Sveikos, Mielosios:)

Na kaip gi Jūs visos gyvenate? Aš tai kažkokiam ieškojimų kelyje, gal knyga taip paveikė? Iš tiesų, tai tiek visko norisi daryti, viskuo domėtis, bet kartu ir nėra nei jėgų, nei noro… Na taip, pati sau prieštarauju ir nežinau, ko noriu… O juk tai taip moteriška:D Kadangi pastaruoju metu reikalai tiesiog pabiro ant mano galvelės, tai knygą („Bėgančios su vilkais“) skaitau labai vėlai prieš miegą, jei turiu dar jėgų ir labai po truputuką, bet stengiuos paskaityti. Drąsiai galiu pasakyti, kad ji jau mane paveikė. Atradau tą savąjį „grobuonį“ ir bandau su juo kovoti. Žiūrėsim kas toliau…:)))

Minėjau, kad papasakosiu apie „Moters studijos“ MOTERIŠKUMO LAISVĖS KLUBĄ, ir kas gi ten tokio vyksta!

Taigi, pirmadienį (lapkričio 16 d.), jau buvo pirmasis moterų susitikimas. Jaukioje, nedidelėje erdvėje, skambant muzikai, degant žvakėm ir smilkalams, Eglė papasakojo apie moterišką energiją, tūnančią mumyse. Kaip ji veikia? Kaip ji padeda? Kokios yra moterys? Kodėl yra naudinga valdyti moterišką energiją? Tada prasidėjo praktinė dalis, kurios metu tarsi medituodamos, įsijausdamos kaupėm energiją, skleidėm po visą kūną ir spinduliavom į išorinę aplinką. Šie seminarai nėra stebuklingi, tikrai ne, tačiau taip moteriai įteikiamas rakčiukas į savo potyrių, jausmų, intuicijos pasaulį. Po seminaro tikrai jauti, kad su tavim kažkas vyksta. Moterys ateina į šiuos seminarus skirtingais tikslais – tikisi geros nuotaikos, atsipalaidavimo, tapimo fatališka moterimi ir t.t. Asmeniškai aš, kai atėjau į seminarą, norėjau pažadinti tikrąją „aš“, išmokti mylėti „aš“, girdėti „aš“…

Šis seminaras, tai ne tik energijos kaupimas. Tai aplinka, vieta moterims, merginoms, kurios kartu gali mokytis moteriškumo. Moteriškumas toli gražu nėra tik krūtinė ar klubai. Moteriškumas tikrai nėra aukštakulniai ir suknelės. Moteriškumas, tai jausmas, mintys, veikla… Taigi, moterys (nesvarbu kiek jums metų), kurios nori apie save sužinoti daugiau ir paskui mėgautis tais atradimais, turėtų drąsiai ateiti.

Energijos kaupimą, kai išmoksti, gali daryti pati sau viena namuose. Išmoksti ją valdyti ir tarp žmonių, tačiau pačios moterys pripažino, kad tarp kitų moterų tai daryti yra naudingiau. Ir tai tiesa. Kai pagalvoju, juk mes ir taip pastoviai užsisklendusios, nepatiklios, veikiamos socialinių kaukių, aplinkos, kitų žmonių ir be galo, be krašto… O per seminarą visos puikiai žino, ko susirinko, tad gali atsipūsti ir mėgautis laiku moteriškumo žadinimui.  Svarbiausia, išmokti pasinerti į potyrius, savo vidų ir nemąstyti, bet jausti. Man dar dabar sunku per seminarus išjungti mintis, tačiau dar keletas seminarų ir manau sugebėsiu:))) Pati Eglė turėjo mokytoją, kuri ją viso to išmokė. Ji pati tai praėjo, ieškojo to „rakto“ ir dabar stengiasi tai perduoti kitoms. Šis MOTERIŠKUMO LAISVĖS KLUBAS neužsibaigia tik „energijos šokiu“. Klubo tikslas yra suburti moteris ir veikti viską, ką tik moterys nori veikti!:))) Laukia išvažiuojamieji seminarai, energetikos jungimas su masažu, su Moulin Rouge šokiu, foto sesijos, vakarėliai, pokalbiai ir visa, ko užsigeisim!!! Projektas numatomas tikrai ne keletui mėnesių, bet keletui metų, todėl labai norisi suburti faina kompaniją moterų, kurios tiesiog verstu kalnus:))) Seminarai tikrai nėra brangūs – 30 Lt už kiekvieną seminarą. Seminarai vyksta Basanavičiaus g. 31, Vilniuje, kiekvieną pirmadienį, nuo 18.30 iki 20.30. Juos veda pati „Moters studijos“ vadovė Eglė. Svarbiausia tik patogiai jaustis ir pasiimti šiltesnes kojinytes:)))

Gaunu laiškų su klausimais, ar nieko tokio, jei prieš tai neturėjo patirties? Atsakau – patirties tam tikrai nereikia, ir metai nesvarbūs, ir draugę galit pasiimti:) Jei nori ateit pasibūti, labai laukiam kiekvienos!:))) Svarbiausia užsiregistruoti http://www.motersstudija.lt/kuriusave/385 arba parašyti man marija@motersstudija.lt

Iki malonaus!!!:)))

Aš ir vėl apie žalią spalvą. Tik šįkart ne apie stogus, o apie žaliąją energetiką, t.y., draugišką gamtai elektros energijos gaminimo būdą.  Vėjo jėgainės yra modernus ir atsakingas būdas pasigaminti elektros, todėl nuolat atkreipiu dėmesį į naujienas apie vėjo energiją.

