Więcej zdjęć na Playscapes. Na stronie Patricka Dougherty zamieszczono bardzo ciekawe filmiki prezentujące pracę artysty, zarówno w terenach otwartych, jak i we wnętrzach.

Może to niektórych przekona do tego, że warto dbać o środowisko, interesować się ekologią :

www.tydecydujesz.org - wejdź na stronę i podpisz się pod petycją w sprawie powtrzymania zmian klimatu!

Ingen har väl gått miste om djurplågeriet inom Sveriges grisindustri. Men jag tror sorgligt nog att det knappt kommer att påverka försäljningen av julskinkan. Som jag förstått bryr sig folk inte vart deras mat kommer ifrån så länge det finns tillsatta smakämnen som gör att det smakar gott. Smakämnen som tillsätter just smaken av kött. Det är inte heller speciellt många som bryr som om att djuren lider så länge de kan lägga så lite pengar som möjligt på köttet. Sen förstår jag att det finns folk som inte bryr som om djur överhuvudtaget, speciellt inte djur som i våra ögon bara är en matprodukt. Men om man vänder på saken och ser du ur ett hälsoperspektiv istället. Hur fräsch är det då att äta av ett djur som mått fysiskt och psykiskt dåligt? Som har ruttnande liggsår på kroppen, infekterade bölder, infekterade riv och bitsår samt som producerat onaturligt mycket stresshormoner? Hur fräsch är det egentligen att äta av ett djur som levt hela sitt liv med att ligga i sin egen avföring på ett kallt betonggolv? Som sover, äter och skiter på samma yta hela sitt liv. Hur gott kan det vara att äta av ett djur som ätit på andra döda, halvruttna, grisar och fötts upp på dåligt foder? Vänder det sig inte i magen på er? Smakar korven verkligen lika gott när ni vet vad den egentligen innehåller? Folk som knappt vill pussa en hund för att de tycker att de stoppar äckliga saker i munnen, tänk då vad vi själva stoppar i oss… Vill du veta mer och se den ursprungliga filmen? Ta en titt här!

Jag kommer garanterat att besöka djurrättsaliansens Vego julmässa och låta mig inspireras till ett mer hälsosamt julbord.

Idag så stod följande artikel på SVT text-tv:

Uppehållstillstånd till salu

Svenska uppehållstillstånd kan köpas på svarta marknaden för 2.000 styck, avslöjar Ekot. Med ett sådant i sitt pass kan man sedan resa fritt i Europa.

Den som köper ett uppehållstillstånd på svarta marknaden måste dock på egen hand infoga det i passet.

Det kan bara göras av Migrationsverket men enligt den försäljare som Ekot talat med brukar pass och märken fogas samman av en medhjälpare i Grekland. Det är inte känt som om märkena är äkta eller förfalskningar.

Ja, oavsett om märken är äkta eller inte så stinker detta hästskit, eller apskit om man så vill, lång väg. För det här innebär att drösen av kriminella invandrare och flyktingar till Sverige kommer att öka ännu mer.

T ex är det ett brott att köpa sådana här uppehållstillstånd svart, och många utav dem som kommer hit med hjälp utav dessa är ju kriminella redan innan.

För ingen ska tro att alla de flyktingar och invandrare som kommer hit flyr ifrån någonting utan orsak, många gånger flyr de ifrån sina hemländer på grund utav att de har begått brott där.

Och vad är då bättre än att fly till ett land som tar emot vem som helst med öppna armar utan att kolla upp saker och ting ordentligt när det gäller personen ifråga?

Nej, i Sverige släpper vi alla, oavsett vilka brott som de har begått.

Sverige – De kriminellas fristad på jorden.

Dessutom är det när det kommer till kritan få utav de som kommer hit som verkligen är riktiga flyktingar.

Läs mer om de illegala uppehållstillstånden på bl a  http://www.svd.se/nyheter/inrikes/artikel_3849589.svd och

http://www.aftonbladet.se/senastenytt/ttnyheter/inrikes/article6190388.ab .

På tal om flyktingar och uppehållstillstånd: Läs även om saker som har med dessa att göra på http://frianyheter.wordpress.com/2009/11/25/31-arigt-flyktingbarn-nekas-uppehallstillstand/

nėr ką komentuoti, žiūrim

Braucu mašīnā. Klausos SWH. Ziņas. Auto ziņas.

…….. kautkas tur ir izlaidis videi draudzīgu sportisku 4 durvju sedanu ar 305 zs 6 cilindru dzinēju. Godīgi sakot šādas te ziņas ir tieši tik pat komiskas kā vintage plakāti par veselīgo smēķēšanu. Kā auto vispār var būt videi draudzīgs? Tas jebkurā gadijumā izdala piesārņojumi, tas ir pārbāzts ar plastmasām, kuras nesadalās. Lai to kustinātu tiek iegūta nafta, kuras ieguve jau pati par sevi nav videi draudzīga un tur ir akumulators.

Vai jūs esat domājuši cik mega nedraudzīgi patiesībā ir modernie EKO auto, kas pārvietojas ar elektrības spēku? Cik resursi un kādi tiek patērēti, lai izgatavotu akumulatoru. Pats galvenais, kur pēc tam paliks visi šie akumulatori, kad modernā EKO automobīļa akumulators beigs savu dzīvi? Mūsdienu tehnoloģijas ir attīstījušās tiktāl, ka labāko marku akumulatoriem neviens ražotājs nedod ilgāku garantiju par 2 gadiem……

Tālāk stāstu turpināt var katrs pats.

A cidade do Rock Indie Brasil é Goiânia e não é de hoje… do fim dos anos 80 em diante apareceu no mapa e não saiu de cena. Esse ano a coisa promete será uma FESTA maluca e roqueira … confiram as dicas… e não se esqueçam que o calor é animal nessa ROCK CITY.

Esta edição do Goiânia NOISE será espalhada pela cidade com shows em 8 lugares diferentes e conta ainda com uma mostra de cinema e uma exposição de artes, além de palestras e debates.

Os shows ocorrerão em 8 locais diferentes, da seguinte forma:

Quarta-feira, 25/11:
Teatro Madre Esperança Garrido, 20h: Hermeto Pascoal e Grupo (SP)
Fiction Club, 22h: Vamoz (PE) / The Soundscapes (SP/USA) / Motherfish (GO)
Capim Pub, 19h: Os Cabeloduro (DF)/ HC 137 (GO) / Leptospirose (SP)/ Ressonância Mórfica (GO) / Señores (GO)

Quinta-feira, 26/11:

Goiânia Ouro, 20h – Siba (PE) + Roberto Corrêa (DF) / Cega Machado (GO)
Bolshoi Pub, 22h – Ricardo Koctus (MG) / Detetives (SP) / Johnny Suxxx and Fucking Boys (GO)
Metrópolis, 22h – The Name (SP)/ Sapatos Bicolores (DF) / Bang Bang Babies (GO)

Sexta-feira, 27/11:
Centro Cultural Martim Cererê, 18h :

Supersuckers (USA) / Móveis Coloniais de Acaju (DF) + Bocato (SP) / MQN (GO) + Walverdes (RS)
Devotos (PE) / Guiso (Chile) / Vivendo do Ócio (BA) / Punch (GO) / Milocovik (SP) / Volver (PE) / Rinoceronte (RS)
O Melda (MG) / Sattva (GO) / Hellbenders (GO)

Sábado, 28/11:
Centro Cultural Martim Cererê, 18h :

Dirty Projectors (USA) / Black Drawing Chalks (GO) + Chuck Hipolitho (SP) / Mama Rosin (Suíça)
Porcas Borboletas (MG) + Paulo Patife (SP) / Los Lotus (ARG) / Mugo (GO) / The Backbiters (GO)
As Mercenárias (SP) / Mechanics + Grupo EmpreZa (GO) / Confronto (RJ) / GrimSkunk (Canadá)
Cassim & Barbária (SC) / Mini Box Lunar (AP) / Evening (GO)

Domingo, 29/11:
Centro Cultural Martim Cererê, 18h :

Diego de Moraes e o Sindicato (GO) + Astronauta Pingüim (RS) / Violins (GO) / Domá da Conceição (GO) / Barfly (GO)
Naquele Tempo (GO) / Torre de Jamel (GO) / Terrorista da Palavra (GO) / Umbando (GO) / Grace Carvalho (GO)
20h30 – Gloom (GO) / Cine Capri (GO) / Hot and Hard Co. (GO)

Centro Comunitário Goiânia Viva, 18h :

Face a Face (GO) / Ivo Mamona (GO) / Soldados Suburbanos (GO) / Reverso da Moeda (GO) / Linha Dura (MT)
U Plano (GO) / Eko (GO)

INGRESSOS

Fiction Club, Capim Pub, Bolshoi Pub e Metropolis: R$ 10,00 (meia-entrada) até o dia 20/11

Martim Cererê (sexta e sábado): R$ 20,00 (meia-entrada) até o dia 20/11

Centro Comunitário do Goiânia Viva: R$ 5,00

Martim Cererê (domingo): Grátis!!!

Teatro Madre Esperança Garrido e Goiânia Ouro: Grártis!! Mas é preciso retirar os ingressos 2 horas antes dos shows! Um par por pessoa, ok??

