Deja, visų pirma, turime pripažinti, kad į Lietuvą grįšime ne iš karto po sesijos pabaigos, kadangi:

• bilietai labai brangūs į Lietuvą tuo metu
• dar pamatyt visko norisi:)

Šiek tiek datų:

Sesijos pabaiga: gruodžio 16-17 d.

Atsisveikinimo vakarėlis: gruodžio 18 d.

Taigi nusprendėm į Lietuvą grįžti žeme per Kiniją, Vietnamą, Kambodžą, Laosą, Tailandą, Mianmarą, Bangladešą, Indiją, Pakistaną, Iraną, Turkiją, Bulgariją, Rumuniją, Vengriją, Slovakiją ir Lenkiją.

Patikėjot? Ne? Gali būti… Bet planų visokiausių buvo:D

Jei rimtai, jeigu viskas bus gerai ir nieko neatsitiks, į Kauną (Lietuva) su „Ryanair‘u“ priešakyje grįšim sausio 23 dieną 20h 55min.

Radom sąlyginai pigių (200 eurų) bilietų iš Kuala Lumpuro (Malaizijos sostinė) į Londoną su „AirAsia“ sausio 20 dieną, tai ir užsisakėm…

Kam nelabai sekėsi mokykloje su geografija, tai štai Jums žemėlapis .

Daugiau tikslios informacijos apie savo tolimesnius planus, deja, patys dar nežinome, bet čia štai Jums pirmas „tyzeris“:

„Drąsiems padeda likimas“

Citata, kuri yra verta būti įrašyta į 2010 metų kalendorių.

Jeigu vadovausimės šitoje temoje temos pavadinimu, tai tada aš šunsnukis .

Juokai juokais, tačiau šiandien buvo įvykdytas dar vienas labai svarbus man asmeniškai tikslas, kuris skamba taip: „Neišvykti iš šalies neparagavus šunienos“.

Viso šito reikalo iniciatorius, prisipažinsiu, buvau aš, tačiau prisijungė dar 10 žmonių .

Šuniena, bent jau man, panaši buvo į jautieną, skonis toks įdomus, sakyčiau, šiek tiek galbūt guminė mėsa, bet visai galėtų būti skani, jei nežinotum, kad ten šuo…

Šiaip patys korėjiečiai sako, kad tai yra labai sveika, nuo susirgimų apsauganti ir energijos suteikianti mėsa.

Įdomus dar faktas tas, jog jie tuos šunis užmuša daužydami pagaliais, kadangi, anot jų, taip išsiskiria daugiau adrenalino…

Per savo kvailą galvą tik ką pažiejau daugiau filmukų apie šunienos valgymą, auginimą ir pan. Korėjoje… Manau, kad antrą kartą tikrai nekartosiu valgymo…

Dabar ramiau šiek tiek tik dėl to, kad Linutė irgi ragavo…

Šitoje temoje taip pat norėčiau atsiprašyti visų pasaulio šunų, o ypač Linutės Čiako ir Svaro, nes su jais dažniausiai susiduriu. „Taika?“

(Citatų šitoje temoje ir taip užtenka, todėl papildomos nebus)

Jeigu Jūs kažko nesupratot, ar Jums pasirodė kvaila, ar dar kokių nors komentarų apie mane turit, reiškias tai skirta NE JUMS .

„Svarbu ne kiek metų nugyvenote, o kiek buvo gyvenimo tuose metuose“ – A. Stevensonas

Šią savaitę (11.16 – 11.20) realiai nieko labai doro nenuveikėm, net nesimokėm nieko, tiesiog daug galvojom apie tai, ką veiksim po sesijos ir kaip darysim su artėjančia praktika… Tačiau apie tai vėliau, kai daugiau tikslios informacijos patys žinosim .

O ši tema yra apie penktadienio trumpą (2,5h) nuvykimą iki pilies Suwon‘e. Šią pilį norėjome aplankyti jau laaabai seniai, gal nuo tada, kai atvažiavome čia, tačiau vis atidėliojom, nes ji gi arti (15min nuo universiteto autobusu), tai visada spėsim nulėkt. Taip ir nusitęsė viskas 2,5 mėnesio, tik va dabar atradom laiko, o dar ir oras neblogas buvo.

Dar mums labai pasisekė, kad tuo metu, kai mes atėjome iki tos pilies, vyko tradiciniai karių pasirodymai, panašiai, manau, pas mus Trakų pily vyksta karts nuo karto. Daugiau apie tai nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje.

Na, o pačioje pilyje, nors ir sumokėjome po 3 LT, nieko labai doro nepamatėm, kadangi jau kaip minimum keturiose pilyse panašiose buvom, tai pasivaikščiojom ~20min ir grįžom namo . Tačiau šiek tiek foto vis tiek pasidarėm:D.

Liko mažiau nei mėnuo… Ech…. (((

„Jei uždarys duris visoms klaidoms, tiesa liks už durų“ – R. Tagorė.

Tai Ajou Universiteto padalinys, kuris atsakingas už international studentus, studijuojančius pagal „exchange“ programą bei korėjiečius studentus, kurie nori išvykti į užsienį studijuoti. Taip pat kitą veiklą, apie kurią mes nežinome .

Manau, kad tokios organizacijos, kurią mes turime čia, turėtų pavydėti daugelis „exchange“ studentų įvairiuose pasaulio universitetuose.

Belenkiek mums čia visko pridaro gero. Be visokiausių pietų, ekskursijų, filmų vakarų ir kitokių smagių dalykų visada jaučiame ir žinome, kad pas juos nuėjus be atsakymo neliksi, o dar ir gerai jausies smagiai pabendravęs. Trumpai tariant, vien tik geri atsiliepimai .

Pavyzdžiui pastaruoju metu buvome pakviesti (Kinai ir Lietuviai) į susitikimą su OIA, kad išsakytume savo nuomonę apie juos, ką ir kaip jie turėtų tobulinti, kuo mes nepatenkinti universitete ir pan. Mus buvo rezervuotas visas kabinetas, užsakytos picos, parūpinti gėrimai… Nežinau, ar VU taip kas nors daro…Nors nežinau, bet manau, kad ne, nes VU atrodo visiems, kad jie daro viską gerai, tai jiems „Feedback‘o“ nereikia…

Tai dabar galit dar spėti, kas kalbėjo per tą susitikimą. Atsakymo nesakysiu, tačiau pasakysiu vieną pagalbą – kinai nekalbėjo. Bandėm visokias atvirkštines proporcijas išvesti pagal kinų ir lietuvių gyventojų kiekį ir pasakytų sakinių skaičių, tai beveik juos pateisinom.

Kitas įdomus dalykas, kurį organizuoja OIA – „Host Family“ (Šeimos-Globėjos) projektas.

Projekto tikslas – suvesti korėjiečius, norinčius pasiūlyti savo namus ir laiką tarptautiniams studentams, ir tarptautinius studentus, norinčius pagyventi pas korėjiečius, praleisti šiek tiek laiko su jais ar pažinti kultūrą.

Atsakymas „Taip, mes dalyvaujam“:D.

Jie dar savo nužiūra priskyrė kiekvienam korėjiečiui po 3 užsieniečius, tai aš patekau į komandą su Kinu ir Šveicare, o Linutė su Indoneziete ir Suome.

Apie šį projektą plačiau, kai apsigyvensim pas ką nors .

„Du dalykai įvertinami tik jų netekus – tai jaunystė ir sveikata“ – Todėl mes dabar skolose ir sėdim, nes jaunystę savo vertinam .

