Daugumoje atvejų galima apsieiti be naujausių technikos išradimų, be naujų blizgančių baldų, indų, t.t. Kad visą tai pagaminti, naudojami mūsų planetos resursai bei teršiama aplinka. Dalį dalykų dar galima perdirbti, tačiau kita dalis atsidūria savartynuose, o ir pats perdirbimas reikalauja nemažai energijos ir toli gražu nėra pats geriausias būdas gyventi eko-sąmoningai.

Kuo daugiau daiktų, tuo mes laimingesni?

^{DG Jones}

2. Valgyk daugiau augalinės kilmės produktų.

Maistas yra nemaža ekologinio pėdsako dalis, o taip pat tai, be ko mes negalime gyventi: net jei ateis tokia diena, kai negalėsime įpirkti kokio nors naujo daikto, valgyti tai vis tiek valgysime – todėl yra ypač svarbu subalansuoti savo mitybą taip, kad ji turėtų kuo mažiau poveikio aplinkiniam pasauliui. Gyvulininkystės veiklai, lyginant su augalininkyste, reikia žymiai daugiau tokių resursų kaip vandens, energijos bei dirbamos Žemės plotų; jos veikla yra vandens užterštumo priežastis numeris vienas, o į atmosferą yra išmetama daugiau šiltnamio dujų nei tai daro visi pasaulio automobiliai kartu sudėjus.

Jei visas pasaulis valgytų tik augalinius produktus, tai taip pat padėtų išmaitinti daugiau žmonių.

^{Mr. Kris}

3. Neturėk daugiau 2 vaikų.

…o dar geriau – tik vieną. Ilgai ignoruota Žemės gyventojų pertekliaus problema, atrodo, tampa vis labiau aktualia – Jungtinių Tautų atstovės Thoraya Ahmed Obaid žodžiais, „mes negalėsime išspręsti skurdo, bado, ligų ir aplinkos niokojimo problemų tol, kol nepradėsime spręsti gyventojų populiacijos ir reprodukcinės sveikatos problemą“. Dabar Žemėje gyvena daugiau kaip 6,7 mlrd. žmonių. 2015 metams prognozuojama, kad Žemėje gyvens jau netoli 8 mlrd. žmonių. Tačiau kiek gi iš tikrųjų žmonių gali gyventi Žemėje, kiek jų gali save pramaitinti be problemų, bei koks bus žmonių bendradarbiavimas ateityje? Jau dabar daugelyje šalių spartus gyventojų gausėjimas kelia nemažai ne tik aplinkosauginių, bet ir socialinių problemų. Atrodo, visi ženklai įspėja, jog žmonija turi sustabdyti savo rūšies atstovų šioje planetoje skaičiaus augimą. Jei kiekviena šeima turėtų ne daugiau dviejų vaikų, visuomenėje nebeliktų žmonių prieaugio – tai būtų tikras atokvėpis mūsų planetai bei tiems regionams, kur ypač pasireiškia maisto trūkumas.

Pernelyg didelė populiacija reiškia kovą dėl Žemės resursų ir aštresnę išgyvenimo konkurenciją.

^mattlemon

Apie gyventojų pertekliaus problemą kiek plačiau tinklaraštyje bus parašyta artimiausiom dienom.

Pabaigai – čia tėra tik mano asmeniniai pastebėjimai. Gali būti, kad kito žmogaus reikšmingiausių 3 patarimų top’as būtų kitoks. Koks būtų tavo?

Vienas žmogus neseniai man pranešė, kad planuojamas Lietuvos žaliųjų partijos atgimimas. Aišku, tai mane sudomino, nes Lietuvoje, mano kukliomis žiniomis, nėra nei stiprios kairios politinės jėgos, nei kažkokių ypatingų žaliųjų frakcijų. Kalbant apie ekologiją, žinoma, dažnai sakoma, kad reikia koreguoti savo gyvenimo būdą – tas yra tiesa, tačiau ne visiems ir ne visada įrodysi, tarkim, būtinybę pirkti mažiau daiktų, ar keisti automobilį į dviratį/viešąjį transportą, ir panašiai. Politinės, kaip ir ekonominės priemonės yra reikalingos, kad žmogus nustotų daryti tai, ką daręs – jei žmogus nesupranta geranoriškai, reikia jį, hm, priversti, grubiai taip tariant, kad jo mintis taptų maždaug tokia: „Aha, štai vyriausybė įveda mokesčius automobiliams mieste, tai gal aš tiesiog dviračiu iki darbo numinsiu…“, ir panašiai.