Čikagos universiteto fizikai sužinojo, kaip išvengti to, kas anksčiau mokslininkams atrodė neišvengiama – purslų, atsirandančių skysčiui atsimušus į plokščią paviršių. Paaiškėjo, kad pašalinus orą taškymosi galima išvengti. Tai – toks atvejis, kai kažko nematome dėl to, kad tai paslėpta pačioje matomiausioje vietoje, sakė Čikagos universiteto (JAV) fizikos profesoriaus asistentė Wendy Zhang. „Priešais save esančius dalykus sunku pastebėti, nes jie visada būna šalia“, – sakė mokslininkė.

Čikagos universiteto paskutinio kurso studentas Lei Xu savo eksperimento apie purslus rezultatus kovo 22 dieną pristatė Amerikos fizikų bendruomenei. L.Xu darbo bendraautoriai – W.Zhang ir Čikagos universiteto fizikos profesorius Sidney Nagelis. Atradimas gali būti panaudotas technologinėse situacijose, kuriose purslų susidarymas yra svarbus – pavyzdžiui, skysto kuro deginimas, spausdinimas rašaliniu spausdintuvu ar pramoninis skalbimas.

„Variklyje degalai suskaidomi į milijonus dalelių, kurios vėliau padegamos tam tikroje kameroje ir sukeliamas kontroliuojamas sprogimas. Automobiliuose tai daroma nuolat“, – sakė L.Xu. Didesnis dujų slėgis padėtų suskaidyti kurą į smulkesnius, vienodesnius fragmentus. Tačiau tam reikėtų atlikti papildomų tyrimų ir patikslinti eksperimentą imituojant purslų atsiradimo procesą, vykstantį kuro degimo sąlygomis.

L.Xu kelią į pastarąjį atradimą pradėjo tirdamas nuo į paviršių atsitrenkusio lašelio atitrūkusių purslų energijos pasiskirstymą. Eksperimentu įrodyta, kad po to, kai lašelis nukrenta ant kieko, sauso paviršiaus, suformuojama plonytė plėvelė, vėliau suskylanti į tūkstančius dalelių. L.Xu eksperimentą pakartojo vakuumo aplinkoje ir sumažintame oro slėgyje. Jis ir S.Nagelis išsiaiškino, kad supantis oras gali kaip nors veikti plėvelės skaidymąsi.

„Sumažinus slėgį ir pakartojus eksperimentą purslų nebeliko. Tada pagalvojome, kad tai yra kur kas įdomiau nei energijos pasiskirstymas. O kas, jei patyrinėtume oro įtaką taškymosi procesui?“, – pasakojo L.Xu.

Anksčiau šios srities mokslininkai nematė priežasties, dėl kurios žemas atmosferos slėgis turėtų veikti jų taškymosi eksperimentų rezultatus. „Yra daug šioje srityje dirbančių žmonių, nes tai yra technologiškai labai svarbus dalykas. Iki L.Xu eksperimento buvo manoma, kad oras niekaip neveikia purslų susidarymo proceso, nes jis yra ne toks tankus ir ne toks klampus kaip vanduo“, – sakė W.Zhang.

Vietoj slėgio mažinimo purslų tyrinėtojai paprastai visą dėmesį skirdavo sąveikai tarp besiplečiančio lašo ir paviršiaus, ant kurio tas lašas nukrinta. Jie vykdė daugybę kruopščiai kontroliuojamų eksperimentų, pagal kurių rezultatus prirašė daugybę duomenų, tačiau žinių apie purslų formavimosi mechanizmą tarp šių popierių rasti sunku.

„Vienas iš neigiamai tarp purslų tyrinėtojų pagarsėjusių dalykų – tai sunkumai, susiję su kieno nors kito tyrimų pakartojimu. Žmonės šia tema domisi jau daugiau nei šimtmetį, bet tik visai neseniai pradėjo daugėti žinių apie skirtingus purslų atsiradimo procesą sąlygojančius veiksnius ir atsirado galimybė reprodukuoti tyrimo rezultatus“, – sakė W.Zhang.

Fizikai iš Čikagos oro slėgio įtaką purslų susidarymui nustatė atlikę ilgą eksperimentų seriją su trim skirtingais skysčiais ir keturiomis skirtingomis dujomis. Pasirinktos dujos – helis, oras, kriptonas ir sieros heksafluoridas – išvardinti nuo lengviausių iki sunkiausių. Skysčiai – metanolis, etanolis ir 2-propanolis pasižymi nedidelių paviršiaus įtrempimu. Paviršiaus įtempimas – tai jėga, verčianti skysčio plėvelę norėti susitraukti ir sudaryti lašą.

L.Xu taip pat atliko bandymus ir su vandeniu. Vanduo pasižymi panašiomis savybėmis kaip ir etanolis, tačiau didelis jo paviršiaus įtempimas gerokai susiaurina purslus formuojančių susidūrimų greičio spektrą, todėl padidėja tikimybė eksperimente padaryti klaidą.

„Jis teška kur kas sunkiau nei etanolis“, – sakė L.Xu. jis išsiaiškino, kad purslų kiekį galima tiksliai kontroliuoti nustatant reikiamą slėgį. Ateityje mokslininkas planuoja praplėsti tyrimą ir pabandyti ištaškyti labai didelius bei labai mažus lašelius bei lašus, keliaujančius didesniais greičiais.

Priešingai nei visame pasaulyje manoma, hidroelektrinių energijos gamyba gali rimtai pakenkti klimatui. Siūloma skaičiuojant išskiriamų šiltnamio dujų kiekį atsižvelgti ir į hidroelektrines, tačiau kai kurie ekspertai bijo, kad šie pasiūlymai nesusilauks pripažinimo. Tarpvyriausybinės klimato kitimo tarybos (IPCC – Intergovernmental Panel on Climate Change) konsultantas Éricas Ducheminas sako, kad ekologiškumo įvaizdis, siejamas su hidroelektrinėmis ir manymas, kad tai yra geresnė alternatyva už naftos produktų ar anglies deginimą, yra neteisingas.

Visi mano, kad hidroelektrinių gaminama energija yra labai švari, bet taip nėra“, – sakė konsultantas. Hidroelektrinių užtvankos generuoja didelius kiekius anglies dvideginio ir metano, o kai kuriais atvejais šių šiltnamio dujų pagaminama netgi daugiau nei deginant kurą šiluminėse elektrinėse.

Kiekvienos elektrinės užtvankos išskiriamų šiltnamio dujų kiekiai yra skirtingi, teigė Philipas Fearnside‘as iš Brazilijos Nacionalinio tyrimų instituto. „Tačiau žinome, kad dujų išskiriama pakankamai daug kad būtų susirūpinta“. P.Fearnside‘as apytikriai paskaičiavo, kad 1990 metais Curuá-Una užtvankos (Brazilija) išskirtų šiltnamio dujų kiekis buvo tris su puse karto didesnis nei dujų kiekis, kuris išsiskirtų tą patį elektros energijos kiekį gaminant šiluminėje elektrinėje iš naftos produktų.

Taip yra dėl to, kad po vandeniu atsiradusiuose medžiuose ir krūmuose yra daug anglies junginių, kurie išskiriami, kai augalas pradeda pūti. Po šio pirmojo irimo pliūpsnio augalo sudėtinės dalys pasklinda po tvenkinio dugną ir prasideda bedeguoninis jų skilimas. Dėl to kaupiamas vandenyje ištirpęs metanas.

Šios dujos į atmosferą išskiriamos tada, kai vanduo keliauja per užtvankos turbinas. Sezoniniai vandens gylio pasikeitimai reiškia, kad yra nuolatinis yrančios medžiagos tiekimas. Kai sausa, augalai kolonizuoja tvenkinio krantus, o vėliau, kai prasideda drėgnasis metų sezonas, kylant vandens lygiui jie būna apsemiami. Jei tvenkinio krantai seklūs, augalai gali suželti kelių tūkstančių kvadratinių kilometrų plote.

Žmogaus sukurtuose vandens rezervuaruose atmosferos anglies dioksidas keičiamas metanu. Tai yra svarbu, nes metano poveikis globaliniam atšilimui yra 21 kartą didesnis nei anglies dvideginio.

Pirmą kartą apie tai, kad hidroelektrinėse taip pat gaminamos šiltnamio dujos, prabilta dar 2000 metais, tačiau ši informacija tik dabar susilaukė politinio pripažinimo.

2006 metais, per artimiausią IPCC diskusijų turą, bus pasiūlyta Nacionalinė šiltnamio dujų inventorizavimo programa, pagal kurią gali būti suskaičiuojamas kiekvienos valstybės anglies biudžetas. Naujoje programoje bus atsižvelgta ir į dujų emisijas iš dirbtinai užtvindytų regionų. Tačiau šie nurodymai galios tik tada, jei užtvanka veikia ne ilgiau dešimties metų, be to, atsižvelgiama tik į paviršinį deguonies išskyrimą. Į metano gamybą atsižvelgiama nebūtų, nes klimatologai negali vieningai sutarti, kiek tai svarbu. Be to, dujų išskyrimas kiekvienai elektrinei yra savitas. Tačiau jei P.Fearnside‘as pasiektų tai, ko tikisi, tai skaičiuojant balansą būtų atsižvelgiama į visas šiltnamio dujas.

Skelbiamuose IPCC nurodymuose parašyta, kad tropinėse valstybėse, kur hidroelektrinių daug, pavyzdžiui, Brazilijoje, dėl hidroelektrinių užtvankų šiltnamio dujų emisijos padidėjo maždaug 7 procentais. Vėsesnio klimato valstybėse dėl nepalankių sąlygų šiltnamio dujų gaminama mažiau.