Kaip ir sakiau, sekmadienį po ekskursijos į Korėjos nacionalinį muziejų, nutarėme pagaliau, po mėnesio, vėl nuvažiuoti į parduotuvę ir apsipirkti. Aišku, kaip visada, apsipirkome kelioms savaitėms .

Nutikimas: žodžiu po kokios 1,5h parduotuvėje, pagaliau stovime kasoje, visos prekės nuskaičiuotos, nuolaidų kortelė paduota kasininkėje, tiktai laukiam, kol reikės mokėt. Viskas O.K., sumokėjom, o tada dar nutarėme pasižiūrėti, ar tikrai viskas O.K.

Nors čekis buvo laaabai ilgas ir viskas korėjietiškas, tačiau pagal kainas, svorius, kiekius ir kitokius kriterijus atsekėm, kad kasininkė neprabraukė mūsų nuolaidų kortelės, o mes, kaip žinia, juk viską su nuolaidom tik perkam ir visada pagal tą laikraštį, kurį galima rasti ir Lietuvoje prieš įeinant į parduotuvę ir kuriame nuolaidos surašytos

Taigi kažką reikėjo daryti, nes kaip minimum 20 LT permokėjom, taigi pradėjom aiškintis su jais, tačiau jie angliškai nekalbėjo juk… braukė ir braukė tą mūsų kreditinę kortelę… Ir galiausiai pasakė, kad viskas O.K., galite eiti…

Aš tai nebuvau labai tikras, kad viskas O.K., todėl nusprendėm pasižiūrėti, kiek nuskaičiavo. Pagal internetinę bankininkystę šiuo metu rezervuotos 2 sumos, tai dar nežinome, kaip viskas baigsis. Vis dėlto, tikiuosi, kad viskas bus mūsų naudai .

Galutinė sumokėta suma – 250 LT.

Kaip visada, šiek tiek apie pirkinius:

• Dezodorantas, veido ploviklis, plauku balzamas, dantų pasta – čia Linutės viskas… ir jau beveik 70 LT nebėr
• Skalbimo milteliai
• Sultys, kiti gėrimai. (pvz.: 12 skarbonkių pepsio 4 LT, tai kur nepirksi?)
• Visa višta už 5 LT – akcija vėl.
• Spagečiai
• Kečiupas
• Mažos dešrelės prie spagečių
• Kažkoks paštetas, dar neragavom, bet akcija jam buvo
• Vytinti kalmarai aišku:)
• Pienas ir Kiaušiniai, kaip visada
• Batonas, kurio per 5 dienas dar nepradėjom…
• 3 pakai sausų pusryčių, kiekvienam rytui:).
• 100 vnt. 3in1 kavos…
• Miltai
• Specialūs miltai blynams
• Korėjietiški „bomžpakiai“ juodai diena
• Žali kalmarai (4Lt – 5 didžiuliai kalmarai, kuriuos patys, tai yra Linutė su Laura išdarinėjo ir dar kažką darė:)).
• Viskas arba ne, nes ne viską pamenu .

„Jie gali, nes jie galvoja, kad gali“

Klausimas: „Prie ko čia dabar?“

Atsakymas: „Tradicija!”

Deja, jūsų nelaimei, tai tema ne apie tai, kaip mes nusigėrėme, apsivėmėme ir nieko neprisimename, nes mes ne www.lrytas.lt .

Šį temą apie tai, kaip mus nuvežė į kelias alkoholio gamyklas Korėjoje. Trumpai tariant, tai buvo ekskursija, kurią mums suorganizavo OIA (Office of International Affairs) (Tarptautinių reikalų ofisas) ir kuri susidėjo iš dviejų dalių:

a) ekskursiją į „Soju“ (korėjietiška degtinė, ~20 laipsnių) daryklą.

b) ekskursiją į „Makgeolli“ (tradicinis korėjiečių gėrimas iš ryžių, ~5 laipsniai) daryklą.

Viską apibendrinus, galima būtų trumpai reziumuoti: „Galėtų būti ir geriau“.

Priežastys:

1. Pirmoje darykloje mums nenusisekė, nes tuo metu visas personalas buvo išvažiavęs į mokymus, todėl gamykla neveikė, o visi tie „eskalatoriai“ stovėjo vietoje, todėl nelabai matėme visos grandinės, kas būtų tikrai įdomu. Greitai praėjome tik neveikiančią daryklą ir viskas .

Jei iš EFSA‘os, kas skaito dabar, tai aš visą savo laiką atstovybėje norėjau suorganizuoti ekskursiją į „Utenos“ alaus daryklą, kalbėjau su atstovais iš „Švyturio-Utenos alaus“, tai jie labai siūlė net. Tai va, koks freetime‘as galėtų paorganizuot, jei netingėtų. Organizavimas tai čia irgi toks: paskambini, susitari dėl laiko ir važiuoji:).

Grįžtant prie ekskursijos, tai pliusas buvo tas, kad gavome dovanų .

2. Nors važiavome iki šios gamyklos dar dvi valandas į priekį ir po to dvi valandas atgal, bet nieko įspūdingo nepamatėme, nes neleido mūsų į pačią daryklą, tik muziejų kažkokį parodė ir į firminę parduotuvę nusivedė… Anot jų, jie nerodo pačio gaminimo nerodo, nes labai „slaptą“ gamybos būdą naudoja.

Tai apie šią gamyklą trumpai: „Jei būtume žinoję, būtume nevažiavę“.

O apskritai, tai gerai laika praleidom, pabendravom daugiau su žmonėmis ir šiaip nuo kompo pailsėjom.

„Jei norite išvengti kritikos, tai nieko nedarykite, nieko nesakykite ir būsite niekas“ – E. Hubbard.

Klausimas: „Prie ko čia šitas dabar?“

Atsakymas: „Ką aš žinau!”

Lapkričio 12 diena (ketvirtadieni).

Pastaruoju metu jau nelabai yra ką žiūrėti Seule, tačiau atrasti visada galima ką nors. Šį kartą atradome „kalėjimą“ (Seodaemun Prison), kuris buvo pastatytas japonų, kai Japonija 19 amžiaus pradžioje buvo okupavusi abi Korėjas (tuo metu abi Korėjos dar buvo kaip viena šalis). Šiame kalėjime japonai dažniausiai įkalindavo ir kankindavo politinius kalinius ir visokiausius aktyvistus.

Šį kalėjimą, bent jau aš, lyginu su „KGB vidaus kalėjimu “, kuris yra šalia Lukiškių aikštės. Kas dar nebuvo, tai siūlau apsilankyti, visai įdomu ir naudinga būtų apsilankyti tokiame muziejuje .

Skirtumas tik tas, kad korėjiečiai savo muziejus padaro žymiai interaktyvesnius ir įdomesnius lankytojams. Šiek tiek foto ir video jūsų peržiūrai:).

Ilgai neužtrukę šitame muziejuje, atradome dar vieną vietą, kurią mums siūlė aplankyti lankytinų vietų knygutė:). Iš tikrųjų, tai buvo tiesiog „walking tour“ (pasivaikščiojimo turas) kažkur per kalnus su tvirtove ant kalno ir šiaip gražiais vaizdais nuo kalno .