Bendrovė „Helix Wind“ pradėjo bandymus Pietų Kalifornijoje norėdama išsiaiškinti ar jų vėjo turbinos galėtų aprūpinti mobiliųjų telefonų bazines stotis elektros energija. Įmonė tapo žinoma po to, kai pristatė savo mažo pajėgumo, t.y., apie 16 km/h, vėjo turbinas elektros rinkai.

Šį bazinių stočių turbinų bandymą bendrovė vykdo bendradarbiaudama su mobiliojo ryšio operatoriumi „Core Communications“. Tyrimo metu taip pat aiškinamasi ar elektros turbinos būtų pajėgios gaminti perteklinę energiją, kurią galima būtų parduoti skirstomiesiems tinklams.

Jeigu pavyktų pagaminti pakankamai perteklinės energijos, bazinių stočių operatoriai gautų papildomų pajamų, o elektros pardavėjai – papildomos, ir svarbiausia, „žaliosios“ elektros resursų.

Pirmąsias tokias turbinas planuojama pastatyti jau kitais metais. Šiuo metu P.Kalifornijoje yra 3500 bazinių stočių, o tam, kad būtų patenkintas vartotojų poreikis, ateinančiais metais planuojama pastatyti dar 1000.

Belieka tikėtis, kad mums neteks šių naujovių laukti keletą metų, nes sprendimas iš tiesų racionalus.

Šių metų lapkričio 14 d. VšĮ “Du pasauliai” ir KO organizuoja tarptautinę mokslinę-ezoterinę konferenciją “Pasaulis ir žmogus šiandien. Energetika. Psichologija. Ateitis”. Konferencijoje-mugėje pranešimus skaitys Lietuvos ir užsienio medikai, psichologai, astrologai, chirologai, dvasinių centrų atstovai, mokslininkai. Vyks praktiniai užsiėmimai.

Konferencijoje dalyvauti gali absoliučiai visi, todėl maloniai kviečiu ateiti visus, kuriuos nors truputį domina astrologija, chirologija, feng shui, bioenergetika, sapnai, šokio ir judesio terapija, rebefingas ir kiti dalykai… Konferencijos metu vyks mugė, kurioje bus galima įsigyti naujausių knygų, akmenėlių, amuletų, kortų, suvenyrų, konsultacijas teiks tarologė, chirologė, astrologė, numerologė.

Pateikiu informaciją, kurią skelbia organizatoriai:

“Gyvename globalių pokyčių laikotarpyje. Žmonių suvokimo ribos plečiasi ne dienomis, o valandomis. Tačiau dar yra daug stereotipinių ir užsisenėjusių požiūrių, kurie veikia kaip balastas, neleidžiantis judėti pirmyn. Konferencijos metu norime pateikti įvairias nuomones apie tai, kas vyksta su mumis, kokios transformacijos vyksta mūsų Žemėje.
Konferencijos metu ieškosime bendro dialogo tarp mokslo ir alternatyviųjų sistemų. Norime pateikti įvairius požiūrius į šio laikmečio problemas ir pasiūlyti galimus variantus joms spręsti. Mūsų tikslas – vienytis ir dalintis patirtimi.

Konferencijos trukmė: nuo 10:00 iki 20:00 valandos
Adresas: Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai (buvę VRM rūmai), Žirmūnų g. 1 E, Vilniuje
Bilieto kaina: 35,- Lt, pateikus studento ar pensininko pažymėjimą 17,- Lt.
Išsamesnė informacija: tel. 8 689 74714, 8 676 66166 arba el.paštu info@dupasauliai.com, www.dupasauliai.com.”

Tokia konferencija organizuojama pirmą kartą, todėl organizatoriai prisipažįsta, kad labai jaudinasi ir tikisi palaikymo, nes turi idėją tokias konferencijas organizuoti kasmet.

Konferencijos programą galite rasti čia. Jei visur suspėsiu, tikiuosi savo įspūdžius po konferencijos aprašyti šiame tinklaraštyje:)
Prisipažinsiu, laukiu konferencijos vien dėl kai kurių pranešimų ir vyliuosi, kad kažkokiu būdu išeis visą gautą informaciją sutalpinti savyje:)

Sėkmės ir iki pasimatymo;)

Najnovija anketa Pew Research Centera je pokazala kako 35 posto Amerikanaca vjeruje da globalno zatopljenje ozbiljan problem, što predstavlja pad u odnosu na travanj 2008. godine, kada je u sličnom istraživanju takvo mišljenje imalo njih 44 posto. Otprilike sličan pad se bilježi i kod pozitivnih odgovora na pitanje da li je globalno zatopljenje izazvano ljudskom aktivnošću.

S druge strane, 50 posto Amerikanaca još uvijek podržava planove da se uvedu ograničenja potrošnje fosilnih goriva kako bi se zaustavilo globalno zatopljenje, dok im se 39 posto protivi. Anketa je, pak, ustanovila da se ograničenjima protivi uvjerljiva većina među onim Amerikancima koji za sebe tvrde da su “detaljno upućeni u materiju”.

Ovakvi rezultati će mnogima predstavljati iznenađenje, s obzirom na medijsku histeriju o ledenjacima koji se tope, kao i tvrdnje da je upravo obećanje o odlučnoj borbi protiv globalnog zatopljenja jedna od stvari koja je Obami donijela Bijelu kuću.