Nors jau dešimtmečius tiriamos ir aprašinėjamos dujų emisijos iš žmogaus suskurtų vandens telkinių, žmonės vis dar mano, kad hidroelektrinės stabdo globalinį atšilimą. „Manau, svarbu, kad šios emisijos būtų apskaičiuojamos“, – sakė P.Fearnside‘as.

Specialistų teigimu, pasaulį siaubiančios gamtinės katastrofos gali būti tiesiogiai siejamos su žmogaus veikla. Ryškesnius nei bet kada anksčiau klimato pokyčius stebintys specialistai tikina, kad tam įtakos turi gamtą alinantis žmonių gyvenimo būdas, nors šie nėra linkę pripažinti savo poveikio globaliniams pokyčiams. Žemė siunčia ženklus

Mokslininkai, tyrinėjantys ledynus skuba specialiose laboratorijų kolbose užšaldyti pasaulio ledkalnių ledo pavyzdžius, nes jie tirpsta 40 kartų greičiau nei 7 dešimtmetyje. Jie tikina, kad garsieji Kilimandžaro sniegynai gali išnykti jau per artimiausius 15 metų.

Planetos siunčiamų ženklų nereikia ieškoti taip toli. Dzūkijos grybautojai šią žiemą stebisi kvailiojančia gamta, nes miške gausiai dygsta voveraitės, šiaip jau  laikomos vasaros grybais.

Šiltėjant orui, žemė mums siunčia daugybę signalų apie jai daromą spaudimą. Tirpsta ledkalniai, dažnėja miškų gaisrai, traukiasi ežerai, išdžiūsta kalnų upės. Žiemos šiltesnės, anksčiau susprogsta medžiai, paukščiai keičia savo migracijos įpročius, o  rudąsias meškas kankina nemiga.

Klimatologas Arūnas Bukantis iš VU sako, kad tokių drastiškų pokyčių planeta nematė jau tūkstantį metų.

Kol pasaulio lyderiai skaičiuoja pinigus būtinus cunamio nusiaubtam regionui, žiniasklaida praneša apie žmonių aukas Kalifornijos pietuose, kur po savaitės liūčių susiformavo masinė purvo nuošliauža. Australiją alina neužgesinami krūmynų gaisrai, kokių sakoma nebuvo jau 30 metų. Per Europą praūžė audra, kokios kai kuriais pranešimais nebūta net 40 metų.

Klimatologo teigimu, yra požymių, kad anomalijos ne tik dažnėja, bet ir stiprėja. Jis sako, kad ekstremalių gamtos reiškinių dažnėjimas yra susijęs su klimato kaita, kuri prasidėjo drauge su pramonės vystymusi. Ilgai ginčijęsi mokslininkai galų gale sutarė, kad pirmiausia iškastinio kuro deginimas, taip pat transporto populiarėjimas bei chemijos pramonė drastiškai pakeitė atmosferos sudėtį ir nulėmė tokio reiškinio kaip šiltnamio efektas atsiradimą.

Ryšys su žmogaus veikla

Nors pokyčiai gamtoje didele dalimi yra žmogaus veiklos padarinys, šie dažnai visiškai nesusieja jų su savo kasdieniais įpročiais. Regioninio aplinkos centro specialistė Laima Galkutė sako, kad nors ir sunku tai iš karto suvokti, didelės katastrofos kaip tik ir atsiranda dėl netinkamo mūsų gyvenimo būdo.

Kai kurių specialistų nuomone net ne ekonominės priežastys ar mokslinių įrodymų trūkumas, bet  viešo kalbėjimo apie reiškinį stoka trukdo įgyvendinti šiltnamio efekto mažinimo programas. Darnaus vystymosi specialistės įsitikinimu, žmonės turi būti geriau informuojami apie jų daromą poveikį aplinkai ir turi atsirasti sąlygos keisti kasdienius įpročius. Tuomet kiltų ir sąmoningas noras kažkaip prisidėti prie išteklių tausojimo ar mažesnio teršimo.

Verslas  jau imasi priemonių

Įtakingų draudimo specialistų duomenimis, net kas aštuntas apklaustas verslininkas klimato kaitą įvardijo kaip potencialią grėsmę, tačiau tik kas ketvirtas pripažino, kad imasi konkrečių priemonių jo verslo poveikio aplinkai mažinimui.

Pasak britų visuomeninės organizacijos Klimato grupė specialisto Džimo Volkerio, tai lemia klaidingi stereotipai.

“Manau problema ta, kad trūksta informacijos. Vyrauja nuomonė, kad  investuoti į aplinkosaugą ekonomiškai nenaudinga, tačiau faktai įrodo priešinga. Kompanijos, užsiimančios tuo jau daug metų, nebankrutavo, nedingo iš rinkos – jos arba neprarado pelno dalies arba net sutaupė,” – aiškina jis.

Nors nusiteikusių mažinti savo poveikį aplinkai įmonių nėra daug, tyrimų ir įrodymų, kad galima derinti aplinkosaugą ir verslą daugėja.

“Mūsų tyrimai rodo, kad yra bent 5 didelės kompanijos, kurios sumažino savo šiltnamio dujų išmetimus daugiau nei 60 procentų per 10 metų. Tai yra būtent tas rezultatas, kurį mokslininkai reikalauja pasiekti kad padėtis imtų keistis į gerąją pusę,” – teigia Džimas Volkeris.

“Viena tokių kompanijų yra IBM. Jie apskritai yra įdomūs tuo, kad vykdo gana drastišką energijos taupymo politiką savo organizacijos viduje dar nuo 8 dešimtmečio. Kasmet jie savo išmetimus į atmosferą sumažina 4 procentais ir daro tai net ne dėl aplinkosauginio intereso, bet todėl, kad tai realiai jiems padeda sutaupyti. IBM skelbia per pastaruosius 2 dešimtmečius sutaupę 800 milijonų dolerių”.

Klimato grupės specialistas neigia, kad žinios jog GE, Intel, Amerikos elektros linijos ar biotechnologijų “blogiukais” tituluojami DuPont ieško būdų sumažinti išmetimus dažnai yra labiau noras pasirodyti ir įvaizdžio dalis, nei rūpestis dėl aplinkos.
 
“Taip, kartais tai iš tiesų galim pavadinti viešųjų ryšių kampanijos dalimi. Bet tos kompanijos su kuriomis mes kalbėjomės, tikina, kad investuoja į poveikio aplinkai mažinimą arba grynai iš ekonominio intereso, nes tai padeda jiems taupyti, ar tiesiog žvelgia į priekį ir strateguoja savo padėtį ateities rinkose.

Pavyzdžiui, Honda ar Toyota, kurios yra vandenilinių technologijų lyderės transporto srityje. Kol kas tokie hibridiniai varikliai sudaro tikrai mažą rinkos dalį, bet šios kompanijos neslepia, kad žiūri į priekį. Jie žino, kad ateityje bus vis daugiau suvaržymų esamoms technologijoms dėl taršos, o jų plėtojamos technologijos joms užtikrins lyderio poziciją. Vėlgi tai nėra vien rūpestis dėl gamtos, bet sveikintina iniciatyva”.

Džimas Volkeris tvirtina, kad atskirų valstijų pareigūnai šiaip jau skeptiškai klimato kaitos atžvilgiu nusiteikusioje Amerikoje pranoksta oficialią valdžios politiką.

“Įdomu tai, kad valstijų lygmenyje Amerikoje vyksta kur kas daugiau nei Baltuosiuose rūmuose. Nacionalinėje strategijoje net nėra numatyta to, kad jau įgyvendinama tokiose valstijose kaip Masačiusetsas, Konektikutas ar Niujorkas, kur skaičiuojama, kaip sumažinti energetikos sektoriaus išmetimus į atmosferą. Kalifornijoje planuojama nustatyti tam tikras automobilių kuro sunaudojimo efektyvumo normas ir panašiai, ” – sako jis.

Stringančios pasaulinės iniciatyvos

Prieš dešimtmetį per šimto šalių vyriausybės Rio de Žaneire pasirašė susitarimą, kuris padėjo pagrindus vadinamajam Kioto protokolui. Jį ratifikavusios Industrinės šalys įsipareigojo mažinti klimato pokyčius lemiančių dujų išmetimą į atmosferą. Lietuva taip pat prisijungė prie šių susitarimų ir, pasak Aplinkos ministerijos specialisto Vytauto Krušinsko, kol kas įsipareigojimus vykdo sėkmingai.

Normos skirtingoms šalims buvo nustatytos pagal tai, kiek jos teršė atmosferą 1990 m. Tad po to sekęs Lietuvos ūkio nuosmukis savotiškai ir padėjo Kioto įsipareigojimus vykdyti. Taip pat kaip ir šalims, kurių pramonė silpnai išvystyta arba jei jos plėtoja atsinaujinančius energijos išteklius.

Tačiau Sudėtingas taršos mažinimo normų nustatymo mechanizmas, taip pat skirtingi ekonominiai interesai Kioto protokolą įšaldė net 7 metams. Didžiosios teršėjos  – Rusija ir Jungtinės valstijos atsisakė jį ratifikuoti ir atkakliai neigė net patį klimato kaitos faktą.