Deja, vedini savo „knygutės“ pasiklydome, tačiau galų gale vis tiek pamatėme daug įdomių vietų, o vėliau ir kelią (aišku ne tą kurio reikia), bet atgal į miestą. Vėlgi šiek tiek vaizdelių:

Įdomiausia dalis mūsų pasiklydimo tikriausiai buvo tada, kai mes lipdami kažkur nuo kalno, perlipom kažkokią korėjietišką „STOP“ juostą, nes mums pasirodė, jog tai ne kliūtis. Tačiau lipdami toliau nuo to kalno, pamatėme spygliuotą vielą, bet vis tiek ją perlipom… Kritinis taškas, po kurio mes nusprendėme grįžti atgal, buvo tas, kai mes pamatėm(išgirdome), jog toje teritorijoje chebra iš lanko į taikinius strėles leidžia…

Šiaip ne taip atradę kelią atgal, dar užsukome į nemokamą , nelabai kuo ypatingą, muziejų, bet vis tiek gal porą foto iš ten įdėsim .

Galų gale, kai jau buvo beveik sutemę nusprendėme eiti šopintis į tradicinius ir pigius Seulo turgus . Šopinimasis baigėsi tuo, kad nusipirkome dvi kepures (kiekvienas po vieną) už 34 Lt . Aš tokią paprastą už 10 Lt, o Linutė dar su „navarotu“ (snapeliu) už 24 . Ai dar auskarų paėmėm gal kokį tuziną po 2 LT, tai gal tam, kas mums geras buvo ar BUS – padovanosim .

Apie 22h grįžom atgal į baraką . Tikrai smagi diena buvo .

Lapkričio 15 diena (sekmadienis).

Iš anksto žinojom, kad važiuosim į Seulą sekmadienį, todėl ir visus reikalus tvarkėmės iš anksto, kad turėtumėme laisvą dieną.

Bėda buvo tą, kad nežinojome, kur važiuot jau, tai jau bevažiuodami autobusu (apie 50 min. iki Seulo) vartėme savo knygutę ir galų gale nusprendėme, kad lėksim į didžiausią Korėjoje ir 6-tą pagal dydį pasaulyje „Korėjos nacionalinį muziejų“.

Smagu buvo 2 dalykai šiame muziejuje: a) nemokamas įėjimas b) audio gidas už 2 LT, nes naudojausi tokių dalykų pirmą kartą.

Pats muziejus, nesumelavus, tikrai nelabai buvo įspūdingas tokiems kaip mes, kurie nelabai gaudosi „mene“. Bet įdomiausia, kad šiame muziejuje prabuvome apie 4 valandas . Priežastis to – audio gidas. Dėl jo reikėdavo stovyniuoti visur, kad išklausytum kur kas yra. Aišku, buvo ir įdomių vietų, beeeet neperdaugiausiai.

Šiek tiek foto ir video, vėlgi Jūsų peržiūrai………… deja, NEBUS, nes Linutė pamiršo įdėti SD kortelę į fotiką…:DDDD

Galbūt dėl fotiko, o galbūt ir ne, nusprendėme, kad šiai dienai užteks mums keliavimo po Seul’ą ir išvažiavome atgal į Suwon‘ą, kuriame dar nukeliavome apsipirkti į „Homplus‘ą“. Ir joptararai, ten buvo įdomu ne tik tai, kad išleidome 250 LT vėl… Bet apie tai kitame pasipasakojime

Jeigu jūs žinotumėt….

Taigi, sėdėjom mes kažkokį vakarą bendrabutyje ir netyčia visai gavome pasiūlymą kitą dieną važiuoti į EVERLAND‘ą už 10 Lt su transportu, maistu ir įėjimu:). Tai dabar pasakykit, ar atrastumėt nors vieną lietuvį, kuris atsisakytų šito pasiūlymo?:) Asmeniškai, manau, kad atrastumėt, bet labai labai sunkiai.

Deja, mes ne iš tų, kurie atsisako:).

Beje, EVERLAND‘as , trumpai tariant, yra didžiausias Korėjoje, o galbūt ir Azijoje atrakcionų parkas. Viena valanda kelio nuo mūsų universiteto.

Ne paslaptis, kad tai buvo mūsų antras kartas, pirmą kartą buvome po poros savaičių nuo to laiko, kai atvažiavome į Korėją. Bet tai tikrai nebuvo nuobodu:D. Šįkart žinojome, kur reikia koncentruotis, niekur neskubėjome (kaip pirmą kartą), tiesiog labai smagiai praleidome laiką:).

Kad įsivaizduotumėte, kas tai tokio ir kaip viskas maždaug atrodo, įkelsime šiek tiek foto ir video iš abiejų kartų .

Senoji Helloween’o tema.

Naujoji Kalėdinė tema.

Everland’as susideda iš dviejų dalių: zoologijos sodo ir atrakcionų parko.

ATRAKCIONAI:

Abu kartus išbandytas baisusis stačiausias pasaulyje medinis T-Express.

Pirmąkart neveikęs, bet antrąkart daug drąsos pareikalavęs X-Train.

Čia abu kartus grojo “twist twist”.

Didelis laivelis! Jaučiat, kaip kutena??? DD

Išlipi beveik sausas:)

Tai bent džiaugsmo vaikams:)

Manau, vienas žymiausių atrakcionų pasaulyje.

Antrąjį kartą turėjom laiko užsukt prie žaidimų automatų.

ZOO DALIS:

Matėm visokių gyvūnų:

Aplankėm papūgėles (praeitą kartą nespėjom).

Dar džiaugsmo vaikams:)

Matėm ir visokių pasirodymų:

Everland Eye tolumoje ir rožių sodas arčiau

Naktį iš Everland Eye.

Ir šiaip dar atradom visokių pramogų:

Štai ir viskas, brangieji .

Viskas prasidėjo nuo pasiruošimo, žinoma. Kadangi pagrindinė renginio idėja yra visoks visokiausias tradicinis maistas, tai neapsiėjome be baltos mišrainės, blynų ir ramunėlių arbatos. Ai tikriausiai, pamąstėt sau tyliai dabar, o kur šaltibarščiai, cepelinai, vėdarai ir šakotis? Tai va, mieli mano, apsilankykit parduotuvėje ir suprasit Jei bulvės – tai tik saldžios, jei marinuoti agurkėliai – tai tik saldžiai su gvazdikėliais, jei burokėliai – tai nerasta ir dar daug panašių priežasčių…

Po apsisprendimo maisto klausimu sekė palapinės papuošimo tema. Kadangi vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų (arba dar dažnai nutylima, kad nežino) yra, kur gi yra ta Lietuva, pamanėm, jog reikia pasikabint žemėlapį.

Visų pirma va šitaip atrodo pasaulio politinis žemėlapis:

Visų antra: žaidimas „Atpažink Lietuvą iš kontūrų“:

Taigi po didelio didelio apsipirkimo …

(STOP! Trumpa priešistorė: tai yra didžiausias šio universiteto renginys, pasikviesti yra visų ambasadų Korėjoje atstovai, aišku Lietuvos ne, nes ambasados čia nerasta (kalbėjom su ambasadoriumi iš Čekijos, tai anas pasakė labai paprastą dalyką: “Kuo mažesnė šalis, tuo daugiau dėmesio reikia skirti savęs reprezentavimui užsienyje”. Pas mus, atvirkščiai, šiuo metu mažinamas ambasadų skaičius…). Taip pat šis renginys yra remiamas universiteto, kiekvienos šalies atstovai gavo po 300Lt maistui ir palapinės papuošimams, taigi savo pinigų leisti nereikėjo, o tik šiek tiek pamąstyt, padirbt ir have fun! Taip pat kiekviena šalis gavo po savanorį korėjietį draugą, kuris padėjo apsipirkt, sumąstyt, ką veikt, susiorganizuot visokius dalykus, tokius kaip projektorius, ką pačiam padaryt būtų sunku.)