No, s druge strane, hlađenje javnosti prema globalnom zatopljenju se može daleko uvjerljivije objasniti hladnom financijskom računicom prema kojoj bi ograničenje korištenja fosilnih goriva značila skuplji benzin, skuplje grijanje i mnoge razne neugodnosti koje recesiju čine još neugodnijom. Tome treba dodati i fluktuacije na tržištu nafte; niska cijena benzina obično sa sobom dovodi daleko manje brige za dobrobit polarnih medvjeda.

Biomasas granulas ir relatīvi jauns un mazpazīstams kurināmais, kura izmantošanas tehnoloģijas strauji attīstās fosilo resursu izsīkšanas priekšnojautās. Pagaidām vēl tādā pašā pabērna lomā kā no rapšiem iegūtais bioetanols degvielas uzpildes stacijā, bet cik ilgi vēl?

Izvēloties apkures sistēmu parasti tiek izsvērti dažādi plusi un mīnusi, tiek kalkulētas izmaksas. Taču nav noslēpums, ka brīvais tirgus sen visu ir salicis pa plauktiņiem – dažādu kurināmo izmaksas praksē ir stipri līdzīgas. Un, ja kāds ir nedaudz lētāks – piemēram, malka – tad arī krietni neērtāks ikdienas lietošanā. Vai pilnīgs pretpols – apkure ar elektrību, bet par komfortu, kas neprasa pilnīgi nekādu piepūli, arī nedaudz dārgāk jāmaksā. Vienīgais veids kā reāli samazināt apkures izdevumus, ir ieguldīt naudu sarežģītākās un efektīvākās apkures sistēmās, uzlabojot visas mājas siltinājumu, ventilāciju (ar rekuperāciju) un tādējādi arī kopējo energoefektivitāti. Šāda kompleksa pieeja maksā dārgāk, bet atmaksājas pēc daudziem gadiem. Tāpēc atgriežoties pie primārās – kurināmā veida – tēmas, kas kopējā kontekstā it kā nav izšķiroši, gribas uzdot jautājumu: kāpēc gan neizmantot videi (un Latvijas ekonomikai!) draudzīgāko energonesēju? Jo no mūsu izvēles ir tieši atkarīgs, cik drīz mēs iztērēsim planētas fosilos resursus, cik ļoti mēs būsim ekonomiski atkarīgi no mūsu reģiona fosilo resursu tirgus noteicēja – Krievijas – labvēlības, un cik stipri piesārņosim atmosfēru…

Videi draudzīgākais – biomasa

Bieži tiek uzskatīts, ka primārie enerģijas avoti ir ogles, nafta, gāze. Taču, ja iedziļinās jautājuma būtība, var saprast, ka visi klasiskie enerģijas veidi ir tikai koncentrēta biomasa, kas ilgā laika posmā spiediena un sarežģītu ķīmisku reakciju rezultātā pārvērtusies par vienu vai otru kurināmā veidu. Fosilie energonesēji ir ar lielāku siltumietilpību, bet arī izdala proporcionāli vairāk CO₂. Tikai diemžēl šīs gāzes piesaiste atpakaļ, lai saglabātu līdzsvaru, prasīs tos pašus gadu miljonus, kas bija nepieciešami fosilā kurināmā rašanās procesam.

Savukārt biomasa (koki, augi) ir tiešs saules enerģijas produkts un tai ir vairākas priekšrocības:

1)      pieejams ~80% sauszemes teritoriju (izņemot tuksnešus un polāros apgabalus);

2)      iegūšanai (savākšanai) nav nepieciešamas lielas investīcijas;

3)      liels biomasas apjoms pieejams ražošanas atlikumu formā (skaidas, salmi, graudi, sēklas utml.

No ekoloģiskā viedokļa biomasa ir ideāls kurināmais. Sadaloties tā izdala CO₂, siltumu un metānu. Principā biomasas trūdēšana ir tas pats sadegšanas (oksidācijas) process tikai ilgākā laika posmā. Līdz ar to izmantojot biomasu par kurināmo netiek izjaukts dabas līdzsvars – siltums, kas izdalās trūdēšanas procesā tiek transformēts siltumā, ko var izmantot mājokļu apsildīšanai un citu enerģijas veidu iegūšanai. Otrkārt, biomasai sadegot arī tiek izdalīts CO₂, bet tieši tādā pašā (vai pat mazākā) apjomā kā koks vai jebkura cita biomasa piesaista CO₂ biomasas augšanas procesā. Fotosintēzes rezultātā augi piesaista CO₂, sadegšanas procesā tas tiek atbrīvots. No ekoloģiskā viedokļa – dabā tiek saglabāts līdzsvars.

Līdz šim pasaulē biomasas izmantošanu siltuma iegūšanas vajadzībām nav bijusi aktuāla, jo fosilie kurināmie bija pieejami lielā apjomā un par salīdzinoši zemām cenām. Bet tendence ir viena – cenas uz fosilo kurināmo ceļas. Un pie izsīkstošiem fosilā kurināmā krājumiem un vienlaicīga enerģijas patēriņa pieauguma tas paredzams arī nākotnē. Savukārt skatoties uz biomasas pārstrādes tehnoloģijām tendence iet pretējā virzienā:

1)      arvien plašāks biomasas klāsts tiek izmantots siltuma enerģijas iegūšanai;

2)      apstrādes tehnoloģijas kļūst lētākas un efektīvākas;

3)      cena ir stabila vai tikai mazliet pieaug, bet ne tik strauji kā fosilajam kurināmajam (atkarībā no  valsts)