Politine prasme Lietuva iš tikrųjų atsilieka. Europos Parlamente Žalieji jau yra gana stipri jėga, su kuria turi skaitytis visi kiti; Švedija, Vokietija ir nemažai kitų Vakarų Europos šalių turi gana stiprias nacionalines Žaliųjų partijas. Kokia yra situacija Lietuvoje? Iš tikrųjų, Lietuvoje Žaliųjų partija YRA įregistruota. Įregistruota jau kokius 20 metų… Ar kas nors girdėjo apie jos veiklą? Tikrai ne aš. Praktiškai, kaip sužinojau, ši partija yra visiškai neveiksni, bet jos iniciatoriai nenori jos paleisti – susidarė tokia situacija, kai jauni iniciatyvūs žmonės, norintys pagaliau įtraukti ekologijos idėjas į Lietuvos politinių sprendimų mechanizmą, turi kurti dar vieną partiją panašiu pavadinimu, nes „seni vilkai“, nors patys nieko neveikdami, partijos atgaivinimui kelia jaunimui savo sąlygas, pagal kurias sunku bendradarbiauti.

Tačiau smagu, kad Lietuvoje atsiranda apskritai tokių iniciatyvų. Štai gal po 4-5 metų ir mes neatsiliksim nuo latvių ir deleguosim į EP bent vieną vietinių Žaliųjų atstovą.

Visiems susidomiejusiems: prisijunkite prie partijos atgimimo.

Šiandien, liepos 9, Irane vėl vyksta didelės demonstracijos (nes ši diena sutampa su kruvino susidorojimo per 1999 m. studentų riaušes metinėms) – Irano žmonių protestai tęsiasi jau nuo birželio 12 dienos rinkimų, kai diktatorius Ahmadinėžadas, kaip teigiama, pasisavino didelę dalį balsuotojų balsų, kad užtikrinti savo vyriausybės dominavimą šioje šalyje. Leidimo demonstracijų organizatoriai negavo. Mobilusis ryšis Irane jau trečią dieną iš eilės yra labai ribotas (SMS žinutės neįmanomos) – taip valdžia norėjo užbėgti už akių žmonėms suorganizuoti dideles demonstracijas.

„Gyventi Sąmoningai“ žemiau pasistengs pateikti paskutines, kas kelioliką minučių atnaujinamas naujienas iš Irano:

22.00, liepos 9 – Vienas iranietis-blogeris rašo, kad Teherane žmonės yra ant namų stogų ir tęsia kasvakarinį protesto ritualą šaukiant „Alach Akbar!“ ( „Didis (Didysis) yra Dievas!“) . Youtube svetainėje pasirodė mobiliaisiais telefonais nufilmuoti vaizdai iš dienos protestų: 1, 2, 3.

21.10, liepos 9 – Straipsniai apie šios dienos įvykius: Guardian, CNN. Video: CNN. Prisiminimui: kas vyko iki šios dienos (nuotraukos).

20.10, liepos 9 – Žinutė iš Facebook’o: Aš ką tik kalbėjau su mano draugu, esančiu Teherane. Jis nenorėjo kalbėti telefonu, todėl aš tiesiog paklausiau jo: „Pagal skalę nuo 1 iki 10, kur 10 yra blogiausia, kaip blogai yra dabar Teherane?“ Jis pasakė: „7.“

19.50, liepos 9 - Twitter’yje pasirodė pranešimai „Mes turime sukelti masyvius transporto kamščius Teherane Basij milicijos pajėgų transportavimui pasunkinti.“

19.40, liepos 9 - Buvusio Irano prezidento Rafsanjani dukra yra Teherano gatvėse kartu su protestuotojais, ragindama juos nepasiduoti (oficialiai nepatvirtinta).

19.30, liepos 9 - Nekontroliuojamas gaisras Mirdamad metro stotyje.

19.20, liepos 9 - Vienas iranietis iš Teherano:  „Situacija yra tokia bloga, kad policininkai puola vieni kitus.“

19.10, liepos 9 - Tokiuose miestuose kaip Rasht, Ahvaz, Shiraz ir Mashad irgi vyksta dideli protestai. Kai kur skanduojama „Mirtis diktatoriui!“, kai kur tiesiog didelės ir taikios tylios demonstracijos.

19.00, liepos 9 - Susirėmimai prie Evin kalėjimo (kol kas nepatvirtinta). Jame laikomi politiniai kaliniai.

18.40, liepos 9 - Tabrize, ketvirtame pagal dydį Irano mieste, irgi masinės demonstracijos.

18.30, liepos 9 - Nepatikrinti šaltiniai sako, kad kai kur policija pradėjo šaudyti į Basij miliciją – jei tai tiesa, tai gali būti labai svarbi Irano liaudies pergalė, ir smūgis diktatoriškai vyriausybei.

18.10, liepos 9 - Vis daugiau žmonių išeina į gatves. Kai kur Basij milicija, lojali Ahmadinėžado vyriausybei, neatlaiko protestuotojų ir bėga nuo jų – visa tai nepaisant to, kad prieš protestuotojus naudojami šaunamieji ginklai, ašarinės dujos, ir kt.