Praėjusių metų rugsėjį Rusijai galų gale ratifikavus protokolą, drąsiai teigta, kad šis šalies žingsnis mažai ką bendro turi su rūpesčiu dėl planetos ateities ir yra grynai politinis žingsnis. Nes šis vienos didžiausių teršėjų prisijungimas ir nulėmė, kad sutartis galiausiai įsigalios ateinančių metų vasarį.

Praėjusių metų pabaigoje Buenos airėse į Klimato kaitos konferenciją pasaulio lyderius sukvietusios Jungtinės Tautos taip pat buvo apkaltintos aplinkosaugos politizavimu ir laiko švaistymu diskusijoms.

Nors dauguma mokslininkų tvirtina, kad pats gamtos reiškinys yra paremtas išsamiais ir sudėtingais moksliniais skaičiavimais, vis atsiranda tokių, kurie jį ginčija.

Klimato kaita pagal JAV

Įtakingo verslo konkurencingumą tyrinėjančio instituto Jungtinėse valstijose ekspertas Maironas Ibelas sako, kad kompiuterinių modelių autorių prielaidos yra paprasčiausiai klaidingos. Jo įsitikinimu, jei klimato pokyčiai iš tiesų vyksta, tai labai lėtai ir jų pasekmės nebus tokios pražūtingos, kaip mus bando įtikinti aplinkosaugos aktyvistai. Faktą, kad protokolo įgyvendinimui priešinasi būtent didžiausios teršėjos jis taip pat vadina spekuliacija.

„Aplinkosaugininkai iš tiesų labai spekuliuoja tuo faktu, kad amerika ir australija yra didžiausios teršėjos pasaulyje. Aš manau, kad Europoje yra nemažai gerų mokslininkų kurie gal ir neneigia, kad klimatas šiltėja, bet pabrėžia, kad tai yra natūralus procesas. Vidutinė metinė temperatūra nuolat šokinėja, tačiau jie nepuola daryti gąsdinančių išvadų,“ – sako jis.

Nepaisant to, Britanijos premjero mokslinio patarėjo Sero Deivido Kingo teiginys, kad klimato kaita yra pavojingesnė žmonijos ateičiai ir už tarptautinį terorizmą Maironui Ibelui atrodo paprasčiausiai kvailas. Jis sako, kad Kioto protokolas yra pasaulio biurokratų būdas kontroliuoti energetikos pramonę ir todėl yra pavojingesnis už patį klimato atšilimą.

„Net jei kliamto kaita kelia tokią grėsmę kaip teigiama, kioto protokolas yra netinkamas būdas užkirsti tam kelią. Tai akilgatvis, tai lėšų ir išteklių švaistymas ir tai niekada neduos gerų rezultatų.

Tai tik pirmas žingsnis,  net jo šalininkai sako, kad reiktų 30 Kioto protokolų, kad tariama  problema būtų išspręsta. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad tai pareikalaus ne 30 kartų daugiau , bet šimtą kartų daugiau lėšų. Net turtingiausia pasaulio šalis Japonija prisipažįsta, kad negali sau to leisti ir neįgyvendins jai keliamų reikalavimų. Kaip tuomet besivystančios šalys kaip Indija ar Kinija gali juos įgyvendinti? Tai neįmanoma, tai laiko gaišimas“.

Prezidento Dž.Bušo administracija tikina esanti pasiruošusi išleisti naujų technologijų tyrinėjimui daugiau lėšų nei visas pasaulis kartu sudėjus ir rengiasi tai palikti laisvosios rinkos savieigai tas naujoves pritaikant dar ir pelningai. Kita vertus, pats Dž.Bušas cituojamas sakantis, kad nedarys nieko, kad apribotų energijos išteklių sunaudojimą. Tokia „oficialiosios“ Amerikos  pozicija, rodos, nieko ir nestebina.

Mokslininkai sako, kad didžiosios valstybės, numodamos ranka į gamtą dėl ekonominių priežasčių, pačios sau kasasi duobę, nes vienaip ar kitaip su pasekmėmis susidurs. Pasaulis tapo toks mažas, kad ir katastrofas likviduoti teks visiems.
lrt.lt

Kol paprasti piliečiai dūsauja dėl užsitęsusio lietaus, pasėlius niokojančių sausrų ar kitokių kataklizmų, mokslininkai pataria pratintis prie minties, kad mums teks prisitaikyti prie neišvengiamų klimato pokyčių. Net jeigu bus sėkmingai įgyvendintos visos priemonės, sulaikančios šiltnamio efekto plėtimąsi, negrįžtami procesai jau įvyko.

Kol paprasti piliečiai dūsauja dėl užsitęsusio lietaus, pasėlius niokojančių sausrų ar kitokių kataklizmų, mokslininkai pataria pratintis prie minties, kad mums teks prisitaikyti prie neišvengiamų klimato pokyčių. Net jeigu bus sėkmingai įgyvendintos visos priemonės, sulaikančios šiltnamio efekto plėtimąsi, negrįžtami procesai jau įvyko.

Pasak mokslininkų, jeigu oro temperatūra pakils daugiau nei dviem laipsniais, Žemei kils realus pavojus. Per praėjusį šimtmetį oro temperatūra pakilo apie 0,6 laipsnio ir pokyčiai akivaizdūs. Puikus pavyzdys – šios vasaros sausros, liūtys ir uraganai. Manoma, kad net iki minimumo sumažinus išmetamų į atmosferą dujų, oro temperatūra per šį šimtmetį pakils dar 0,6 laipsnio. Todėl viso pasaulio mokslininkai laužo galvą, kaip užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas 9 mlrd. žmonių – tiek jų bus Žemėje jau gana greitai – nesukeliant grėsmės gamtai.

Dviprasmybių amžius

1997 m. 141 pasaulio valstybė pasirašė vadinamąjį Kioto protokolą, pagal kurį iki 2012 m. šalys įsipareigojo išmetamų teršalų pasauliniu mastu sumažinti 5,2 proc. (palyginti su 1990 m.). Deja, ne viskas vyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi. JAV, išmetanti daugiausia teršalų, 2001 m. atsisakė įgyvendinti Kioto protokolo užduotis, nes tai esą pernelyg brangu. Be to, projekte nedalyvauja tokios greitai besivystančios šalys, kaip Indija ir Kinija.

Iki 2012 m. reikia įvertinti padarytą pažangą ir numatyti naujas priemones. Todėl nuo liepos 1 d. pirmininkavimą ES perėmusi Didžioji Britanija klimato kaitos problemoms skiria itin daug dėmesio. Klimato kaita šiandien laikoma viena svarbiausių aplinkosaugos temų. Apskritojo stalo diskusiją šia tema Jungtinės Karalystės ambasada ir Britų taryba surengė ir Lietuvoje.

Anot žinomo Didžiosios Britanijos aplinkosaugininko Tomo Burke, 21 a. aplinkosaugos politikai iškyla visai nauji uždaviniai. „20 a. problemos buvo formuluojamos gana aiškiai – oro, vandens tarša, atliekos, radiacija, nykstančios rūšys. Ir kiekviena pastanga duodavo akivaizdžios naudos. Todėl ši sritis buvo labai patraukli politikams – visuomenei priimtini sprendimai didindavo jų populiarumą. Buvo aukų ir blogųjų. Dabar padėtis pasikeitusi. Tai, kas gerai vieniems, gali būti blogai kitiems. Pavyzdžiui, kai Didžiosios Britanijos vyriausybė norėjo gerokai sumažinti automobilių, visuomenė nelabai pritarė. Todėl šiandien politikai vengia spręsti aplinkosaugos problemas. Pagaliau nelabai aišku, ką daryti. Mokslininkai siūlo įvairiausių sprendimų, o klimatas šiltėja, miškai nyksta. Žodžiu, naujos bėdos užgriūva greičiau, nei randama būdų susidoroti su senosioms“, – mano mokslininkas.

Liko 10 metų

Didžiausias šiandieninių mokslininkų uždavinys – suderinti aplinkosaugininkų ir verslininkų interesus, kad aplinkosauginiai apribojimai nežlugdytų ekonomikos, o ši nesunaikintų natūralios ekosistemos. Jau dykvietėmis virto kadaise derlingos Mesopotamijos žemės. Kinijoje greitai didžiulį rūpestį kels vandens stygius.

Apie tai, kad pajamas, gautas iš ekonomikos augimo, reikia investuoti į aplinkos apsaugą, pradėta kalbėti tik 9-ajame dešimtmetyje. Iki tol, anot T. Burke, buvo aiškinamasi, kuri politinė sistema geresnė – komunizmas ar kapitalizmas. Kitas klausimas, ar mes pasiruošę investuoti į aplinkosaugą, ar įmanoma užtikrinti, kad valstybės laikytųsi įsipareigojimų šioje srityje. „Manoma, kad per artimiausius 25 metus žmonijai prireiks 1400 naujų elektrinių. Jeigu jos bus kūrenamos anglimi, anglies dvideginio atmosferoje daugės. Tačiau jau dabar yra technologijų, tiesa, brangių, bet saugančių aplinką nuo šių dujų. Tik ar jos naudojamos? Laiko turime iki 2015 m. Paskui gali būti vėlu“, – teigia T. Burke.

Pasak mokslininko, civilizacijos raida neatsitiktinai prasidėjo tuomet, kai klimatas Žemėje nusistovėjo. Dabar žmonių ūkinė veikla vėl jį sujaukė. Dėl klimato pokyčių ir sumažėjusio derlingumo 2050 m. planetoje gali būti 50 mln. daugiau badaujančiųjų nei dabar. Dauguma jų gyvens Afrikoje. Dabar visame pasaulyje badas jau kelia grėsmę maždaug 500 mln. žmonių. Anot mokslininkų, išvengti šios grėsmės galima sumažinus į atmosferą išmetamų teršalų iki lygio, dešimteriopai mažesnio nei 1990 m.