No malkas līdz granulām

Tradicionālākais biomasas kurināmā veids ir malka. Un, protams, arī vislētākais, taču malkai kā kurināmam ir daudzi trūkumi. Sarežģīti transportēt, uzglabāt (žāvēt), nevar automatizēt degšanas procesu u.c. Bet visi šie trūkumi ir atrisināti, ražojot biomasas granulas. Tās tiek ražotas žāvējot un presējot dažādus biomasas veidus – skaidas, salmus, sienu, kūdru, sēklas, pelavas utml. Ražošanas procesā izžāvētā biomasa tiek sapresēta attiecībā 1:7 līdz 1:10 no sākotnējā biomasas apjoma. Piemēram 10 kubikmetri skaidas tiek sapresēti 1 kubikmetrā  granulu. Salīdzinot ar malku vienā granulu tilpuma vienībā ir divas reizes vairāk kaloriju nekā tādā paša tilpuma malkas. Pat perfekti izžāvētā malkā ir par 20-30% vairāk mitruma nekā granulā. Rezultātā granulu transportēšana ir daudz efektīvāka nekā jebkuras citas biomasas transportēšana, jo netiek pārvadāts „gaiss” un „ūdens”.

Granulu ražošana ir līdzīga sausās lopbarības jeb kombikorma ražošanai. Biomasas granulēšanas līniju iespējams uzstādīt jebkurā vietā, kur pieejams transports un elektrība. Līdz ar to granulēšanas līniju var uzstādīt tur, kur rodas biomasas atlikumi – pie kokzāģētavām utml. Granulai kā kurināmam ir liela ekonomiskā priekšrocība – izejmateriāls ir ražošanas atlikumi, kuri vairumā gadījumi tiek izmesti vai sliktākā gadījumā par to savākšanu vēl ir jāpiemaksā. Tādejādi granulu ražošanai ir ļoti minimāli vai pat nulles materiālie ieguldījumi. Arī ražošanas izmaksas nav lielas – elektrība, minimāls darbaspēks, iekārtu amortizācija.
No granulu sadedzināšanas viedokļa, kurināmais ir salīdzināms ar tādiem klasiskiem kurināmā veidiem kā gāze un nafta (jēlnafta, dīzeļdegviela). Atšķirībā no malkas, granulu katlam līdz dažiem MW, var nodrošināt degšanas procesa automatizāciju – gan automātiska kurināmā padeve uz kurtuvi, gan kurināmā apjoma (daudzuma) padevi atkarībā no nepieciešamā siltuma un kurināmā kvalitātes (siltumietilpības).

Ne bez trūkumiem

Lai izvēlētos granulu apkures iekārtu, kas spēj nodrošināt maksimālu sadegšanas efektivitāti un kvalitāti, nepieciešams ņemt vērā vairākus būtiskus faktorus.

Pirmais – gara konvektīvā daļa, jeb dūmgāzu ceļš no kurtuves līdz dūmvadam. Salīdzinot ar cieto kurināmo (malku, oglēm), kas lielāko daļu sava siltuma atdod degkamerā infrasarkanā starojuma veidā, granulas sadegot 60-70% siltumu atdot tieši caur dūmgāzēm. Līdz ar to granulu apkures katlam vienmēr būs maza sadegšanas kamera (kurā tiek noņemts 30-40% siltuma) un garš dūmgāzu ceļš.

Otrais – vertikāla sadedzināšana. Vertikālajos degļos, kad liesma tiek virzīta no apakšas uz augšu, pateicoties degļa un katla iekārtas konstrukcijai, granulas tiek pilnībā sadedzinātas.  Savukārt horizontālajos degļos vieglās nesadegušo granulu daļiņas tiek izpūstas degkameras pelnu daļā.

Trešais – universālums. Ieteicams izvēlēties sistēmu, kur par kurināmo var izmantot ne tikai ideālās skaidu granulas, bet arī granulas no salmiem, kūdras, saulespuķu čaumalām, kam ir lielāks pelnu saturs.

Tomēr neskatoties uz visām granulu apkures tehnoloģiju priekšrocībām, nepieciešams uzskaitīt arī tehnoloģijas trūkumus, salīdzinājumā ar tradicionālajiem apkures veidiem:

1)      Izdedžu un pelnu veidošanās, līdz ar to arī nepieciešamība regulāri attīrīt apkures iekārtu no pelniem un citiem sakausējumiem, kas radušies degšanas procesā;

2)      Nepieciešamība regulāri (retāk vai biežāk) tīrīt apkures katla konvektīvo jeb dūmgāzu daļu;

3)      Nepieciešamība papildināt granulu tvertni ar kurināmo.

Tā teikt, nekas nav ideāls! Un tomēr atceraties – biomasa, kā enerģijas avots ir praktiski neizsīkstoša, jo spēj atjaunoties katru gadu, vai nu dabiski vai cilvēku kultivētās veidā. Tā ir priekšrocība, ko mēs vēl tikai mācāmies novērtēt!