18.00, liepos 9 - Armijos sraigtasparniai šaudo į žmones Azadi aikštėje (kol kas nepatvirtinta). Saugumo pajėgos nušauna mažiausiai 3 žmones netoli Azadi aikštės (kol kas nepatvirtinta).

17.50, liepos 9 – Isfahano gatvės irgi pilnos žmonių. Atrodo, praktiškai visuose Irano miestuose Ahmadinėžadas nėra labai mylimas – viso Irano žmonės solidarizuojasi vieni su kitais.

17.40, liepos 9 – Šalia Teherano Universiteto žmonės šaukia „Mirtis diktatoriui“ ir prašo policijos pajėgas prisijungti prie jų.

17.30, liepos 9 – Visame centriniame Teherane vis daugiau ir daugiau žmonių išeina į gatves. Gatvėse nemažai kraujojančių, nepriklausomi medikai yra kviečiami į Enghelab aikštę ir kitas centrines Teherano vietas. Žmonės vieni kitiems rodo, kaip atliekama pirmoji pagalba šautinės žaizdos ar kitais atvejais.

17.20, liepos 9 – Enghelab aikštėje vyksta rimčiausi susirėmimai tarp Basij ir protestuotojų.

16.30, liepos 9 - Ne tik Teherane, bet ir kituose miestuose žmonės išėjo į gatves bei šaukia „Mirtis diktatoriui“.

Irano žmonės ir toliau yra bejėgiai prieš prievartą, kurią jie patiria per beveik kasdieninius protestus ar net per paprasčiausius pasivaikščiojimus Teherano gatvėmis – pastaruoju metu žmonės yra raginami vietoje dalyvavimo protestuose išeiti kas vakarą ant savo namų stogų ir giedoti žalią revoliuciją palaikančius šūkius. Ką žmonės ir daro. Ką kitą jie gali? Visi viešieji susibūrimai yra uždrausti, tie, kurie išeina į gatves išreikšti savo nuomonę, yra vadinami „teroristais“ ir yra persekiojami, per nacionalinę televiziją rodoma vyriausybę palaikanti propaganda, kur sakoma, kad jokios nestabilios padėties šalyje nėra, kad visi yra laimingi prezidento M. Ahmadinejad’o pergale… Tačiau tikroji padėtis aiškėja, pasiskaičius iraniečių tinklaraščius, pranešimus Twitter’yje ir Facebook’e, galiausiai susisiekus su jais telefonu – štai pasiklausus šios moters skambučio į CNN žinių tarnybą negalima likti abejingam:

Šaltinis

Irano valdžia bando slėpti bet kokią informaciją apie protestus, žuvusius ir sužeistuosius, tačiau… vien Rasul Akram ligoninės personalas sako, kad tik praėjusią savaitę jų ligoninėje mirė 38 žmonės, kurių kūnus valdžia išvežė nežinia kur.

Kas bus toliau? Žmonės prašo, kad tarptautinė bendruomenė įsikištų į konfliktą. Tačiau pasaulis kol kas tik… stebi. Ir taip, deja, yra turbūt geriau: toli gražu ne visos šalys smerkia dabartinę Irano valdžią ir diktatorių M. Ahmadinejad’ą – Rusija, Kinija, Brazilija ir Indija yra tos galingos valstybės, su kuriomis mažiausiai norėtusi konfliktuoti, o būtent jų atstovai išreiškė palaikymą Ahmadinejad’ui. Neskaitant tolimos trečiojo pasaulinio karo galimybės (tuo atveju, jei Vakarai įsikiš į konfliktą, o Rusija su sąjungininkais pareikš ultimatumą: arba jokios tarptautinės intervencijos, arba Rusija ir arabų šalys įveda savo karius į Iraną) galima išskirti 3 galimus scenarijus:

1.  Dabartinė „žalioji“ įraniečių revoliucija bus numalšinta, ir šis režimas išsilaikys dar mažiausiai kelerius metus, iki kitų rinkimų, kurių rezultatai vėl gali būti suklastoti;

2. Iraniečių liaudis sugebės kažkokiais būdais palaužti vyriausybę ir pradėti valdyti Iraną demokratiškai. Tam, deja, reikės, kad bent dalis kariuomenės ir policijos pajėgų nebesiklausytų vyriausybinių įsakymų.

3. Bus surinkti visi klastotės įrodymai ir analizės (kurios jau dabar nurodo, kad yra labai didelė rinkimų rezultatų suklastojimo tikimybė), liūdytojų parodymai (kaip tos moters, paskambinusiai CNN žinių tarnybai), tada bus sušauktas Jungtynių Tautų susirinkimas, kuriame Rusijai ir jos sąjungininkams prieš nosį bus parodyti visi dabartinės Irano vyriausybės veiklos įkalčiai, ir pareikalauta tarptautinių veiksmų prieš Irano valdžią:  nuo sankcijų iki karinių pajėgų siuntimo į Iraną (su Rusijos, Kinijos ir kt. pritarimu).