Be to, iš labiausiai klimato kataklizmų siaubiamų valstybių į ramesnes teritorijas gali plūstelėti ekologinių pabėgėlių banga.

Gamtos ženklai

Britų mokslininkas ir keliautojas Benas Saundersas, bandęs slidėmis nušliuožti iki Šiaurės ašigalio, pasakoja, kad, palyginti su 2001 ir 2003 m. kelionių duomenimis, oro temperatūra šioje teritorijoje pakilo nuo 15–20 laipsnių šalčio iki 5–7 laipsnių šalčio, todėl vientisos ledo dangos čia jau nebėra.

Yra nuomonių, kad iki šimtmečio pabaigos visiškai ištirps vasarinė Arkties ledo kepurė, iki 2050 m. gali ištirpti trys ketvirtadaliai Šveicarijos Alpių ledynų, o iki šimtmečio pabaigos Europoje gali beveik išnykti šaltos žiemos.

Daugelis mokslininkų atšilimą sieja su daugėjančiu anglies dvideginiu atmosferoje. Bet yra manančiųjų, kad vyksta normali klimato kaita, priklausanti nuo ilgalaikių klimato šiltėjimo ir šaltėjimo ciklų. Nustatyta, kad pastaraisiais dešimtmečiais Saulės aktyvumas yra didžiausias per pastarąjį tūkstantmetį.

Realus ateities modelis

Anot Lietuvos mokslininkų, mūsų valstybė klimato kaitos pasekmių irgi neišvengs. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto dėstytojas daktaras Egidijus Rimkus sako: „Pastarųjų dešimties metų stebėjimai rodo, kad temperatūra kyla. Ypač akivaizdus temperatūros skirtumas žiemos mėnesiais. Galima manyti, kad tai mums išeis į naudą: šiltasis periodas truks nuo gegužės vidurio iki rugsėjo pabaigos, o vidutinė šildymo sezono temperatūra bus tik 4–5 laipsniai.

Tačiau daugės audrų ir potvynių. Ši vasara – realus ateities modelis: pusę vasaros buvo sausra, po kurios kelias dienas truko liūtys, pridariusios didžiulių nuostolių ūkininkams. Tradiciniai augalai vis sunkiau prisitaikys prie kintančių sąlygų. Staigūs šalto oro proveržiai besniegėmis žiemomis trukdys auginti žiemkenčių kultūras, kels pavojų peržiemoti vaismedžiams, vaiskrūmiams. Lietuva pereis į visiškai kitą gamtinę zoną, o tai turės įtakos ir žmonių sveikatai. Mūsų organizmas nėra prisitaikęs prie didelių karščių ir daug didesnio nei dabar ultravioletinių spindulių kiekio. Be to, dėl siaučiančių uraganų Baltijos jūroje smėlėta pakrante galėsime grožėtis tik nuotraukose“.

Užsienio mokslininkai, skaičiuojantys klimato pokyčių žalą įvairioms pasaulio vietoms, Lietuvai prognozuoja gana prieštaringus ateities scenarijus. Amerikiečiai numato nedidelius pokyčius, vokiečių prognozės pesimistiškesnės. E. Rimkaus teigimu, kelerių pastarųjų metų temperatūros pokyčiai atspindi kaip tik pastarąsias.

„Tačiau susidaro įspūdis, kad Lietuvoje klimato kaitos problemos nėra. Kitaip tariant, ji tik direktyvinio pobūdžio, o visuomenė nesuvokia, kad besikeičiantis klimatas gali neigiamai paveikti mūsų gyvenimą. Nenumatomos adaptacijos prie besikeičiančių klimato sąlygų priemonės ir Vyriausybės veiklos strategijose“, – pasakoja pašnekovas. Vis dėlto toli į ateitį jis žvelgti nesiryžta, prisimindamas, kaip iškiliausi 19 a. protai, bandydami nuspėti, kokios bėdos kils 20 a., aiškino, kad miestuose nebus kur dėti arklių mėšlo. Tiesiog reikia pripažinti, kad ši problema egzistuoja ir spręsti ją šiandien, nelaukiant didesnių pasekmių.

Klysta tie, kurie mano, kad Žemė vos pajėgia išlaikyti dabartinius planetos gyventojus, kurių vos keli milijardai. Mokslininkai nustatė, kad mūsų planeta galėtų išlaikyti 200 tūkst. kartų daugiau žmonių, nei dabar joje gyvena. Prognozuojama, kad iki 2050 metų planetos gyventojų skaičius nuo dabartinio 6,5 mlrd. išaugs iki 9 mlrd, rašo dienraštis “The Guardian”.

Dar 1964 metais britų fizikas Johnas Fremlinas paskaičiavo, kad Žemė bus tinkama gyventi tol, kol žmogaus veiklos sukuriamos šilumos ir saulės šviesos kiekis bus lygus jos atiduodamos šilumos kiekiui. Kai tik žmonių bus per daug (taip pat kaip vakarėlyje, kuriame susirinko pernelyg daug žmonių), planetoje taps per karšta.

J.Fremlinas nustatė, kad Žemė galėtų ramiai „atlaikyti“ 60 mln. milijardų žmonių.

Bitų fiziko darbais ir rėmėsi Bukarešto (Rumunija) Politechnikos universiteto mokslininkas Viorelis Badesku ir geografas konsultantas Richardas Carthcartas iš Kalifornijos. Jie dar kartą peržiūrėjo J.Fremlino paskaičiavimus, tik šį kartą taikė gerokai modernesnius termodinaminius modelius, rašoma dienraštyje.

Darant prielaidą, jog kiekvienas žmogus išskiria 120 vatų šilumos, tyrėjai paskaičiavo, kad mūsų planetoje neperkaisdami galėtų gyventi net 1,3 mln. milijardų žmonių.

V.Badesku ir R.Carthcartas pripažįsta, kad Žemės resursai gali išsekti gerokai anksčiau, nei jos gyventojų skaičius pasieks leistiną ribą. Jeigu šiuos sunkumus pavyktų įveikti – o tai labai abejotina – jų nurodytas skaičius ir būtų ta aukščiausia riba.

Jeigu ji vis dėlto būtų pasiekta, dienos šviesa taptų išskirtine prabanga, nes dauguma planetos gyventojų glaustųsi poros tūkstančių aukštų dangoraižiuose. „Tai išties nemaloni perspektyva, – sako R.Carthcartas. – Žemė bus panaši į Mirusią planetą iš „Žvaigždžių karų“, rašo “The Guardian”.

Mokslininkai mano, kad saugant vėsą virš vandenynų teks nutiesti milžiniškus stogus, o žemės paviršių dengs saulės energijos kolektoriai ir reflektoriai – tai suteiks galimybę žmonėms kontroliuoti saulės šviesą ir temperatūrą viduje.

„Žmonės gyventų lyg kaliniai gerai organizuotame miesto kalėjime“, – pridūrė R.Carthcartas.

Prieš metus Čianšanio anglies kasykloje įvykęs sprogimas nusinešė 150 žmonių gyvybių ir vadinamas šiurpiausiu per pastarąjį dešimtmetį. Kinijos Radijo užsieniui Naujienų tarnybos žurnalistas Liu Šaouen sako, kad dažnos nelaimės tik patvirtina jog šalies pramonė nepajėgi pakelti ūkio augimo tempų.

„Saugumo reikalavimų nepaisymas anglies kasyklose jau daugelį metų yra didelė problema. Kai toks didelis nedarbas, labai sunku problemą spręsti. Vieną dieną uždarai nelegalią kasyklą, kitą dieną ji vėl atsidaro. Šiame versle susipina daug interesų, vietinės valdžios pareigūnams grasina tų kasyklų savininkai. Įvyksta sprogimas, kūnai išnešami, o kitą dieną vėl išsirikiavusi nauja bedarbių eilė, nes jiems beviltiškai reikia darbo. Ir tokių tūkstančiai”.

Iš tiesų dažnai kalbama, kad apie tokius nelaimingus atsitikimus dažnai niekas net nesužino. Kinijoje yra daugybė mažų privačių nelegalių kasyklų. Žiniasklaida praneša, kad vengdami mokėti kompensacijas kai kurie savininkai net negelbėja darbininkų, bet sunaikina jų dokumentus ir paslepia nelaimės pėdsakus. Visgi nelaimingi atsitikimai tokie dažni, jog jų nebeįmanoma nuslėpti.

Žurnalisto Liu Šaoeno teigimu, valdžiai tenka atlaikyti didžiulį spaudimą dėl viso milžiniškos šalies energetinio ūkio problemų.

„Energijos trūkumas yra labai didelė problema, mums trūksta elektros, trūksta kuro. Valdžia bandė uždaryti daugybę nelegalių mažų kasyklų, kurios dirba be licensijų, tačiau jos ir vėl atsidaro. Praėjusią vasarą buvo daugybė energijos tiekimo sutrikimų didžiuosiuose Kinijos miestuose. Daugelyje didelių įmonių netgi sutriko darbas dėl elektros trūkumo, reikėjo spręsti klausimą, kaip užtikrinti elektros tiekimą gyventojams. Mes importuojame pusę savo suvartojamo kuro ir importą dar teks didinti. O Kinijos priklausomybė nuo anglies išteklių išaugo iki 70 procentų”.