   Kadangi didžioji žiniasklaida apie kai kurias smulkias LEO LT atsiradimo detales nutyli, tai aš norėčiau užduoti visai ne retorinius klausimus apie energetikos ateitį po LEO LT išardymo.
   Įkuriant LEO LT vyriausybę labai aktyviai konsultavo Aidas Galubickas, “Suprema” vadovas ir valdybos pirmininkas. Per tą laiką “Suprema” pakeitė pavadinimą ir tapo “Evli”. Ir… Praėjus kažkiek laiko sužinome štai ką: Didžiosios Britanijos investicinis bankas „N M Rothschild & Sons“ („Rothschild“) ir Šiaurės bei Baltijos šalių regione veikiantis investicinis bankas „Evli“ tapo UAB „Visagino atominė elektrinė“ patarėjais. Apie tai džiaugsmingai praneša D.Grybauskaitė, bet apie “Evli” kukliai nutyli…
   Iš tiesų gerai, kai konsultuoja tikri profesionalai. Bet šiame kontekste labai keistai atrodo konsultantai, kurie vyriausybę konsultavo nesėkmingame LEO LT projekte, bet nežiūrint į tai, jie laimi konkursą toliau patarinėti naująjai vyriausybei dėl naujosios atominės elektrinės statybų…
   Aš suprantu, kad tokiuose projektuose galutinius sprendimus priima politikai. Bet man vis vien įdomu kas šioje situacijoje atsiduria kvailio vietoje: vyriausybė, kuri pasitikėjo patarėjais (konsultantais); patarėjai (konsultantai), kurių neklausė vyriausybė; o gal Lietuvos žmonės, kuriuos vėl bando apkvailinti ir vyriausybė, ir patarėjai (konsultantai)? Kas ir kaip dabar apsaugos Lietuvą nuo LEO LT2???? VP10 išstumta, bet kas ir kada (šiuo atveju laikas yra svarbus) ateis į jų vietą?

1. Ievads – Pasaules Ekonomika, Enerģētika un centralizācija

Pašreiz pasaules ekonomika pārcieš finansu un kapitāla satricinājumus. Līdz ar to iedzīvotāji, uzņēmēji un valstu vadītāji sāk pastiprināti iedziļināties krīzes cēloņu meklēšanā, lai nākotnē maksimāli izvairītos no negaidītām un straujām tirgus svārstībām. Cēloņi tiek meklēti kā ekonomikas un biznesa veidošanas principos, tā arī valsts pārvaldes un sociālo sistēmu uzbūvē.

Lai kādi būtu cēloņi, jebkuras valsts ekonomikas pamatos ir preču ražošana un enerģētika. Nauda vēsturiski ir preču maiņas līdzeklis. Līdz ar to – jo valstī tiks vairāk saražotas vai radītas jaunas preces un pakalpojumi, jo valsts būs bagātāka un tās iedzīvotāji turīgāki. Enerģija savukārt ir absolūta nepieciešamības ražošanas un preču ražošanas nodrošināšanai. Bez enerģijas nebūtu iespējams izaudzēt pārtikas produktus, iegūt derīgos izrakteņus, saražot iekārtas, celt mājas utt.

Analizējot (siltuma, elektrības) enerģijas iegūšanas un ražošanas tendences pasaulē, nākas secināt, ka pārsvarā dominē centralizācijas princips. Lielākais enerģijas ražošanas apjoms pasaulē ir nedaudzu valstu vai lielu korporāciju rokās. Arī enerģijas patērētājiem ir mazas iespējas izvēlēties sev pieejamāko un atbilstošāko enerģijas veidu.

No sistēmu vadības un attīstības viedokļa decentralizācija ir daudz efektīvāks un drošāks pārvaldes un resursu sadales modelis. Decentralizēta sistēma spēj daudz labāk reaģēt uz apkārtējās vides (tirgus, politiskām) izmaiņām un pielāgoties atbilstoši jaunajiem apstākļiem. Centralizēta sistēma daudz lēnāk spēj reaģēt uz apkārtējās vides svārstībām, tādejādi tikai pastiprinot svārstību radītos rezultātus.

Tādejādi, var secināt, ka viens no esošo ekonomisko svārstību un problēmu cēloņiem ir pārāk liela enerģijas un resursu centralizācija. Vairumā gadījumu enerģijas ražošanas centralizācija ir saistīta ar lielām enerģijas un resursu iegūšanas, pārstrādes un transportēšanas izmaksām. Lielais nākotnes (varbūt jau tagadnes) uzdevums ir meklēt lētus enerģijas avotus, ko būtu iespējams viegli, ātri un lēti pārstrādāt, un tas atrastos pēc iespējas tuvāk enerģijas patēriņa avotam.

2. Biomasa – saules enerģijas efektīvākais akumulators

Enerģijas veidi ir dažādi, taču primārais enerģijas avots ir Saule. Bieži tiek uzskatīts, ka primārie enerģijas avoti ir ogles, nafta, gāze. Taču, ja iedziļinās jautājuma būtība, var saprast, ka visi klasiskie enerģijas veidi ir tikai saules enerģijas blakusprodukts. Visi fosilie kurināmie ir koncentrēta biomasa, kas ilgā laika posmā un sarežģītu ķīmisku reakciju rezultātā pārvērtusies par vienu vai otru kurināmā veidu. Savukārt biomasa (koki, augi) ir tiešs saules enerģijas produkts. Bez saules enerģijas neaugtu ne koki, ne augi – nekas.

No ķīmijas viedokļa skatoties, biomasa ir ogleklis (C) vienkāršākā vai sarežģītākā kombinācijā ar citiem ķīmiskiem elementiem – skābekli, ūdeņradi, u.c. Ogleklis savukārt ir pamatelements, kuru sadedzinot (oksidējot ar skābekli) iespējams iegūt enerģiju siltuma veidā, ko pēc tam iespējams pārvērst citos enerģijas veidos – tvaikā, elektrībā, utml.