^{Daugiau naujienų apie tai, kas vyko anksčiau (straipsnis+komentarai): čia.}

Parodydami solidarumą su Irano žmonėmis, protestuojančiais prieš M. Ahmadinėdžado diktatūrą ir už demokratinę valstybę, įsidėkime laikinai savo tinklaruoščiuose šį paveiksliuką (<–) su viena iš šių nuorodų:

1. Iran (Facebook’o naudotojams)

2. http://tehranbureau.com

3. http://iran.whyweprotest.net.

Daugiau paskutinių naujienų iš Irano: žiūrėkite Irano prezidento rinkimai virsta revoliucija bei straipsnio komentarus. Ačiū!

2009 m. Irano prezidento rinkimai virto revoliucija – milijonai žmonių šioje šalyje šiuo metu protestuoja  prieš kaip manomą rinkimų rezultatų klastojimą, bei palaiko opozicijos kandidatą Mir-Hossein Mousavi. Milžiniški protestai vyksta Teherane ir visuose didžiausiuose Irano  miestuose – be to, taikios demonstracijos vyksta ir kitur pasaulyje.   Mahmoud’o Ahmadinejad’o tariama pergale džiaugiasi, pasirodo, tik mažuma Irano piliečių, norinčių išsaugoti seną konservatyvų režimą šioje islamo šalyje.

NUOTRAUKOJE: kandidato į prezidentus Mousavi šalininkas yra mušamas vyriausybės „saugumiečių“, kai tuo tarpu kiti pašaliniai skuba mušamajam į pagalbą (riaušės Teherane, birž.14; pamatyk ir iš arčiau!).

Įspūdingai atrodo demonstracijos Teherane – į jas susirenka tiek žmonių, kad pagrindinė eisenos kolona susidaro mažiausiai iš šimtų tūkstančių žmonių, kuriuos jokia policija negali įbauginti – tiesa, dauguma protestų yra taikūs (taip ragina elgtis opozicijos vadovai), neskaitant šūkių, raginančių atsikratyti diktatoriaus (t.y. Mahmoud’o Ahmadinejad’o). Tačiau jau patvirtinta, kad žuvo mažiausiai 20 žmonių – aktyviai pasiieškojus informacijos internete, galima pastebėti, kad krūvini konfliktai yra daugiausiai iššaukiami slaptos tarnybos veiksmais bei riaušių policijos reikalavimais atsitraukti (beje, visos demonstracijos yra nesankcionuotos, bet kam tai rūpi…).

Paminamos žmogaus teisės, atrodo, yra norma šioje šalyje. Iškart po rinkimų pabaigos ir neramumų pradžios nemažai opozicijos vadovų pateko į areštinę. Neramumus atspindėti savo reportažuose bandantys žurnalistai (kiek vietiniai, tiek užsienio) sulaukė „oficialios“ Irano vyriausybės draudimo riaušes filmuoti, fotografuoti bei apie jas rašyti. Socialiniai tinklai (Facebook, Twitter ir pan.), per kuriuos irgi perduodama nemaža dalis informacijos, yra (arba bent jau dar vakar buvo) užblokuoti. Nepaisant to, nemaža dalis informacijos apie įvykius Irane yra pasiekiama per įvairius tradicinės bei nepriklausomos žiniasklaidos šaltinius:

Ginčijami Irano rinkimai (labai daug ką pasakančios nuotraukos ir tikslūs komentarai)

Filmuota medžiaga, kurios Irano vyriausybė nenori tau rodyti (keliolika trumpų filmų, galima žiūrėti per visą ekraną)

Daugiau foto 1, 2…

Neutralus požiūris į rinkimus (…apie tai, kur įžiūrima klastotė) ir riaušes.

NUOTRAKOJE: Galbūt ne visi protestuotojai yra labai taikiai nusiteikę…

NUOTRAKOJE: Riaušių policininkas prieš studentą.

NUOTRAKOJE: Mažiausiai keliems (daugiau?) riaušių policininkams (centre, juoda apranga) nepavyko pabėgti nuo minios, jie buvo sumušti, tačiau kartu ir išgelbėti kitų, ne kovingai nusiteikusių protestuotojų. Policininkai buvo nuvesti į šalį, jiems buvo suteikta pirmoji pagalba. Įdomu, ar tokį žmogiškumą patyrę riaušių tramdytojai ir vėl vėliau stos atgal į savo gretas bei persekios opozicijos šalininkus? Teherane minia skandavo riaušių policijai: „Prisijunkit prie mūsų!“ (t.p. žr. šį vaizdų ir komentarų rinkinį)

NUOTRAUKOJE: Irano moterys aktyviai įsitraukė į svarbiausius šalies įvykius.