… taigi po didelio didelio apsipirkimo mūsų nuostabiausias ever korėjietis savanoris nusivežė mus pas savo draugą į butuką gamint maisto:

1. Visi kiti, matyt, gamino barake, kur 1 virtuvė viename aukšte, kurioje dvi nadidukės viryklėlės, kurios dar kartais ir neveikia.
2. Korėjietis pasikvietė gal 6-8 (kaip kokiu metu) savo draugus, kad mums padėtų prigaminti diiidžiulį puodą baltos mišraines ir prikepti blynų:D

3. Suorganizavo visus milžiniškus indus ir gaminimo įrankius, nes mes gi nieko neturim. Tik kočėlo neturėjo:)

Va kaip mums pasisekė!

Kitas rytas – International Day!

Kiekvienos šalies palapinė, visi ruošiasi, puošiasi, tempia visokį šlamštą

Va šitaip atrodėme mes:

Trispalvė! Kašis (beveik:D)!

Dvi kasos!

Neregėta Lietuva ir paaiškinimai!

Tai štai šitaip stovėdami, gal kokias keturias valandas pardavinėjome blynus papigiai, juos, beje, iškart išpirko, salotas pradėjo, tada, kai nebeliko blynų

Dar visaip kalbinome praeivius, kvietėme užeiti į palapinę ir pasakojom daug visko apie Lietuvą. Tai bent švietimo akciją, žinokit, įvykdėm:D

Pagrindinis mūsų tikslas buvo kuo išsamiau ir aiškiau Lietuvą pristatyti, o ne kuo daugiau maisto parduoti. Manome, kad visai pavyko, aišku, dabar gal kai ką ir keistume, nes tobulumui juk ribu nėra;).

Vienas iš informacinių lapų, kurį buvome pasikabinę:

Vakarop prasidėjo visokie talentai, apdovanojimai ir kitokios atrakcijos. Ai, pamatėm, kokius žiaurius žaidimus korėjiečiai mėgstą „Numušk kažką nuo pagalio ir kažkas bus“:

Nelaimėjom mes nieko, nors ir buvom verti. Reikia toliau populiarint Lietuvos vardą Žemėlapius pataisyt irgi reiktų:D

Patarimas kitiems metams: DAUGIAU BLYNŲ!

Visų pirma, atsiprašome visų savo ištikimiausių skaitytojų, kad taip ilgai nerašėme, beveik 13 dienų… Pasiteisinimų Jums nereikia .

Jau buvom užsiminę apie „keistumus“, kuriuos neseniai sužinojome ir patys pradėjome pastebėt, taigi:

4-tas. Korėjoje nėra 4-to aukšto, 4-tos eilės… nu žodžiu jie stengiasi to ketverto niekur nenaudot, kadangi korėjietiškai „keturi“ tarimą galima suprasti dviprasmiškai: a) keturi b) mirtis. Tai kaip ir viskas labai paprasta ir aišku, bet tai jau kažkoks iškrypimas, kai lėktuve nei 4-tos, nei 13-tos eilės nėra . Kaip sakant… korean style…

Plastinės operacijos. 100 procentų nežinau, bet Korėjoje yra labai populiarios akių platinimo ir nosies pakėlimo plastinės operacijos. Neoficialiais duomenimis kažkur 50 procentų moterų/mergaičių yra pasidariusios šias operacijas. Kiek man sakė, tai čia yra viena geriausių dovanų nuo tėvų merginoms pilnametystės ar mokyklos baigimo proga. Japonijoje ar Kinijoje tokio ažiotažo nėra… Žodžiu… korean style…

Dantų valymas. Pastaruoju metu vis dažniau pradėjom pastebėti vis daugiau korėjiečių, kurie tulikuose valosi dantis vidury dienos. Tada pasiklausėm savo korėjiečių, jie paaiškino mums, kad tai yra visiškai normalu Korėjoje, nes čia yra priimta valytis dantis pagal galimybes po kiekvieno pavalgymo… Jie dažniausiai visada su savimi tašėje nešiojasi dantų šepetuką, o kalbėdami telefonu ar su tavimi prisidengia burną ranka. Gal ir mandagu… Bet vėlgi… korean style…

Šuniena. Taip. Jie ją valgo:). O mes (labiau aš) irgi gal valgysim . Noriu nors mažo mažo gabaliuko. Mažo mažo…

Įdomybės. Daug jau matėme įvairiausių įdomių parduotuvių, „brandų“, reklamų ir pan. Bet šita tema reikalauja atskiro „post‘o“, taip kad sekite naujienas .

Mes tikrai grįžtam .

Hey,

Tenka prisipažinti, kad į semestro galą vis sunkiau atrandame laiko kažką parašyti, bet tikrai ne dėl to, kad nieko neveikėme. Pastaruoju metu nieko nebespėjame:). Tačiau, kad blog’as nebūtų tuščias, nusprendėme, parašyti ateinančias temas:

1. Ajou International Day. Papasakosim, kaip kiti pristatė savo šalis ir, aišku, kaip pasirodėme MES.

2. Everland’as. Dar vienas apsilankymas atrakcionų parke už 10 Lt su maistu ir transportu. Plačiau apie tai vėliau:).

3. 4-tas. Kodėl Korėjoje nieku nėra ketvirtos vietos, ketvirtos eilės ar ketvirto aukšto:).

4. Plastinės operacijos. Kokias ir kodėl dauguma korėjiečių panelių darosi plastines operacijas?

5. Dantų valymas. Kodėl mes nuolat matome universiteto tualetuose dantis besivalančius korėjiečius:).

Yra minčių ir apie kitus dalykus parašyt, bet apie tai vėliau:).

Visur gerai, bet LIETUVOJE geriausia!!! Linkėjimai visiems .

Ahoy!!!

Jau šeštadienis arba penktadienis, priklauso nuo laiko juostos, jau ir pirma savaitė lapkričio praėjo… Mums liko šiek tiek daugiau nei mėnuo… Žodžiu, baisu labai labai net pagalvot… Deja, nespėjam net pagalvot, kaip visų pasiilgom, nes nuolat kažkas vyksta čia, tačiau ne visur spėjam .

Na bet dabar apie tą paslaptingąją kelionę praeitą savaitgalį (nu daaa…, jau savaitė praėjo…).

Ogi nutarėm mes nuvažiuoti šiek tiek toliau nuo Seulo ir pažiūrėti, kaip atrodo antras didžiausias Pietų Korėjos miestas – Busan‘as.

Iš žemėlapio yra aišku, kad miestas prie Ramiojo vandenyno, tai yra prie vandens, ir yra beveik piečiausiai Korėjoje (neskaitant tos salos, kurioje buvom). Gyventojų nei daug, nei mažai – 3,5 mln.

Truputėlis prieškelioninio pasiruošimo. Daug negalvojom, kaip visada, tiesiog pamatėm, jog geras oras nusimato savaitgalį, jog paskaitų nėra, na tik viena iš ryto ketvirtadienį, bet į ją nusprendėm neeit… Kaip visada naudodamiesi Couchsurfing‘u suradome vietą, kur gyvensim (kaip vėliau pamatysite, labai mums pasiškė:D). Deja, reikėjo keltis 4h ryto, bet užtat nuėjome anksti miegot trečiadienį, o ketvirtadienį atsikėlę susikrovėm kuprines ir nukeliavom link stoties, kur mūsų laukė traukinys į Busan‘ą.

Traukinys. Pasirinkome pigiausią variantą, tai yra 50 Lt į vieną pusę ir 5h kelio. Šiaip Korėjoje labai populiarūs yra greitieji traukiniai, kurie tą patį atstumą įveikia per 1h, tačiau atitinkamai yra ir brangesni, be to, dar nevažiuoja iš mūsų miesto .