Valdžiai sunkiai sekasi spręsti pačios šalies energetikos restruktūrizavimo klausimą, jau nekalbant apie jos reguliavimą ir darbuotojų saugumo užtikrinimą.

Nors gyventojų pragyvenimo lygis kyla, bundančio Azijos drakono gamtos išteklių medžioklės trofėjus jau aiškus: šalis balansuoja ant ekologinės krizės ribos.

Azijos analitikė iš Jungtinių valstijų Elizabet Ekonomi savo knygoje „Upė juoduoja” rašo, kad daugiau kaip ketvirtadalis Kinijos teritorijos yra virtusi dykuma. Du trečdaliai miškų išnaikinta, o čia gyvenančio ketvirtadalio žmonijos nuotekų išvaloma vos dešimtadalis. Visa kita patenka tiesiai į upes ir ežerus. Su geriamo vandens tarša siejamas padažnėjęs gyventojų sergamumas kepenų ir skrandžio vėžiu. Dviems trečdaliams Kinijos miestų nuolat trūksta geriamo vandens, o maždaug 700 milijonų gyventojų geria vandenį, kurio kokybė švelniai tariant yra žemesnė už žemiausius Pasaulio sveikatos organizacijos standartus. Ketvirtis mirčių kaime siejamos su kvėpavimo takų ligomis, o 16 iš 20 labiausiai užterštų pasaulio miestų – taip pat yra Kinijoje.

Ieva Rutė mokydamasi ir keliaudama Kinijoje praleido pusę metų. Ji sako, kad ten ženklų patvirtinančių tai, jog šalies gamta kenčia, ilgai ieškoti nereika.

Ne kartą lankęsis Tarptautinių prekybos rūmų generalinis direktorius Algimantas Akstinas priduria, jog nežabotos statybos didžiuosiuose KInijos miestuose ne tik darko tūkstantmetės civilizacijos veidą, bet ir veikia gyventojų sveikatą.

Docentas Stanislovas Sinkevičius iš Vilniaus universiteto nesistebi, jog jau dabar į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekiais Kiniją lenkia tik Jungtinės valstijos.

Nors tūkstančius metų kinai gyveno darnoje su gamta, indutrializacija ir komunistinė santvarka, deklaravusi šūkį „užvaldyk gamtą ir taip nugalėk ją”, padarė savo. Dabar gi – atsivėrusi rinkos ekonomikai Kinija kartoja senas vakarų pasaulio klaidas. Tik jų mastas nepalyginamai didesnis.

Neteisinga būtų teigti, kad Kinijos valdžia to nesuvokia arba nieko nedaro. Oficiali šalies politika aplinkosaugos problemoms spręsti susideda iš keturių dalių. Aukščiausiose valdžios institucijose dirba kvalifikuoti specialistai, nors jų ir nėra daug palyginti su analogiškom institucijom tarkime JAV. Vietos savivaldų lyderiams taip pat keliamas reikalavimas išmanyti ekologinę problematiką. Kinija gauna daugiausia paramos aplinkosaugai iš Pasaulio Banko, Azijos plėtros banko ir Pasaulio gamtos fondo nei bet kuri kita pasaulio šalis.

Nepaisant paramos ir strategijų, tiek paukščių gripo atvejai, tiek ankstesnė SARS protrūkiai, o ir istorija su sprogimu chemijos gamykloje prieš dvi savaites rodo, kad taisykles linkstama ignoruoti, o nelaimes nuslėpti.

Net ir Kinijos užmojis statyti didžiausią pasaulyje hidroelektrinę ant istorinės Jangdzės upės sulaukia prieštaringų vertinimų. Ieva Rutė apgailestauja dėl naikinamo kultūrinio palinkimo.

Tuo tarpu doc.S.Sinkevičius turi mokslinių argumentų. Jis atkreipia dėmesį, kad prie šių problemų iš dalies prisidedame ir mes, nes perkame pigias kiniškas prekes.

Naujo tyrimo rezultatai rodo, kad dalelės, išlekiančios iš išmetamųjų vamzdžių, padidina debesų pastovumą, ir, paradoksalu, sumažina kritulių kiekį. Be to, didesnis šių dalelių kiekis atmosferoje silpnina prie žemės pučiančius vėjus, o tai gali sumažinti vėjo pagaminamos energijos kiekį labiausiai užterštose vietovėse.

Esminis tyrimo rezultatas – kad nederlingi, bet gausiai apgyvendinti regionai dėl automobilių taršos patiria trigubą smūgį: mažiau vandens, mažiau energijos iš hidroelektrinių ir mažiau vėjo energijos. Kaip rašo environment.newscientist.com, puikiausias pavyzdys – JAV Kalifornijos valstija. Šioje valstijoje įsikūrė keletas didžiausių JAV miestų, kuriuose yra dešimtys milijonų automobilių.

Valstijoje aktuali energijos trūkumo ir sausrų problema, o 1,5 proc. visos valstijoje suvartojamos energijos pagaminama vėjo.

Stenfordo universiteto (JAV) mokslininkas Markas Jacobsonas teigia, kad aerozolinė oro tarša vandens atsargas gali sumažinti nuo 2 iki 5 procentų.

„Aerozolinė tarša Kalifornijoje gali sukelti tokį metinį vandens kiekio netekimą, koks atitinka vandens kiekį, kuris bus saugomas prieš San Joaquin upės tvenkinyje“, – sakė M.Jacobsonas. Tvenkinys – vienas iš dviejų projektų, pasiūlytų Kalifornijos gubernatoriaus Arnoldo Schwarzeneggerio. Projektų tikslas – sumažinti vandens trūkumą valstijoje.

M.Jacobsonas kartu su velioniu Yoramu Kaufmanu iš NASA Goddardo kosminių skrydžių centro tyrė aerozolinės automobilių ir pramonės sukeliamos oro taršos poveikį. Jie koreliavo palydovų surinktus duomenis apie vėjo greičius ir aerozolinių dalelių kiekį atmosferoje virš Pietinio kranto baseino Kalifornijoje ir virš Kinijos.

Nustatyta, kad didesnė aerozolio dalelių koncentracija artimai siejama su lėtesniais pažeminiais vėjais. Tuomet M.Jacobsonas ir Y.Kaufmanas kompiuteriniu modeliu parėmė idėją, kad šios koreliacijos pagrindas yra priežasties ir pasekmės ryšys.

„Kai pašalinate aerozolį – o mes modelyje tik aerozolį ir pašalinome – pastebite, kai greitėja vėjas ir daugėja kritulių“, – aiškino M.Jacobsonas. mokslininkai apskaičiavo, kad Kalifornijos atveju aerozolis vėjų greitį sumažino 8 procentais, o kritulių kiekį – nuo 2 iki 5 procentų.

Pasak mokslininko, taip yra dėl to, kad dalelės, esančios atmosferoje, blokuoja iš Saulės gaunamą energiją ir neleidžia Žemės paviršiui įšilti. Mažesnė paviršiaus temperatūra dienos metu reiškia, kad pažemės vėjas ir lėtai judantis oras nekyla aukštyn ir nesimaišo su greitesniais didesnio aukščio vėjais. Be to, esant lėtesniems vėjams sumažinamas vandenynų, upių ir ežerų garavimas.

Be to, kai debesys jau susiformuoja, iš jų krutulių pavidalu iškrenta mažiau lietaus, nes lietaus lašai susidaro aplink mažas daleles – pavyzdžiui, dulkeles ar teršalus. Kuo atmosferoje yra daugiau dalelių, tuo ilgiau trunka pakankamo vandens kiekio kondensavimasis ant dalelės, kad susidarytų lašas. O jei smulkių lašelių debesis nukeliauja į sausesnė vietovę nepalijus, tai visa drėgmė vėl išgaruoja ir debesis išnyksta.

M.Jacobsonas pažymi, kad šis naujasis darbas prieštarauja ankstesniems mokslo darbų rezultatams, bylojusiems, kad pasaulinis atšilimas gali sukelti daugiau tropinių audrų, nes virš vandenyno oro užterštumas dalelėmis yra kur kas mažesnis.

Ini adalah hasil dari Artikel sebelumnya :

Decompile File Jar / Class ke Java Menggunakan Java Decompiler

dan ini adalah hasil dari dekompilasi Usulibrary yang digunakan dalam project eBookLibrary, eMovieRental, ePhoneBook dan MinimumSpanningTree. silahkan download disini :

http://swing-usu.googlecode.com/files/UsuLibrary.src.zip

enjoy

Energetiniai gėrimai yra santykinai naujas žmonijos išradimas, nes atskiri jų komponentai jau ilgą laiką mūsų protėvių naudoti organizmui tonizuoti, rašoma www.womanspassions.com. Tik viena skardinė – ir jau nebeknapsite. Gamintojai tvirtina, kad jų gėrimai teikia tik naudą ir kuria vis naujas gėrimų rūšis. Bet jei viskas taip gražu, kodėl JAV valdininkai bandė įvesti įstatymą, ribojantį šių gėrimų platinimą?

Energetinių gėrimų sudėtis:

Kofeinas

Jo yra visuose energetiniuose gėrimuose. Pasižymi stimuliuojančiu poveikiu. 100 mg kofeino stimuliuoja protinę veiklą, 238 mg padidina širdies veiklą. Norint pasiekti tokį poveikį reikia išgerti bent tris skardines gėrimo per dieną, nors gamintojai nerekomenduoja daugiau nei 1-2.