***
^{nuotraukos via .faramarz}

Namai. Birželio 5-ąją, pažymint Pasaulinę aplinkos dieną, buvo rodomas prancūzų fotografo ir dokumentininko Yann Arthus-Bertrand filmas „Namai” – tai ilgametražis filmas apie Žemės grožį bei… apie mūsų daromą žalą jai (tai yra mūsų namams!) ir būtinybę išsaugoti tai, ką turime ir ką norime palikti mūsų vaikams. Kas dar šio filmo nematė, tai gali patogiai padaryti štai čia. Tačiau „viską jau žinantiems“ filmas nieko naujo nepasakys, o abejojantiems faktų ir mokslinių pranašysčių tikslumu beliks tik parašyti kritišką recenziją.

EP rinkimai. Švedų Piratų partija, susikūrusi prieš mažiau nei 4 metus,  savo šalyje sugebėjo surinkti 7,1% rinkėjų balsų ir užtikrinti 1+1 mandatus Europos Parlamente („+1“ kol kas reiškia dalyvavimą stebėtojo teisėmis). „Piratai“ kovoja už skaitmeninį privatumą piliečių gyvenime, nori legalizuoti duomenų apsikeitimo tinklus ir reformuoti autorinių teisių įstatymus. Tai – sąlyginai geros naujienos mėgstantiems parsisiųsti kokį filmą, ir blogos – įrašų ir kitoms multimilijoninių kapitalų kompanijoms… Įdomu tai, kad Piratų partija stebėtinai greitai plečiasi visoje Europoje ir jau turi pasiekėjus net ir Lietuvoje, tad jei nesate patenkinti esančiomis partijomis Lietuvoje, gal revoliucioneriai-piratai jus sudomins? Jie turi jau ir savo tinklapį, ir forumą, o paskutines su piratais susijusias naujienas galima perskaityti pas Gru.

Europos Parlamento rinkimuose neblogai pasirodė ir Žalieji (kurių Lietuvoje dar neturime): jie gavo dar 10 papildomų vietų Europos Parlamente, palyginus su 2004  metais. Jie taip pat yra kategoriškai nepatenkinti duomenų apsikeitimo tinklų persekiojimais ir teismais bei turi tam skirtą kampaniją „I wouldn’t steal“.

Bendram vaizdui: EP rinkimų rezultatai ir frakcijų palyginimai yra štai čia.

Vegetariškas miestas. Belgijos miestas Ghent tapo pirmuoju pasaulyje miestu, kuriame vieną dieną per savaitę atsisakoma mėsos – žmonės yra kviečiami maitintis vegetariškai: taip siekiama sumažinti neigiamą gyvulininkystės poveikį aplinkai. Tuo tarpu keliaujantiems vegetariškos virtuvės mėgėjams pravartu žinoti, kad geriausi šia prasme miestai yra Singapūras, Čiangmajus, Taipėjus, Kiotas, Vankuveris, Sidnėjus, Londonas, San Franciskas, Portlandas (OR), Niujorkas ir Meksikas, nors kiekvienai šaliai galima būtų prirašyti ir savo, vietinių miestų sąrašą, kaip, pvz., šį su JAV miestais. Įdomu, koks būtų lietuviškas sąrašas?

Eko laboratorija. Liepos mėnesį Vilniuje pradės veikti „Eko laboratorija“ – dirbtuvės, kuriose nauji daiktai bus gaminami iš senų, sudėvėtų daiktų ir medžiagų. Norintys dalyvauti dirbtuvėse turėtų registruotis el.pašto adresu iki birželio 30 dienos.

Pabusk! Dar vienas įdomus filmukas, trumpai ir aiškiai papasakojantis mums, kodėl klimato kaita reikalauja veiksmų jau dabar:

Turite kitų įdomių naujienų? Praneškite!

***
^{foto: Roo Reynolds}

^350.org

Šiandien, birželio 5 diena, yra Pasaulinė aplinkos apsaugos diena. Vargu ar Lietuvoje šiandien bus kokių nors skambių akcijų – tačiau suaštrėjusi klimato kaitos problema privertė ne tik simboliškai minėti tokias Jungtinių Tautų įsteigtas dienas, bet ir aktyvuoti eko-karius, pačias įvairiausias organizacijas bei įstaigas tiesioginiams veiksmams. Viena iš tų dienų, kai pasaulio žmonės imsis ypač aktyvių veiksmų, bus spalio 24 – ir jau dabar galima pagalvoti, kaip mums – besirūpinantiems aplinkosaugos problemomis – sukurti vertingą renginį tiems, kuriems reikia priminti, jog planetos sveikata priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo.

Kas kaip kada?