Telefonas. Kaip žinia, mobilaus telefono čia neturim jau virš dviejų mėnesių ir, kas svarbiausia, tai nėra problema, nors šįkart jis mums praverstų. Bet kai nėra, tai reikėjo suktis kažkaip, todėl naudojomės viešaisiais telefonais:D.

Pirmoji diena. Taigi, jau stoty pamatėme įdomių dalykų, kurie ypač būdingi korėjiečiams:

Stoty, vėlgi kaip visada, suradome INFO centrą, pasiėmėme žemėlapį ir nekeliavome į vieną iš centrų bei lankytinų vietų.

Pirmajai dienai pasirenkame pietinę miesto dalį. Prasiėjome nemažą gabaliuką nuo traukinių stoties iki gatvės, kuri buvo pažymėta  mūsų žemėlapyje.

Viena pagrindinių ir žymių gatvių Busan’e.

Dar viena įdomi skulptūra šioje gatvėje.

Matot tuos rubuilius kalmarus? Pokalbis su pardavėja:

-How much?

-One thousand?

-Really only one thousand?

-Yes, one thousand. Half – five hundret.

-Ok, we’ll take a half for five hundret.

Paduodam pardavėjai 500, o ji sako “no no no” ir rodo i 5000 banknotą….. Korean style – niekada netikėk skaičiais, kuriuos korėjiečiai sako angliškai.

Išskirti šitoj dienoj reikėtų žuvų turgų, tokį žuvų turgų, kurio dažnai tikrai nepamatysi. Trumpai tariant, įspūdinga… Pardavinėja ten viską… Nuo kažkokių moliuskų iki ryklių… Nežinau, kaip čia aprašyt reikia viską, todėl specialiai Jums įdėsime 4 minučių filmuką, kurį tikrai VERTA pažiūrėt ir kelias nuotraukas.

Po žuvies turgaus dar pasivaikščiojome po turgų, po kitas siauresnes gatveles, nuėjome pažiūrėt, kaip atrodo „Lotter department Store“ (prekybos centras), kur atradome neįprastas automobilių stovėjimo aikšteles.

Žmonių daug, tai suktis kažkaip reikia… Korėjiečiai pasakojo, kad jei nori ten mašiną palikt, tai reikia tiesiog privažiuot, išlipt iš mašinos, o jau vietiniai darbininkai patys tau tą mašiną priparkuos, kur vieta bus. Įdomu ir tai, jog jie palieka raktelius mašinos spynelėje, todėl po visų apsipirkinėjimų, tau tiesiog reikia ateiti, įsėsti į savo automobilį ir važiuoti…

Po visos sunkiai įspūdingos dienos nuvažiavome į susitikimo vietą su mūsų host‘u, kuris turėjo laukti mūsų prie vienos iš metro stočių. Mūsų nuostabai jis buvo pakankamai punktualus ir dar spėkit su kuo:D. Oooo taip, jis turėjo mašiną, todėl mums labai pasisekė:).

Tuo metu diena dar nesibaigė, nes pasirodo, mūsų korėjietis turėjo kažkokių reikalų, todėl paleido mus prie kažkokio univero, o pats išvažiavo, susitarėm susitikti po 1,5h. Per tas valandas nuėjome į universitetą, pasinaudojom internetu, o atgal eidami užsukome į dar vieną prekybos centrą…

Dažnai į tuos prekybos centrus einam, tačiau niekada (pabrėžiu, niekada) nieko neperkam, bet užtat atrandam visokių įdomių dalykų. Pavyzdžiui, dabar radom va tokį saviaptarnavimo aptarnavimo kampelį:

Gali nusipirkt kavos, bomžpakių, kitokių maistų, atsisėst ir ramiai sau pavalgyt .

Taip pat, mūsų nuostabai, ten buvo Burger King’o mažasis brolis Smoothie King’as:

Tai va tiek vat iki čia kol kas:). Jei jau iki čia kažkas perskaitė, tai įspėju, kad greitai nepabaigsiu, todėl, tęsiant toliau pasakojimą… pagaliau normaliai susitikom su savo host‘u ir nuvažiavome pas jį namo.

Dar viena staigmena laukė mūsų tą vakarą – jo tėvai:). Galvojome, kad gyvena vienas, bet tai tikrai nebuvo koks nors minusas, kaip tik pliusas, nes gavom valgyt naminio korėjietiško maisto ir dar tai buvo Royal food (karališkas maistas) – gamino specialiai dėl mūsų, nes mes jiems ypatingi svečiai buvom. Bet, iš tikrųjų, tą vakarienė buvo kitą dieną, nes tą dieną, jie galvojo, jog mes būsim pavalgę, bet deja, nebuvom, todėl važiavome valgyt kažkur, neaišku kur:).

Tas mūsų korėjietis dar pasiėmė draugelį:).

Esmė, kad jie neleido mums susimokėt už save… Lietuviškai šnekant „pastatė“ mums vakarienę, pavaišino kažkokiu korėjietišku alkoholiniu gėrimu iš ryžių, kuris buvo pagamintas tame restorane, niekada prieš tai neragavome, tačiau buvo visai toks nieko:).

Grįžę namo, beveik iškart nuėjome miegot, o miegojom, tai kaip tikri korėjiečiai – ant žemės ir dar atskiruose kambariuose mergaitėms ir berniukams . Bet buvo patogu, nes namų šeimininkė, mūsų korėjiečio mama, ištraukė tikriausiai geriausią ir gražiausią patalynę, kokią tik turėjo… Žodžiu nuostabi patirtis, o dar plius gyvenom tokiame tradiciniame korėjietiškame daugiabutyje su 25 aukštais (po to dar matėme 50 aukštų daugiabutį…)

Antra diena. Kėlėmės anksti, nes tėvams reikėjo į darbą, o mūsų draugui į univerą, tačiau atsikėlę gavome puikius pusryčius, po kurių nenorėjome valgyt iki kokių 4h dienos .

O visą mūsų antros dienos kelionė prasidėjo nuo to, kad mus su mašina nuvežė iki pirmo punkto, kurį norėjome aplankyt, o tai buvo žymiausias Korėjoje paplūdimys ir šiap graži vieta Busan‘e.

Kitą dieną po mūsų apsilankymo šitoje vietoje susitiko G-20.

Pakeliui sutikome beždžionėlių.

Ir kitokių gyvūnų sutikome:D

Žmonės kalba, kad čia vienas gražiausių paplūdimių Korėjoje.

Įdomybė. Netikėtai užfiksavom korėjietiškas razborkes .

Pakeliui dar pamatėme tokį, visai neįprastą, vaizdelį: moteris (ne vyrai) iš metro gilumos nešioja akmenis ant galvų į sunkvežimį, kuris tuos akmenis po to išveža.

O kas toliau? O toliau pėsčiom iki metro ir iki kitos vietos, kurią reikėjo būtinai aplankyt, o ta vieta yra karių kapinės. (Angliškai: „United Nations Memorial Cemetary In Korea“)

Po tų kapinių, nuvažiavome į dar vieną rekomenduotiną vietą, kuri yra vienoje iš salų, kurių yra labai daug tame regione.

Pakeliui:DD

Nuostabi vis dar spalvota gamta, šiltas oras…

Dar nardančių ir jūros lobius pardavinėjančių moterų, apie kurias jau pasakojome Jeju saloj.

Uola šalia salos.