Biomasas izmantošanai par kurināmo ir vairākas priekšrocības:

1)      Tas ir pieejams ~80% sauszemes teritoriju (izņemot tuksnešus un polāros apgabalus);

2)      Tā iegūšanai (savākšanai) nav nepieciešamas lielas investīcijas;

3)      Liels biomasas apjoms pieejams ražošanas atlikumu formā (skaidas, salmi, graudi, sēklas utml.

Raugoties no ekoloģiskā viedokļa biomasa ir ideāls kurināmais. Pirmkārt, biomasai sadaloties tā izdala CO₂, siltumu un metānu. Principā biomasas trūdēšana ir tas pats sadegšanas (oksidācijas) process tikai ilgākā laika posmā. Līdz ar to izmantojot biomasu par kurināmo netiek izjaukts dabas līdzsvars – siltums, kas izdalās trūdēšanas procesā tiek transformēts siltumā, ko var izmantot mājokļu apsildīšanai un citu enerģijas veidu iegūšanai. Otrkārt, biomasai sadegot arī tiek izdalīts CO₂, bet tieši tādā pašā (vai pat mazākā) apjomā kā koks vai jebkura cita biomasa piesaista CO2 biomasas augšanas procesā. Fotosintēzes rezultātā augi piesaista CO₂, sadegšanas procesā tas tiek atbrīvots tādā pašā vai pat mazākā apjomā. Līdz ar to atkal – no ekoloģiskā viedokļa – dabā tiek saglabāts līdzsvars gan CO2, izdalīšanas gan siltuma izdalīšanas ziņā.

Līdz šim pasaulē biomasas izmantošanu siltuma iegūšanas vajadzībām nav bijusi aktuāla, jo fosilie kurināmie bija pieejami lielā apjomā un par salīdzinoši zemām cenām. Pašlaik pasaulē tendence ir viena – cenas uz fosilo kurināmo tikai ceļas. Un tā tas paredzams arī nākotnē sakarā ar straujo enerģijas patēriņa pieaugumu, kā arī ar izsīkstošām fosilā kurināmā krājumiem. Savukārt skatoties uz biomasas pārstrādes tehnoloģijām tendence iet pretējā virzienā:

1)      Arvien plašāks biomasas klāsts tiek izmantots siltuma enerģijas iegūšanai;

2)      Biomasas apstrādes tehnoloģijas kļūst lētākas un efektīvākas;

3)      Biomasa kurināmā cenu ziņā ir stabila, vai nepieaug tik strauji kā fosilais kurināmais (atkarībā no konkrētās valsts)

Ir paredzams, ka nākotnē biomasas izmantošana enerģijas iegūšanai tikai pieaugs, visu augstāk minēto faktoru ietekmē. Aktuāls būs jautājums – kādi ir efektīvākie biomasas apstrādes un uzglabāšanas formas – kā pēc iespējas efektīvāk koncentrēt biomasu (jeb uzkrāto saules enerģiju), lai pēc tam pēc iespējas vienkāršākā un efektīvākā veidā to atkal varētu pārvērst enerģijā.

(tupinājums sekos)

Rusija skelbia istorijos mokslą nusikaltimu. Jums tai netikėta? Man ne. Na gal truputį.
Pabandykim pažiūrėt kas ta Rusija, ir kodėl ji tokia.
Nesu didelis Rusijos istorijos žinovas, bet tikrai žinau, kad Rusiją visada valdė carai. Jei Lietuva bent pora dešimtmečių buvo turėjusi demokratiją (su labai dideliu klaustuku, nuo antrosios A. Smetonos kadencijos), tai Rusijoje to nebuvo niekada. Caras buvo viskas – batiuška, kuris sprendė visus klausimus. Po spalio revoliucijos carą pakeitė kitas batiuška. Po SSRS žlugimo, atsirado šviesos spindulėlis – netobulas, nevisiškai skaidrus, abejotinų sprendimų priėmęs, bet vistik demokratiškų pažiūrų vadovas B. Jelcinas. Valdė jis nepilnas dvi kadencijas ir labai abejotina ar daug rusijos piliečių jį mini geruoju. Ir ne dėl žiauraus ekonomikos nuosmukio – B. Jelcinas nebuvo griežtas, tvirtas ir rūstus batiuška. Jis buvo demokratiškų pažiūrų politikas, o Rusijoje tokie politikai mažai kam patinka (ir nors degtinė yra Rusijos simbolis, rusams nepatinka, kai jų vadovas geria…..).  Tai rusų tautos kraujyje – jiems reikia tvirtos rankos, griežtos retorikos ir pompastiško galios demonstravimo.