Tarptautinė organizacija 350.org ėmėsi klimato kaitos kampanijos, kurios metu norima sukurti globalinį judėjimą per pačias įvairiausias (kad ir visai smulkias) vietines akcijas, atkreipiančias visuomenės ir politikų dėmesį į klimato kaitos problematiką. Tikslas: vieninga pozicija dėl šio klausimo… ir veiksmai vietoje pažadų. Viskas, ko reikia, tai susigalvoti savo renginį (štai pavyzdžiai), užsiregistruoti svetainėje, ir spalio 24 priminti pasauliui apie tai, kas mums rūpi. Tokių įvykių jau užsiregistruota 1006, užsiregistruok ir savo!

Kodėl 350? Nes pasak mokslininkų, 350 milijono dalių (ppm) yra saugi anglies dioksido koncentracija atmosferoje. Tačiau šiuo metu mes turime jau 389 ppm… ir tai auga kasdien.

Bet gera žinia ta, kad mes dar neiškepti, ir šiais metais turime galimybę padaryti realų poveikį. Gruodžio mėnesį įvyks pasaulio tautų  susitikimas, kuriame bus siekiama pasiekti susitarimą dėl naujo protokolo sprendžiančio visuotinio atšilimo problemą. Aktyvūs žmonių balsai iš viso pasaulio gali turėti įtakos politiniams ir ekonominiams sprendimams.

Tačiau, aišku, be raginimų kitiems nesužlugdyti mūsų planetos, nepamirškime ir mūsų pačių kasdieninės ekologijos.

Orai – puikūs, o ir paskutinis mėnesio penktadienis reiškia, kad ir vėl viso pasaulio dviratininkai susirenka savo miestuose ir visi kartu išvažiuoja į gatves. Parodykime, kad dviratininkų yra.  Parodykime, kad Lietuvos miestai nenori automobilių spūsčių, o pėstieji ir dviratininkai nori daugiau miesto zonų be automobilių. Galiausiai, parodykime valdantiesiems, kad miesto ekologija ir visuomenės svekata prasideda nuo pačių žmonių įpročių: mažiau automobilių – mažiau CO2 ore!

^{Aurimas Rimša}

Kur ir kokiu laiku vyks Kritinės Masės?

Lietuvoje:

2009.05.29

Vilnius:
18:00
Katedros aikštė
Ten pat tą pačią valandą – kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį.

Kaunas:
19:00
Miesto sodas (prie Muzikinio teatro)
Ten pat tą pačią valandą – kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį (dėmesio, pasikeitė!).

Šiauliai:
18:00
Prie Dviračių muziejaus (Vilniaus g. 139)
Ten pat tą pačią valandą – kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį.

Panevėžys:
18:00
Laisvės aikštėje prie fontano
Ten pat tą pačią valandą – kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį.

Visaginas:
18:00 (dėmesio, pasikeitė!)
Aikštė prie “Hansabanko” (Veteranų g. 5)
Ten pat tą pačią valandą (18:00) – kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį.

Palanga:
18:00
Prie Palangos botanikos parko pagrindinio įėjimo
Ten pat tą pačią valandą – kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį.

Panevėžys:
18:00
Laisvės aikštė prie fontano
Ten pat tą pačią valandą – kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį.

Klaipėda:
18:00
Prie “BIG” (Taikos pr. 139)
Ten pat tą pačią valandą – kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį.

Kėdainiai:
18:00
Rinkos aikštė
Ten pat tą pačią valandą – kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį.

Alytus:
18:00
Rotušės aikštė
Ten pat tą pačią valandą – kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį.

Mažeikiai:
18:00
Senamiesčio parko stadionas

Marijampolė:
18:30
prie parduotuvės “Liuks dviratis” (Kauno g. 59)
Ten pat tą pačią valandą – kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį.

Apie KM Lietuvoje – daugiau info štai čia.

- – -

Švedijoje:

2009.05.29

Stokholme:
17.00
Medborgaplatsen (daugiau info: čia)

^mrmanc

Homofobija yra kaip niekad aktuali tema šiandieninėje Lietuvoje. Kol Seimas ir Vilniaus savivaldybė (kurių dauguma narių ir darbuotojų yra sovietiniais laikais užaugę piliečiai, kuriems buvo įskiepyta daug „geros“ ir „ojektyvios“ informacijos apie homoseksualumą) bando visaip priešintis ES tolerancijos skatinimo projektams, švietimo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos savo iniciatyva parodo, kad sovietiniai stereotipai, kuriais vis dar vadovaujasi nemaža mūsų visuomenės dalis, yra jau atgyvenę ir ateities tolerantiškoje Europos bendruomenėje neturi. Štai trečiadienį, gegužės 13 d., 18 val. VDU Socialinių tyrimų centras ir VDU Tolerancijos klubas kviečia į apskritą stalą-diskusiją „HOMOFOBIJA LIETUVOJE: priežastys, pasekmės ir panaikinimo strategijos“. Ten taip pat bus:

Marija Aušrinė Pavilionienė (Lietuvos Socialdemokratai)
Nida Vasiliauskaitė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas)
Vytautas Valentinavičius (Tolerantiško jaunimo asociacija)
Arnas Zdanevičius (Vytauto Didžiojo universitetas)

Renginio metu bus diskutuojama nurodyta tema bei pristatomos VDU leidyklos išleistos knygos: „Heteronormos hegemonija“ ir „Nematomi piliečiai“ (hej, knygas bus galima įsigyti nemokamai!).