Na ir pagaliau nemažai prisivaikščioję, nuėjome užvalgyt šiek tiek kalmarų, o po to tiesiai nukeliavome „namo“, kur mūsų laukė karališkoji vakarienė:).

Čia tik užkandis:DDD

Mes su visa šeimyna prie vakarienės stalo:).

Tą dieną jau niekur nevažiavome, nes buvo pakankamai vėlu, todėl šiek tiek daugiau pabendravome su mus priglaudusia šeima.

Va pavyzdžiui sužinojome, kad mūsų draugo mama yra pradinių klasių mokytoja ir yra lėlių teatro aktorė

Kaip jau sunku rašyt, bet kaip nors… Taigi, kitą dieną kėlėmės vėl anksti ir vėl mus nuvežė iki pirmosios lankytinos vietos tą dieną – dar viena budistų šventykla ant aukšto kalno.

Ši moteris prie mūsų priėjo ir klausia “Do you remember me?”. Susižvalgėm sau…:DDD Bet po to išsiaiškinom, jog ji buvo viena iš vakar aplankytų kapinių prižiūrėtojų. Kokia maža ta Korėja…:DDD O į šventyklą ji atėjo melstis už sūnų, kuris baigia mokyklą. Pasirodo korėjiečių mamos taip daro – meldžiasi lygiai 100 dienų.

Trumpai apėję šventyklą, nutarėme pakilti šiek tiek ant kalno, pažiūrėt kaip gražiai rudenėja ir kaip atrodo šventykla iš viršaus, nes kai kuriose skrajutėse matėme labai gražius vaizdus .

Buvom nutarę, kad pakilsim šiek tiek ir jei nepamatysim nieko, lipsim atgal, bet taip po truputį, po truputį užkilome į viršūnę, nuo kurios, deja, nesimatė tos šventyklos – tikriausiai tiesiog viršūnes sumaišėm…

Bet ne bėda, nes matėm kitokių žiauriai gražių vaizdų, tame tarpe ir tvirtovės liekanas ant kalno . Beveik, kaip kinų siena buvo, kurią tikiuosi pamatyt šiais ar kitais metais .

Pakeliui sutikome keletą korėjičių…

Minėtoji beveik kinų siena:D

Beveik kinų sienos sargybiniai.

Kalnas beveik įveiktas:)

Netikėtai jau apie 1h dienos buvom labai pavargę, nuvažiavom su metro iki mūsų kolegos universiteto, kur jis mus pasitiko su mašiną ir nuvežė į neblogą vietą pigiai pavalgyt gatvės maisto:). Tikrai buvo labai labai pigu ir labai labai skanu .

Pakeliui dar vienas įspūdingai neįprastas dalykas… Žodžiu, kažkokios parduotuvės atidarymas, merginos šoka tik, o aplinkui laidotuvių vainikai stovi… Galvoju „kas čia dabar“, bet pasirodo, kad pas juos taip normalu, nes jie to su laiduotuvėmis toli gražu nesieja. Štai tau ir kultūriniai skirtumai:D

Na ir galiausiai, paskutinė mūsų lankytina vieta, kurią tikrai reikėjo pamatyt, arba bent jau tikrai vieną koją įžengt. Žiūrėti video:

Nuo šiol man Akropolis yra kaimas, o Ozas visai neįdomus .

Parkas ant stogo.

Tiesiai iš ten nuvažiavome į stotį, sėdom į traukinį ir jau 12h vietos laiku buvo Suwon‘e . Štai taip ir baigėsi mūsų trijų dienų kelionė, kurį, kas be ko, buvo tikrai verta mūsų dėmesio .

Išlaidos: 150 Lt kiekvienam su viskuo.

Joptararai, atrodo baigiau:).

P.S. kaip vėliau sužinojome, gerai, kad praleidome tą paskaitą, nes nieko gero neįvyko DDDD

Štai jau šiandien, pagaliau, gavome paskutinįjį savo mid-term egzaminų sesijos egzamino rezultatą, todėl, kaip ir žadėjom, dabar galime pasidalinti su visais savo pasiekimais:).

Lentelė su rezultatais

Lygindami mano ir Linutės rezultatus, galime pastebėti vieną svarbų dalyką: rezultatai neatspindi tikrovės:D.

P.S. jau greit sužinosit, kur buvom šį savaitgalį

Ne nu bet dar čia taaaaip šalta nebuvo, kaip šiandien… Šeštadienį naktį grįžę iš kažkur (parašysim vėliau, kai bus laisvo laiko ir nereikės nieko daugiau daryt:), kur buvo 25 laipsniai šilumos ir vaikščiojom su maikutėm, sekmadienį prasimokėm visą dieną barake, o šiandien, pagaliau,  išlindom į lauką… Ir ką Jūs manot? Čia dabar taip šaaaalta, kaip ir Lietuvoje

Bet kaip nėra to gero, kas neišeitų į blogą, taip pat nėra ir to blogo, kas neišeitų į gerą.

Štai Jums šios savaitės prognozės:)

Vilnius.

Suwon’as.

Labai sudėtingos ir gilios analizės nereikia daryt, kad suprastum, jog oro perspektyvos čia yra kur kas geresnės nei Lietuvoje .

Iki .

Jooo, čia vienas toks čekas kažkur užmatė, kad praeitą sekmadienį vyko naikintuvų, oro akrobatikos ir pan. festivalis, aišku negalėjom mes tokio dalyko praleist!

Truko viskas apie 7 valandas su visokiausiom pertraukom, tačiau ir veikt visą tą laiką buvo ką:)

Keliavom keturiese: mes abudu, meksikietis ir vienas suomis (o tas čekas susirgo D)

Nežinau kaip vyriškoji pusė, bet aš tikėjausi, jog nukeliausim į kokį stadionėlį, paskraidys lėktuvai 20 min, bus gražu, visi paplos ir keliausim kur nors kitur. Tiesą pasakius, truputuką nuvertinau šį festivalį… Vyko viskas oro uoste, lauke, kur pusė takų buvo uždaryti lėktuvų, naikintuvų parodoms, o kita pusė naudojama pasirodymams.

Iš pradžių atėjusiems akcija-atrakcija keturi artai penki paviljonai naujausios karo technikos. (Gan didelis kontrastas lyginant su antrojo pasaulinio karo muziejumi Rusijoj )

Pasirodo visos didžiausi Korėjos brand‘ai (Samsung, Hyundai, KIA Motors…) gamina ir tankus, ir raketas ar kitokių dalykų…

Praėjus paviljonus, lauke (ant oro uosto takų) atsidūrė didžiulė didžiulė (labai labai didelė) minia žmonių, laukianti prasidedančio show.

Iš pradžių apie pusvalandį JAV rodė savo sugebėjimus, po to daugiau nei valandą truko įvairių lėktuvų ir naikintuvų pristatymai, o pabaigai Korėjiečiai visus nustebino savo akrobatine programa.

Štai pavyzdžiui buvo pristatytas naujasis dviejų aukštų Airbus 380, kurį ne kiekvienas oro uostas gali sau leisti priimti.

Galiausiai teko apeiti dar didesnę dalį parodos, kuri buvo išstatyta lauke:

Svarbiausia prasiveržti pro minią…

Žodžiu, belen kaip patiko, nesveikas pasirodymas, nesveiko dydžio minia, milžiniškas renginys ir aišku nepakartojami prisiminimai:)

Ne nu bet JŪS neįsivaizduojat visiškai net, kaip čia greitai laikas lekia… Kiekvieną dieną bandome surasti laiko ir parašyti įrašą bloge, bet dažniausiai neparašome, tačiau ne todėl, kad tingim, o todėl, kad laiko nėra…

Va štai šitaip atrodo lėtai rudenėjanti Korėja.