Nesupraskit klaidingai – geri žmonės tie rusai. Atlapaširdžiai, svetingi, lengvai bendraujantys, kartais kiek naivoki, bet…. bet jiems reikia batiuškos caro. Jiems reikia, kad griežta, tvirta ranka rodytų jiems kelią. Ši tauta nepasitiki savo jėgomis patiems, demokratiškai, be batiuškos kurti gerą gyvenimą.
Na, o toji griežta ranka, savaime aišku, nori kad jo valdoma tauta tokia ir liktų. Va čia ir prasideda įdomybės – Stalino kulto prikėlimas (jei tauta supras, kad vienas žiauriausių batiuškų per jos istorija buvo niekšas – gali atsirast abejonių. Tautos abejonių jokiam batiuškai nereikia), kitokios SSRS istorijos iškraipymas, bei jos simbolių gaivinimas ir, kaip matome dabar, apskritai visos “Batiuškai nenaudingos” istorijos draudimas. Manote Rusijoje tokie veiksmai susilaukia kokio nors atgarsio? Labai abejoju. Rusijoje yra demokratinių jėgų saujelė, bet nevieninga, maža ir veikia tik Maskvoje, na gal dar S. Peterburge. Tikrai abejoju ar kokiam Vladivostoke atrasime rimtų demokratinių judėjimų. Vienu žodžiu rusams gerai (trūksta jiems ir pinigų ir dar šiokių tokių materialinių vertybių, bet jiems netrūksta demokratijos) ir tikėtis, kad iš vidaus ten kils kokia nors demokratinė revoliucija – naivu. O kaipgi mums? Artimiausiems Rusijos kaimynams ir visai Europai.
Va čia, mano galva, šį tą padaryt galima. Visų pirma, Rusija Europai tikrai yra tik didelė gamtinių išteklių kasykla. Ir kol taip bus, tol Rusijos batiuškos turės visus finansinius svertus perrašinėt istoriją, naikint demokratiją ir toliau neleist keistis rusų tautos mentalitetui. Bet dėja tiek dauguma Europos valstybių, tiek ir VISI šiūmetiniai kandidatai į Lietuvos prezidentus pasisakė už draugiškus, pragmatiškus, išskaičiuotus santykius su Rusija. Kitaip tariant kol mes iš jų gausim pigias dujas, naftą, uraną – tol mes užsimerksim į visas nesamones kurios ten vyksta. Mąstant trumpariagiškai gal ir gerai – koks mum skirtumas, tegu daro tie rusai pas save ką nori. Bile dujų pigių gaunam. Bet man, žinote, nėra labai malonu, kai šalimais gyvena pusantro šimto milijonų viduramžių valstiečio mąstymo žmonių, kuriems vadovauja demokratija net nekvepiantis diktatorius. Ir išsilaiko jis ten dėl visų mūsų (visų europiečių) pinigų.

Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl man nepatiko nė vienas kandidatas į prezidentus, nes visi jie deklaravo didesnį ar mažesnį norą vesti pataikūnišką užsienio politiką Rusijos atžvilgiu. Kad tik dujos būtų pigios….. Nesutinku. Daug svarbiau turėt demokratišką kaimyną (gal tai ir nerealu artimiausiu metu, bet bent jau neremti totalitarizmo) ir normalius rinkos sąntykius, nei pigius gamtinius išteklius. Tiek saugumo, tiek ir ekonomine prasme (todėl, kad nedemokratinis rėžimas gali labai lengvai sukelt kainas virš visų ribų, kai tik pamatys, kad kito pasirinkimo Europa nebeturi. O tuos pasirinkimus (alternatyvių vamzdynų projektus) batiuška labai aktyviai naikina).

Aš už laisvą, demokratišką ir modernią rusų tautą. Žinoma, tokiais jie turi tapt patys, mes tik galim jiems padėti neremdami ir nepataikaudami jų tobulėjimą žlugdantiems batiuškoms.

Harmonija su sovietiniais kaminais / Rytas Staselis, Žurnalo „Verslo klasė” žurnalistas / “Alytaus naujienos” 2009-05-09, straipsnio nr. 3223

Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad nuo įstojimo į ES ir NATO Lietuvos diplomatai nenuveikė nieko gero. Mūsų šalis taip ir nesusirado draugų užsienyje. Vargu ar galima tai paneigti.

Ne taip seniai, įvykių Gruzijoje fone, Vokietijos piliečiai pareiškė, kad jie nenori ginti savo rytinių NATO kaimynų nuo galimos Rusijos agresijos, su Lenkija jau 15 metų (o gal daugiau) nesugebame susitarti dėl ekektros tiltų statybos (beje, viena iš Lenkijos pasyvumo ir nenoro priežasčių buvo didelis kiekis perteklinės elektros energijos pagaminamos Ignalinos atominėje elektrinėje, keliantis grėsmę Lenkijos anglies kasyklų ir ją kūrenančių elektrinių pramonei), su Latvija nesugebame susitarti dėl jungties su Švedija ir tik dabar, mūsų kaimynams paskendus didžiulėse finansinėse problemose tunelio gale šviečia susitarimo galimybė.

Dar vienas ne itin linksmas epizodas – B.Obamos nuomonė, kad Rusijai reikia nuolaidžiauti vardan pastarosios paramos Irano klausimo sprendimui. Rytų Europoje planuotas dislokuoti priešraketinės gynybos skydas pakibo ore ir nežinia ar bus įgyvendintas. Tačiau labiausiai baimintis reikia todėl, kad iki šiol neaišku, kiek toli B.Obamos nuolaidžiavimas Rusijai gali eiti ir į kokį pavojų mus gali pastatyti tokia politika.

Na, galime pasiguosti, kad Skandinavijos šalys, o ypač Švedija, Baltijos šalių laisvę ir gerovę, nuo pat jų grįžimo į Europos žemėlapį, laikė vienu svarbiausiu savo užsienio politikos tikslu . Tačiau ar finansų krizė neatitrauks jų dėmesio nuo mūsų šalies? Juolab, kad Lietuvai šių šalių palaikymo reikia kur kas labiau, negu pastarosioms Lietuvos. O dar viena neraminanti tendencija – turtingos šalys yra linkusios savo problemas išsispręsti pačios, apleisdamos tarptautinį bendradarbiavimą, kaip nepatikimą ir neretai neefektyvią priemonę spręsti rimtas problemas.