Taurinas

Vienoje skardinėje šio junginio būna nuo 400 iki 1000 mg. Tai amino rūgštis, besikaupianti raumenų audinyje. Manoma, kad ji gerina širdies raumens veiklą. Bet visai neseniai medikai pradėjo teigti, kad taurinas žmogaus organizmo niekaip neveikia.

Karnitinas

Tai yra natūralus žmogaus ląstelių komponentas, greitinantis riebiųjų rūgščių oksidaciją. Karnitinas greitina metabolizmą ir mažina raumenų nuovargį.

Guarana ir ženšenis

Vaistiniai augalai, pasižymintys tonizuojančiu poveikiu. Guaranos lapai vartojami medicinoje: jie padeda iš raumenų audinio šalinti pieno rūgštį, susikaupiančią po rimto fizinio krūvio ir sukeliančią skausmą. Taip pat ji saugo nuo aterosklerozės ir apvalo kepenis. Bet medikai tvirtina, kad poveikiai, priskiriami guaranai ir ženšeniui, nėra patvirtini moksliškai.

B grupės vitaminai

Jie yra būtini normaliai nervų sistemos veiklai. Organizmas gali justi šių vitaminų trūkumą, bet jų suvartojimo dozės padidinimas nepadidins mūsų produktyvumo, protinių gebėjimų ar ko nors kito, kaip tvirtina gamintojai.

Melatoninas

Tai yra medžiaga, kurios yra Pietų Ameriko žaliosios arbatos mate sudėtyje.

Ilex Paraguarensis

Šis ekstraktas padeda pamiršti alkį ir palengvina kūno svorio mažinimą.

Privalumai:

1. Jei jums tiesiog reikia prasiblaškyti, padidinti protinės veiklos aktyvumą, tuomet šiam tikslui energetiniai gėrimai puikiai tinka.

2. Parduotuvėse galite rasti gėrimų, tiksliai atitinkančių jūsų poreikius. Energetiniai gėrimai suskirstyti į grupes: kai kuriuose daugiau kofeino, kituose daugiau vitaminų ir angliavandenių.

Stipriau kofeinizuoti gėrimai tinka užkietėjusiems darboholikams bei studentams, kurie naktis skiria ne miegui, o protiniam darbui. Gėrimai, kuriuose gausu vitaminų ir angliavandenių, labiau tinka žmonėms, kurie laisvalaikį praleidžia sporto salėse.

3. Energetiniuose gėrimuose yra vitaminų ir gliukozės kompleksų. Vitaminų nauda yra žinoma visiems. Gliukozė greitai patenka į kraują ir dalyvauja oksidaciniuose procesuose, kurie teikia energiją raumenims, smegenims ir kitiems organams.

4. Išgėrus kavos poveikis juntamas 1-2 valandas, o energetinių gėrimų poveikis išlieka 3-4 valandas. Be to, beveik visi energetiniai gėrimai yra prisotinti angliarūgštės, o tai pagreitina jų poveikio pradžią – tai trečias jų skirtumas nuo kavos.

5. Dėl patogios pakuotės energetinius gėrimus galima vartoti pačiose įvairiausiose vietose (naktiniuose klubuose, automobilyje). To negalima pasakyti apie kavą ar arbatą.

Trūkumai:

1. Vartojant šiuos gėrimus būtina griežtai kontroliuoti jų dozavimą. Per dieną galima išgerti ne daugiau 2 skardinių. Jei išgeriate daugiau, tai gali smarkiai padidėti arterinis kraujospūdis ar gliukozės koncentracija kraujyje.

2. Energetinių gėrimų vartojimas griežtai ribojamas Prancūzijoje, Danijoje ir Norvegijoje. Šiose šalyse jie parduodami tik vaistinėse ir yra priskiriami vaistams. Neseniai Švedijos pareigūnai pradėjo 3 žmonių mirties tyrimą – manoma, kad jie mirė dėl energetinių gėrimų poveikio.

3. Vitaminai, esantys energetiniuose gėrimuose, negali pakeisti multivitamininių maisto papildų.

4. Esant aukštam kraujospūdžiui ar širdies veiklos sutrikimams, šių gėrimų reikėtų vengti.

5. Teigti, kad energetiniai gėrimai patys teikia energijos, yra neteisinga. Skardinė – tai lyg raktas, atveriantis duris į organizmo energijos rezervus. Kitaip tariant, energetinis gėrimas ne teikia energiją, o padeda ją išsiurbti iš organizmo. Žmogus naudoja savo organizmo išteklius. Be abejo, anksčiau ar vėliau organizmui reikia sugrąžinti tai, kas iš jo atimta. Tuomet žmonės būna pervargę, nervingi, juos kankina nemiga ir depresija.

6. Tonizuojančiuose gėrimuose esantis kofeinas, kaip ir bet kuri kita stimuliuojanti medžiaga, sekina nervinę sistemą. Jo poveikis vidutiniškai trunka nuo 3 iki 5 valandų, po kurių organizmui reikalingas poilsis. Be to, kofeinas sukelia priklausomybę.

7. Energetiniai gėrimai, kuriuose yra cukraus ir kofeino, yra pavojingi jauniems organizmams.

8. Daugelyje energetinių gėrimų yra dideli B grupės vitaminų kiekiai, galintys sukelti juntamai sustiprėjusį širdies plakimą, galūnių drebėjimą.

9. Energetinius gėrimus vartojantiems sportininkams derėtų prisiminti, kad kofeinas pasižymi diuretinėmis savybėmis. O tai reiškia, kad tokių gėrimų nevalia vartoti po treniruotės, per kurią netenkama vandens.

10. Perdozavimo atveju galimi tokie nepageidaujami poveikiai: tachikardija, psichomotorinis sujaudinimas, nervingumas, depresija.

11. Tonizuojančiuose gėrimuose yra taurino ir gliukuronolaktono. Taurino kiekis šiuose gėrimuose yra keletą kartų didesnis nei bet kuriame kitame produkte, o gliukuronolaktono kiekis, esantis 2 skardinėse, dienos normą gali viršyti net 500 kartų. Netgi mokslininkai negali pasakyti kaip šie junginiai veikia mūsų organizmą. Jie nežino ar jie sąveikauja su kofeinu. Dėl to ekspertai tvirtina, kad tokių taurino ir gliukuronolaktono dozių vartojimas yra nesaugus ir turi būti išsamiau ištirtas.

Kaip matote, trūkumų išvardinta daugiau nei privalumų. Ir visgi visai įmanoma, kad gyvenime ateis laikas (reikia tikėtis, kad tik kartą), kai bus tiesiog būtina išgerti skardinę energetinio gėrimo. Tokiu atveju perskaitykite energetinių gėrimų vartojimo taisykles, kurios gali padėti apsaugoti jūsų taip branginamą organizmą.

Vartojimo taisyklės:

- Neviršykite kofeino dienos normos – toks kiekis yra vidutiniškai dviejose energetinio gėrimo skardinėse.

- Pasibaigus energetinio gėrimo poveikiui organizmui reikia pailsėti, susigrąžinti prarastus resursus.

- Negerkite šių gėrimų po treniruočių – ir vienas, ir kitas dalykas didina kraujospūdį.

- Nėščioms moterims, vaikams, paaugliams, pagyvenusiems asmenims, asmenims su padidintu kraujospūdžiu, asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, sergantiems glaukoma, miego sutrikimais, padidėjusiu jautrumu kofeinui šių gėrimų vartoti negalima.

- Per 3-5 valandas iš kraujotakos pasišalina pusė joje esančio kofeino. Todėl tuo metu nederėtų maišyti tonizuojančio gėrimo su kitais kofeinizuotais gėrimais (kava, arbata), nes kitaip gali būti viršyta rekomenduojama koncentracija.

- Daugelyje gėrimų yra per daug kalorijų. Jei geriate energetinius gėrimus sporto salėje, tuomet darykite tai tik prieš treniruotes. Jei norite tik susigrąžinti jėgas, o ne mesti svorį, tuomet tokius gėrimus galima vartoti ir prieš, ir po treniruočių.

- Energetinių gėrimų negalima maišyti su alkoholiu (kaip tai dažniausiai daro naktinių klubų lankytojai). Kofeinas didina kraujospūdį, o derinant su alkoholiu kofeino poveikis yra keletą kartų sustiprinamas. Dėl to labai greitai gali ištikti hipertenzinė krizė.

Medicinos ekspertai teigia, kad tonizuojantys gėrimai tėra vitaminizuoti kavos pakaitalai, kurie organizmui yra pavojingesni nei kava. O vaisių sultys bei gliukozė, kurių esama daugelyje kitų produktų, gali lygiai taip pat sužadinti. Taigi, klausimą vartoti energetinį gėrimą ar ne, teks spręsti jums patiems. Bet gal geriau būtų išgerti kavos puodelį užkandant mėgstamu šokoladu?

Kuten huomata saattaa, niin historiallisista kuin tämänkin päivän esimerkeistä, talouden taantumalla on taipumus lisätä äärilaitojen kannatusta poliittisella kentällä. Kaava pätee myös tämän hetken Suomeen. Ensin perussuomalaiset lisäsivät kannatustaan ja pian puolueesta irtautui vielä erilleen radikaalisiipi, Muutos 2011. Nyt sama ilmiö on toteutunut myös vihreissä: radikaalivihreät eroavat puolueesta perustaakseen oman puolueen. Kettuilun makua on ilmassa, sillä uuden puolueen nimi on “Vihreä puolue” vanhan “Vihreän liiton” sijaan.