Tai paskaitos, tai namų darbai, tai vėl su kuo nors pakalbėt reikia, tai nueit kur nors reikia, dar pabendraut su daug žmonių norisi, nuvažiuot kur nors, ką nors naujo pamatyt… ir taip visą laiką – bėgimas, bėgimas, bėgimas…

Anksčiau mąstėm, kad va pabaigsim visus darbus atstovybėje, o tada būsim laisvi, turėsim daug laisvo laiko, žiūrėsim filmus, žaisim kompiuterinius žaidimus, žiūrėsim TV ir pan. Tačiau toli gražu taip nėra… tikriausiai priežastis šitokio „užimtumo“ yra ne EFSA, o gyvenimo būdas… Tiesa sakant – nesiskundžiu vis tiek .

Tačiau čia ne apie tai tema, o apie dar vieną visą dieną Seule.

Veiksmas vyko šeštadienį (10.24) kažkur nuo 7 valandų ryto, kai anksti kėlėmės, kad kaip visą laiką, turėtume ilgesnę šviesią dieną. Žodžiu, greit pavalgėm, susikrovėm daiktus ir patraukėm autobuso link, kuris nuvežė mus iki vienos iš Seulo metro stoties, o tada su metro iki pirmosios lankytinos vietos .

Statistika: Seule yra 5 pagrindiniai karalių rūmai apie kuriuos daug nepasakosim, nes nelabai įdomu, o tikslios informacijos vis tiek neprisimenam… Na bet ką norim pasakyt, tai tiek, kad tą šeštadienį mes apžiūrėjom 3 rūmus iš 5, o kitus 2 jau matėm anksčiau. Šiaip jie nesiskiria labai smarkiai visi savo išvaizda, tačiau turi pakankamai skirtingą istoriją, apie kurią įdomu sužinoti, kai jau esi tuose rūmuose, o ne tada, kai tau tie rūmai už ~ 13 000 km…

Daug nerašant, tiesiog, kaip visada įdėsim šiek tiek nuotraukų:

Takas, kuriuo vaikščiodavo tik karalius.

Į vieną iš pilių galima patekti tik su gidu. Bet tai jėga! Vieno karto užtenka, nes toks pats išdėliojimas, konstrukcijos ir pan. visose penkiose pilyse, bet bent vieno karto reikia, dabar daug žinom

Tikėjomės, jog gido anglų kalba lauks vienas kitas užsienietis… klydom….. (bet mes pačiam prieky išsiveržę buvom:)

Keletas nuotraukų:

Ai, kažkur tuo metu šovė geniali mintis sveikinimams . Mums buvo labai linksma:D.

Pabaigę savo ekskursijas po karalių rūmus, nutarėme šiek tiek pailsėti ir užvalgyti korėjietiško maisto…

Gan aštru, bet Genijaus mėgiami kalmariukai:D

O po to patraukėm tiesiai į dar vieną vietą, kurioje kiekvieną šeštadienį vyksta skirtingi tradiciniai korėjiečių šokių ir muzikos pasirodymai. Mums, kaip studentams, 1,5 valandos šou kainavo 10 Lt, tai manau, kad visai padori kaina. Deja, ne viskas buvo labai įdomu, kartais net nuobodu, bet kai kurie pasirodymai buvo tikrai įspūdingi, todėl nesigailim, kad turėjom tokią galimybę.

Beje, toje pačioje vietoje yra ir nacionalinis Seulo menų centras, operos rūmai, koncertų rūmai, na žodžiu, toooks laaabai didelis menų kompleksas.

Tuo metu dar įjungė mums šokančius fontanus, tikrai šokantys buvo:). Niekada tokių nemačiau, tai pirmas įspūdis buvo WOWAWEEWA .

Taip ir baigėsi mūsų diena Seule, nes jau buvo tamsoka, todėl apie 8 valandą vakaro patraukėm atgal į Suwon‘ą…

P.S. Dar visko tiek norisi čia parašyt, nors žinau, kad ne daug kas skaitys, bet gal kada nors senatvėje atsidarysiu šituos įrašus ir visas senas sėdėsiu skaitydamas šiuos įrašus apsipatenkinęs su nostalgija jaunystei .

Ir štai vieną saulėtą spalvoto rudens dieną (nesunku atspėti kieno iniciatyva) iš pat ankstaus ryto nukakome į Seulo Grand Park‘ą (a.k.a. didžiausias zoo Korėjoje).

Nu ir visai ne veltui mums jį rekomendavo mūsų knygutė apie Korėją, nes akis paganyt tikrai buvo kur.
Pirmų pirmiausiai nutiko visai nevykęs bilieto nusipirkimas į keltuvą, kurio, kaip vėliau supratome mums visai nereikėjo, nes vis tiek teko lakstyt aukštyn žemyn tuo parku.

Apskritai tai buvo vienas interaktyviausių zoo, kuriuose teko pabuvot, nes:
1. Gyvūnų pasirodymai:

2. Nuotraukos:

3. Gyvūnų maitinimo valandos:

4. Jaunasis zoo:

5. Visokie įdomūs padarėliai:

Tai va štai šitaip ir gavos, jog čia praleidom „tik“ 7 ketvirtadienio valandas, ir tai bėgte apibėgom, pusės maitinimų nepažiūrėjom, tarp gulbių ir gandrų pasivaikščiot išvis nespėjom, nu bet nė pro kur nesigailim:)

Taigi va gi na, dabar pabandysim pateikti šiek tiek įdomios informacijos apie korėjiečių mokymosi ypatumus, o kaip mes mokėmės, parašysim, kai sužinosim visus rezultatus .

Pradėkim nuo to, kad atvažiavom čia, į Korėją, ir pradėjom taip nuosekliai mokytis: skaityt knygas atsakingai kiekvienai paskaitai, ruošti projektus, daryti kitus namų darbus, kuriuos reikia. Taip dienos viena po kitos slinko ir slinko, kol sesija atėjo…

Atėjus sesija nusprendėm, kad reik išbandyt, ką nors naujo, todėl vieną dieną nuėjom mokytis į biblioteką. Ir ką manot, visai ten nėra taip baisu, kaip atrodė, o ypač Korėjoje. Nesumelavus, tai tą pirmąją dieną mokslavomės gal kokių 10 valandų be pertraukos.

Bet vėlgi, šia tema ne tai norėjau pasakyt, bet čia geras įvadas buvo – neprikibsi .

Įdomus dalykas Ajou bibliotekos sistemoje yra toks, kad bet kas ten neįeis, nes reikia savo ID nuskanuoti visą laiką. Taip pat, jei nori mokytis bibliotekoje, tai privalai užsirezervuoti vietą keliom valandom prie specialaus kompiuterio, kuris stovi toje pačioje bibliotekoje.

O įdomiausia dalis, tai korėjiečių mokymasis ir meilė bibliotekai. Sunku čia ką ir papasakot, geriau žiūrėkit nuotraukas…

Kodėl taip yra priežasčių visų neišsiaiškinom, bet viena iš jų yra ta, kad čia stipendijų arba kompensacijų (jei gerai mokais, nereik mokėti už mokslą arba tik kažkokią dalį) sistema yra pakankamai gerai išvystyta. Pavyzdžiui, jei tu esi vienas geriausių studentų, tau nereik mokėti studijų įmokos, kuri yra apie 8000 Lt semestrui. Priminsiu, kad pragyvenimo lygis Korėjoje – panašus kaip ir Lietuvoje.