Šis renginys skiriamas Tarptautinei Dienai prieš Homofobiją.

Kur?
VDU Socialinių mokslų fakultetas – V. Krėvės-Mickevičiaus auditorija
(Kaunas, Donelaičio g. 52, 322 a. III aukšt.)

***

^{Renginio reklama Facebook tinkle}

Ar žmonės gali tapti laimingesniais ir pagerinti gyvenimo kokybę per…  kasdieninį dalinimąsi su kitais? Kaip galima dalintis, gauti įvairius dalykus ar paslaugas visiškai nemokamai, ir kaip tai kartais gali sietis su ekologiniu sąmoningumu?

Galbūt reikia apibrėžti, kas yra „gyvenimo kokybė“. Priklausomai nuo konteksto, apibrėžimai gali skirtis, tačiau bendri kriterijai turbūt būtų:

* vidinės ramybės jausmo pasiekimas
* aukštesnio lygio savigarbos pasiekimas
* mėgstamų ir naudingų santykių sukūrimas
* finansinio saugumo jausmas
* buvimas patenkintu tuo, kuo esi ir ką darai

Galima, aišku, šį sąrašą išplėsti, tačiau aptariamam kontekstui tai nėra būtina. Taigi, kaip tai gali sietis su žmogaus pasirinkimu kažkuo dalintis?

Turbūt tikrasis dalinimosi procesas nėra tai, ką žmogus daro tik karts nuo karto – verčiau apibrėžkime tai kaip ištisinį procesą, kai žmogus dalinasi kiekvieną saulėtą (ir ne tik) dieną, to net dažnai nesuvokdamas, – t.y. tai tampa normaliu įpročiu, natūraliu ir savaime suprantamu. Tokiu savaime suprantamu, kad žmogus tęsia dalintis su kitais net ir po to, kai buvo nuviltas daugelio gavėjų reakcijų. Taigi, toks pasidalinimas tampa besąlygišku, nesitikint gauti kažko mainais iš gavėjų. Tačiau galbūt kiekvienas mūsų pastebėjo, kad kuo daugiau mes dalinamės, tuo daugiau gauname atgal viena ar kita forma. Vienas JAV evangelikas krikščionis Zig Ziglar dalinimąsį įvertino mantra „Jūs galite gauti tai, ko jūs norite, jei jūs padedate pakankamai kitų žmonių gauti tai, ko nori jie“. Dalinimasis, kuris gali prasidėti bet kuriuo metu, nereiškia vien buvimą filantropu ar pinigų ir vertingų daiktų suteikimą labdaros fondams – mūsų laikas, mintys, išmintis, kompetencija, patirtis gali padėti kitiems pasiekti aukštesnę gyvenimo kokybę (žemiau – keli to pavyzdžiai); ir atvirkščiai, kitų žmonių dalinimasis savo žiniomis ir daiktais gali prisidėti prie mūsų gerovės. Padėdami kitiems, mes netiesiogiai padedame ir sau, gerindami savo pačių gyvenimus.

Ekologija? Dalinimasis neretai reiškia, kad kažkas gaus tai, ko kitas nebenori. Jei mes kalbame tik apie materialinius dalykus, tai reiškia, kad kažko bus pagaminta mažiau, o tai prisidės prie Žemės resursų, energijos taupymo, fabrikai išmes mažiau šiltnamio dujų. Kai kurios paslaugos, pavyzdžiui, kai turintis automobilį paveža automobilio neturintį, irgi iš esmės vadinamos eko-draugiškomis, nes tai prisideda prie to, kad neturintis automobilio… niekad jo taip ir neįsigis.

Ir žemiau – keli paprasti pavyzdžiai, kaip visiškai be pinigų mes galime įsigyti kažką vertingo.