Ryhmän mielestä nykyvihreät ovat taantumuksellisia porvareita ja haitallisempia ympäristölle kuin perinteiset vasemmistopuolueet. Radikaalivihreiden tiedottaja Ville Rantasta siteeraten, “Vihreiden toiminta on hirveää katsottavaa. Me emme erota nykyisiä vihreitä kokoomuksesta mitenkään.” No mitä nämä radikaalivihreät sitten kannattavat? Ei varmaan yllätä jos kerron, että kapitalismista luopumista, ympäristövallankumousta, energiankulutuksen rajua leikkausta ja yksityisautoilun kieltämistä. Eduskuntavaaleihin puolue ei kuitenkaan aio osallistua, sillä siellä ei kuulemma voi vaikuttaa isoihin asioihin.

Vaikka tämä saattaakin kuulostaa oudolta, ymmärrän näitä muutamaa kymmentä radikaalia jollain tasolla. Vihreän liiton toiminta on kieltämättä ollut kaiken kauniin maailmanpelastus- ja puunhalausretoriikan jälkeen varsin selkärangatonta toimintaa. Sinnemäen mukaan vihreät eivät esimerkiksi aio jättää hallitusta, vaikka hallitus liputtaisi kolmen ydinvoimalan puolesta. Kuten Linkola aikanaan vihreiden toimintaa ansiokkaasti kuvasi, ”mennään osoittamaan mieltä paitsi jos sataa.”

Tästä huolimatta en tietenkään voi suhtautua Vihreän puolueen tavoitteisiin kuin äärimmäisellä huumorilla. Kyseessä lienee tyypillinen joukko helsinkiläisiä city-vihreitä, jotka eivät ole eläessään joutuneet käymään kaupassa kauempana kuin sadan metrin päässä. Näen Vihreän puolueen kuitenkin loistavana poliittisena lyömäaseena. Etenkin kun puolue on ilmoittanut, että ”kaikki keinot ovat sallittuja järjestelmän horjuttamiseksi.” Ryhmittymän mukaan kaikilla toiminnan muodoilla vallitsevaa järjestelmää vastaan on ”aikansa ja paikkansa. Toisissa tilanteissa toiset keinot varmastikin tepsivät paremmin kuin toiset järjestelmän horjuttamiseksi, mutta se ei tee mistään toiminnan muodosta tuomittavaa.” Odotettavissa saattaa siis olla ekoterrorismia ja attentaatteja. Etenkin kun puolueohjelman hahmotelmassa todetaan seuraavanlaisesti: ” Emme aio haaskata voimiamme umpimieliseen reformistiseen toimintaan parlamentaarisin painotuksin, vaan toimintamme luonne on oleva enimmiltä osin vallankumouksellista. Tämä tarkoittaa, ettemme suinkaan pyri nykyisen järjestelmän muuttamiseen vaan kaatamiseen, sen perinpohjaiseen hävittämiseen.”

On huvittavaa, kuinka yhteistyö on vihervasemmistolaisille niin ylitsepääsemättömän vaikea käsite. Ei riitä, että on olemassa Vihreä liitto, SDP ja Vasemmistoliitto, vaan pitää olla myös SKP, KTP, STP ja Vihreä puolue. Ja mikä parasta, nämä ryhmittymät piikittelevät toisiaan minkä kerkiävät, useasti jopa kiivaammin kuin porvaripuolueita. Vihervasemmiston hajaannus on tietenkin hyväksi oikeistolle ja mikäli joukkoon kirjavaan astuu vielä uusi radikaalisiipi, en voi kuin olla tyytyväinen – sekaannus on taattu.

Toivokaamme, että Vihreän puolueen ekosekoilu tulee koitumaan myös Vihreän liiton tappioksi. Ne tekevät sen aivan itse, sanotaan!

Lähteet:

Helsingin Sanomat 11.11. 2009, viitattu 20.11.2009

Uutispäivä Demari 11.11. 2009, viitattu 20.11.2009

Vihreä lanka 11.11. 2009, viitattu 20.11.2009

Vihreä lanka 11.11. 2009, viitattu 20.11.2009

Šio generatoriaus maksimalus galingumas yra apie 1Kw/h.

 Nie ma żadnego powodu żeby powiedzieć nie!

A więc TAK ! uśmiechnij  się do kogoś, ot tak po prostu…

A więc TAK! zrób coś na co od dawna masz dziką ochotę

TAK, TAK,TAK:)

Z inicjatywy firmy Volkswagen powstał ciekawy projekt, mający na celu zachęcić ludzi do recyclingu butelek (wrzucania ich do określonego pojemnika). Pomysłodawcy wierzą, że najprostszą drogą do zmiany ludzkich nawyków i zachowań na te przyjazne środowisku, jest zachęcenie ich/nas do tego poprzez zabawę (w związku z tym  nazwali swój projekt “teorią zabawy”)

Jeżeli i Wy macie jakieś ciekawe pomysły, które dzięki zabawie pomogą zmienić nasze przyzwyczajenia na lepsze, przyjazne dla środowiska, zajrzyjcie na stronę www.thefuntheory.com , do wygrania 2500 euro.

A na czym polega zabawa? Wciska się start, wrzuca butelkę, maszyna przyznaje punkty…a  zresztą zobaczcie sami

Eko domy powstają coraz szybciej i taniej

Rosnącą popularnością cieszą się domy ekologiczne budowane w technologii szkieletowej. Dziś blisko 30% domów tego typu powstaje właśnie w technologiach z użyciem prefabrykatów. O wyborze tej technologii decyduje najczęściej czas realizacji ? około 3 miesiące i cena. Za dom o powierzchni 100 m. kw. zapłacimy niecałe 300 tys. złotych, to nawet o połowę mniej, niż za dom, w którym ekologia odgrywa kluczową rolę budowany w tradycyjny sposób.
Oszczędne już na etapie budowy
Trend na zdrowy styl życia dosięga rynek nieruchomości mieszkaniowych. Dziś w modzie jest posiadanie eko domu, czyli przyjaznego środowisku, zdrowiu mieszkańcom, a przede wszystkim kieszeni właściciela nieruchomości. Na tego typu inwestycje, które dzięki oszczędnościom energii zwracają się każdego roku , decydują się dziś w Polsce w dużej mierze młode małżeństwa, a także rodziny z dziećmi.

Do tej pory jednak budowa domu ekologicznego wiązała się ze sporym wydatkiem, niejednokrotnie sięgającym rzędu 400 000 zł, za dom o powierzchni 100 m2. Mimo to domy takie zyskują na popularności. Hitem ostatnich miesięcy, który pomógł modzie na ekologiczne domy, jest wykorzystanie do ich budowy technologii szkieletu stalowego. Ta alternatywna technologia pozwala, nie tylko na budowę domu ekologicznego w niecałe 3 miesiące, ale także na oszczędności już na etapie budowy.

- Klient, który decyduje się na dom, od samego początku chce wiedzieć ile będzie go kosztowała budowa. W przypadku tradycyjnej budowy te koszty mogą ulec znacznej zmianie w trakcie realizacji prac. Inaczej jest z domami budowanymi na szkielecie, mającymi przewidywalny proces budowy. W tym przypadku nawet koszty budowy domu ekologicznego, jesteśmy w stanie z góry określić i się ich trzymać ? mówi Michał Bacia z firmy Pozytywnie Zbudowany z Gliwic, która buduje domy ekologiczne w technologii spółki AmTECH

Technologia z USA ma przyszłość w PL
Sama technologia budowy domów ekologicznych na szkielecie, z użyciem prefabrykatów cieszy się w Polsce popularnością dopiero od kilku lat. Moda przywędrowała nad Wisłę z USA, gdzie od lat normą jest budowa domów o lekkich i ekologicznych konstrukcjach, wykonanych z materiałów w 100 proc. naturalnych. Do tej pory w Polsce technologia ta była z powodzeniem stosowana w budownictwie komercyjnym, komunalnym a także przy budowie domów jednorodzinnych. ? Przez lata przywykliśmy do budowania domów z ciężkiej cegły, jednak konstrukcje stalowe, powoli przełamują te stare nawyki. Przekonujemy się do budownictwa szybkiego, tańszego, jednocześnie w niczym nieodbiegającego pod względem jakości ? mówi Bacia.

Jak podkreśla Michał Bacia przed technologią szkieletu stalowego w Polsce rysuje się świetlana przyszłość. Przede wszystkim ze względu na możliwości jakie daje budowanie ekologicznego domu w oparciu o stal. – Po pierwsze zarówno ściany, jak i konstrukcja wykonywane są w 100% z materiałów ekologicznych. Domy są energooszczędne. Poza tym posiadają małą masę, co powoduje szybsze nagrzewanie się pomieszczeń, a zastosowanie nowoczesnych materiałów wykończeniowych i izolacyjnych pozwala na uzyskanie doskonałego współczynnika przenikania ciepła. Dodatkowo dom taki może spełniać nawet wymagania budynku pasywnego, co oznacza przynajmniej czterokrotnie niższe zużycie energii niż w budownictwie standardowym. ? Michał Bacia.

http://e-gratka.info/wiadomosc/646