Vargu ar tokiomis aplinkybėmis verta ieškot kaltų. Tiesą pasakius, net ir labai norėdami nepagerinsime Lietuvos reputacijos taip, kad šalis galėtų pasinaudoti savo pasauliniu prestižu tam, kad galėtume sušvelninti finansų krizės pasėkmes. Žadėjau neieškoti kaltų, tačiau priminsiu, kad tai visų nepriklausomos Lietuvos vyriausybių nuopelnas. Deja, nesitikiu, kad dabartinė kąnors pakeis. Galbūt Valdas Adamkus ir turėjo autoritetą tarptautinėje arenoje, tačiau visa likusi Lietuvos diplomatija nesuveikė. Turėtume suprasti, kad renkant kitą prezidentą būtina atsižvelgti į jo patirtį tarptautinėje arenoje, nes nuo to priklauso Lietuvos įvaizdis pasaulyje, ypač tada, kai vyriausybė nespinduliuoja kompetencija užsienio politikos srityje.

Lyg ir vertėtų aptarti kas yra ta kompetencija užsienio politikos srityje. Na, atsakymas yra labai parastas – ne kalbos, o darbai.

Visada maniau, ir dabar nepakeičiau nuomonės, kad LEO LT projektas ir visas bendras Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos atominės elektrinės projektas ir ypač jo įgyvendinimo eiga yra didelis smūgis Lietuvos prestižui. Nejaugi Gediminas Kirkilas negalėjo nepastebėti, kad tokia projekto eiga kelia didelių klausimų partneriams? Atkreipkime dėmesį, kad nutilo kalbos apie partnerių dalyvavimą statant atominę elektrinę Lietuvoje. Priešingai – Lenkija nusprendė statyti savo branduolinę elktrinę, šiaurinėje šalies dalyje, Latvija – skendi skolose ir yra ant bankroto ribos. Geriau pagalvojus, jei tokie signalai ateina iš mūsų „partnerių”, ar reikalingas LEO LT projektas, monopolizavęs elektros energijos sektorių ir sukuriantis galimybes piknaudžiauti dominuojančia padėtimi.

Vargu ar nuolatinis trukdymas ES, NATO ir Rusijai susitarti taip pat padidino Lietuvos prestižą. Aš niekada nesakiau, kad principinės pozicijos, kad agresija prieš Gruziją yra smerktinas ir atitinkamos reakcijos turintis sulaukti veiksmas, būtina atsisakyti vardan galimybės įtikti pernelyg pragmatiškais interesais besivadovaujantiems arba asmeninėmis draugystėmis su Kremliaus režimu galinčiais pasigirti ES lyderiams mainais už kokį kąsnelį palankumo ir pagyrimą. Tačiau vienos Lietuvos nuomonė, kad ir kokia ji būtų teisinga, vargu ar daro kokią nors įtaką ES ir NATO santykiuose su Rusija ir juolab prideda mums prestižo. Nuomonę išsakyti svarbu, tačiau Lietuvos diplomatai nesugebėjo, o gal net nebandė praplėsti pritariančiųjų ratui, išaiškinti situaciją. Buvo pasirinktas lengviausias ir žalingiausias Lietuvai kelias – be jokio užnugario lėkėm vetuoti, skelbti savo baimes, grasinti, gasdinti, o palaikančiųjų net neketinome ieškoti, ką jau kalbėti apie bandymus įtikinti.

Dar užsiminčiau apie Europos kultūros sotinės projekto išgarsėjimą visomis su politine kultūra susijusiomis prasmėmis.

Na, o pats didžiausias smūgis Lietuvos įvaizdžiui matyt yra šalies nepatrauklumas. Lietuva neturi kuo pasigirti, na išskyrus neužgestančią „Žalgirio” žvaigždę, krepšinio rinktinę, keletą kitų olimpiečių, kažkada seniai (prieš beveik ~20) drąsiai ir beveik be kraujo išsikovotą nepriklausomybę. Em… O kas dar?

Kai bus aišku, kas dar kuria teigiamą Lietuvos įvaizdį, kai ne propaganda, prezidento ar užsienio reikalų ministerijos užsienyje skleidžiama informacija, o šalies kultūra, piliečiai, ekonomika, gamta, tvarka, politinė kultūra pati kurtų teigiamą Lietuvos įvaizdį. Visų pirma patiems Lietuvos piliečiams, o po to ir užsieniečiui, šalies svečiui ar Airijos lietuvio kaimynui. O kol kas, man pačiam gėda, kai išgirstu kaip atrodo Lietuvos Vyriausybės užsakomos propagandinės priemonės gerinti Lietuvos įvaizdį. Pinigai į balą. Nes jos paprasčiausiai retai kada atspindį tiesą. O melas veikia tik iki tol, kol atvažiuoji ir viską pamatai savo akimis.

28.3.2008 Byl publikován další článek na téma využití lidského tepla generovaného dělníky v Uruguayských zlatých dolech jako energetické rezervy jaderné elektrárny Chi-Quepal.

Pojďme se na elektrárnu podívat: http://www.caverntours.com/sgmt.html

Sako, kad geriausias žmogaus draugas yra šuo. Nesąmonė. Geriausi žmogaus draugai yra elektronai. Jie šildo valgį mikrobangėje, krauna mobilų telefoną kada reikia, varo kompiuterius, perduoda muziką radijo bangomis, daro labai daug darbų. Lemputės dega elektronų dėka. Tramvajus važiuoja varomas elektronų. Koks draugas suteiktų tiek paslaugų?