Drabužių ir kitų daiktų mainai

Galima suorganizuoti vakarėlį, kuriame pakviesti draugai atsineš tai, ko jiems nebereikia, bet kas galbūt praverstų kitam, – vieni su kitais mainosi, ir visi lieka laimingi! Daiktus atiduoti arba įsigyti nemokamai galima ir per freecyle grupes: pvz., Vilnius Freecycle ar Kaunas Freecycle. Galima taip pat užsiregistruoti svetainėse ManoDrabužiai.lt arba Mainyk.lt ir keistis-keistis-keistis…

Apsikeitimas svetingumu

Keliaujant, iškyla klausimas, kur apsistoti, bei ką veikti, atvykus į naują vietą. Galima, aišku, susirasti nakvynės namus, sumokėti už tai pinigus, nueiti į muziejų, klubą (ir galbūt vėl sumokėti…). Tačiau šiuo metu pasaulyje sparčiai plinta svetingumo tinklai, kur vieni nariai visiškai už dyką padeda kitiems nariams: ar tai būtų nakvynė, ar pakvietimas į pietus/išvyką/ekskursiją kartu. Lietuvoje žinomiausios yra CouchSurfing.com, HospitalityClub.org bei BeWelcome.org bendruomenės – pastaroji yra pirmoji tokio pobūdžio atviro kodo bendruomenė. Kas tas atviras kodas?

Atviras kodas ir laisvoji programinė įranga

Atviras kodas iš esmės reiškia naudotojo laisvė naudoti, kopijuoti, platinti, išstudijuoti, modifikuoti ir tobulinti tam tikrą autorinį darbą. Atviro kodo sąvoka pirmiausiai naudojama kalbant apie laisvąją programinę įrangą – pvz., ją vartotojas gali įsigyti nemokamai (tai tik vienas atviro kodo įrangos aspektų!). Tokie paketai kaip OpenOffice (pakeičia Microsoft analogą: Word’ą ir kitas Microsoft Office programas), operacinės sistemos (Linux) ar naršyklės (Firefox) yra gera nemokama alternatyva tiems, kurie dėl įvairių priežasčių (įskaitant mokėjimą) atsisako žinomų korporacijų produktų.

Pakeleiviai

Autostopas yra visiems žinomas būdas ištiesti kitam žmogui ranką – pagelbėti nukeliauti iš taško A į tašką B (o gal net iki taško C!). Patys autostopininkai pasakoja, kad dažnai sutranzuoja kažką, kas pats/pati kadaise tranzavo, tad dabar kaip ir atsilygina tuo pačiu – puikus dalinimosi pavyzdys! Tačiau kartais net nereikia „eiti į trasą“ – tokie tinklai kaip Važiuojam.lt padeda sujungti vairuotoją su pakeleiviu dar jiems abiems patogiai sėdint namuose prie kompiuterių. Toks būdas Vakaruose populiarėja pirmiausia dėl ekologinio dalinimosi mašina aspekto.

^tseoeo

Laisvos licencijos

Visi mes žinome, kas yra Copyright – autorinės teisės saugomos, darbo naudoti be autoriaus sutikimo negalima. Tačiau kas, jei mes sukūrėme darbą (tai gali būti praktiškai bet kas: meno kūrinys, straipsnis, nuotrauka…) ir norime, kad tas darbas būtų naudojamas kitų be jokių esminių apribojimų? Arba atvirkščiai, jei norime panaudoti kitų darbus savo veikloje/kūriniuose? Tokiu atveju reikia ieškoti laisvomis licencijomis pažymėtų darbų (arba pritaikyti tokias savo darbams). Šiuo metu tarp labiausiai paplitusių laisvų licencijų yra kai kurie Creative Commons licencijų tipai, GFDL bei Free Art License; visos jos iš esmės reikalauja tik priskyrimo (paminėti autorių), o štai viešuoju naudojimu (angl. public domain) pažymėtus darbus galima naudoti net ir be šios sąlygos.

Žinios

Kad įgyti tam tikrų žinių ir net kažkokios kompetencijos, šiais laikais nebūtina eiti į milijoną mokamų kursų. Taip vadinamieji viki puslapiai suteikia kiekvienam mūsų galimybę lengvai ir patogiai pasidalinti savo žiniomis su kitais – tokiu būdu, pvz., išaugo išsamiausia, visiškai nemokama enciklopedija Vikipedija. Be jos, egzistuoja begalė kitų panašių projektų, pavyzdžiui, aukščiau minėtiems autostopininkams taip aktuali informacija apie ištranzavimus iš didesnių įvairių šalių miestų prieinama Hitchwiki.org projekto puslapiuose, kuriuos redaguoja patys keliauninkai grįžę namo po savo kelionių.

Labai pasistengus, galima praktiškai bet ką savo gyvenime gauti visiškai nemokamai – net maistą! Tad vietoj to, kad pasiduoti dar vienos reklamos, reklamuojančiai naują ir, atrodo, taip norimą produktą, pagundai, galima dažnai surasti būdą gauti visą tai nemokamai. Bei eko-sąmoningai pasidalinti su kitais.

***
^{nuotraukos: ItzaFineDay (1), shimriz (2)}