Ai nu ir dar, vos nepamiršau… Nežinau, ką tiksliai veikia Ajou universiteto studentų atstovybė, nes jie mums normaliai taip ir nepapasakojo dėl anglų kalbos, o kitų kai klausėm, tai nelabai kas žino, BET kad sesijos metu prie bibliotekos turėjo savo „kioskelį“, kuriame apie 10 valandą vakaro kiekvieną dieną pardavinėjo „bomžpakius“, šokoladukus, sušius ir kitokį maistą papigiai (pigiau nei supermarketuose), tikrai gelbėjo studentams, kurie norėjo pasisotinti prieš tolimesnį mokymąsi. Kas be ko, mes irgi naudojomės to „kioskelio“ paslaugomis , nes tikrai pigu.

Bėda tik ta, kad dažnai „barakiniai“ ateidavo ir supirkdavo beveik viską . Tai yra, ne taip jog nusiperka vieną, suvalgo vietoj ir eina toliau mokytis, bet pasiima po 3-5 vienetus ir nešasi sau į baraką. Laaabai man šitas nepatiko…

Tokios vat ir tokeles… Šiap norėjau žymiai plačiau ir įdomiau parašyt, bet, deja nesigavo .

p.s. Mūsų kolegos, korėjiečio, sutikto bibliotekoje apie 12h nakties, atsakymas į klausimą, ar eini namo: „Neinu, turiu dabar susitikimą antrą valandą su kitu draugu, su kurio „papietausim“ ir eisim toliau mokytis“.

Iki kitos sesijos.

Laukite tęsinio…

O kas mums jauniems, kai ta sesija nei pirma, nei paskutinė, o visa septinta, tik kad šįkart ne tarp namų sienų ir dar ne lietuviškai, ir dar visai nepaprasta sesija, o sesija vidury semestro, kur tai matyta? Bet čia Korėja, čia visko būna.

Taigi, kaip jau minėjau Sesijos Nr.1 prasidėjo nuo spalio 19 dienos, pirmadienio ir tęsis iki spalio 23 dienos, penktadienio. Taip pat, gal sakiau, o gal ir ne, neatsimenu, mums ši sesija BAIGĖSI, todėl dabar turim laiko parašyt blogą, pasidaryt visokius kitokius darbus, apturėt šiek tiek smagaus laisvalaikio, nukeliaut į Seulą ar dar kur nors toliau, kur mūsų dar nebuvo .

Tai štai dabar bus taip arba turinys:

1. Pasipasakojimas apie kiekvieno dalyko egzaminą (apie pati dalyką bandysiu nieko neužsimint, nes jau rašėm apie tai seniau).
2. Mokymosi procesas.
3. Korėjos studentų mokymosi ypatumai.

Kaip sekėsi egzaminai, bandysiu nerašyt irgi, nes yra dvi priežastys:

1. Jei sakysiu, kad sekėsi gerai, tai suveiks „tas“ dėsnis ir tikrai nepasiseks.
2. Jei sakysiu, kad sekėsi blogai, o po to pasiseks gerai, tai tada Jūs sakysit, kad apsimelavom, kaip ir visi kiti studentai, kurie taip daro .

Pradėkim nuo šiokios tokios mano gamybos lentelės.

O dabar trupučiuką paanalizuokim. Kaip matome iš duotos lentelės, tai OB dalykas buvo toks visai įdomus, nes neturėjom jokių skaidrių, paskaitose teorijos beveik visiškai nesimokinom, tačiau žiūrėjom įvairių filmukų, dainavom dainą „Killers- Human“, „diskutavom“ su beveik angliškai nešnekančiais korėjietiškai studentais.

Nesakau, kad buvo neįdomu. Kartais tikrai faina būdavo ir nesigailim, kad pasirinkom šitą dalyką. Dar va gavom progą pasimokyt iš knygos savarankiškai, tai yra išsirinkti visą, tavo nuomonę, svarbiausią medžiagą ir po to ją išmokti. Nebuvo paprasta, bet įmanoma, nors dar rezultato nežinom…

IR irgi toks neįprastas egzaminas buvo… Buvo pateikti 5 esė klausimai, iš kurių reikėjo atsirinkti 3 ir į juos atsakinėti. Laiko buvo virš valandos, todėl prirašėm nemažai, oj nemažai:). Manau, kad irgi kažkaip jėga visai idėja toks egzaminavimo tipas. Užjaučiu tik dėstytoją, kuriam reikės viską skaityt, o dar prirašo (tame tarpe ir aš) taip, kad įskaityt neeina…

Kuo dar skiriasi nuo Eko fako? Dažniausiai, bent jau mūsų dalykuose, dėstytojai pateikdavo Bonus klausimus. Irgi patiko:). Aišku, OB bonus klausimas apie jo dukrų vardus buvo ne į temą, bet kitų dalykų, tai visai super.

Kitas skirtumas yra tas, kad čia mums dar pateikė Review klausimų sąrašus, kurie mums padėjo ruoštis egzaminams. Tai nėra konkretūs egzamino klausimai, o tiesiog bendri klausimai, į kuriuos atsakęs turėsi bendrą supratimą apie tai, ką mokeisi. Mums buvo pateikę virš 30-40 klausimų kiekvienam dalykui.

Na ir galiausiai panašumų yra ir gan žymių – jei jau yra skaidrės, pagal kurias dėstytojas dėsto, tai dažniausiai jų supratimo ir iškalimo pakanka egzamino išlaikymui.

p.s. tokių bajerių, kad dėstytojas neduotų skaidrių, tai dar nesu girdėjęs šiame univere… Dažniausiai dėstytojai viską sukelia į el. DB (kita blogo tema kada nors), kurioje kiekvienas studentas turi savo asmeninį prisijungimą ir gali parsisiųsti viską, arba atneša atspausdintas skaidres pats…

Na ir galiausiai tenka man pripažint, kad EFSA išmokė trumpai nerašyt, todėl čia stoju ir daugiau į šitą post‘ą nerašau, o tai reiškia, kad ir savo žadėto turinio neįvykdysiu.

Bet, rimtai, tos kitos, 2-a ir 3-a, temos reikalauja atskiro pasipasakojimo ir dar su daug nuotraukų ir galbūt filmuku. Laukite tęsinio, aš irgi lauksiu:). Iki.

P.S. O štai čia tyzeris kitiems punktukams

Šiuo metu kambaryje termometras rodo +26C.

Langas plačiai atlapotas.

Klendorius iš ryto rodė spalio 23 dieną.

“Šiandien Lietuvoje bus debesuota su pragiedruliais, kai kur truputį palis. Vėjas pietryčių, 1-5 m/sek. Aukščiausia oro temperatūra dieną 5-10 laipsnių šilums.”

“Suwone mažai debesuota. Pliusinė temp.: 23 °C . Vėjas Pietryčių 10 km/h .”

Čia tik šiaip labai norėjau pasidžiaugti dar geru oru ir spalvotai rudenėjančiu miestu, nes taip ir gyvenam: dienomis +23, o naktimis tik +7.

Nu tai kūūū???

Turiu džiugią žinią visiems – baigėm savo „mid-term exam“ sesiją… O žinot, kodėl yra dabar trigubai fainiau? Ogi todėl, kad dauguma dar turi egzaminus – lietuviškas bruožas, ane?:)

Bet šis pasakojimas ne apie tai… apie sesiją papasakosim, kai žinosim rezultatus ir jei labai norėsim .

Dabar, kadangi apie tai nebuvom dar užsiminę, papasakosim apie mokymosi sistemą – kada viskas prasideda, kaip ir kiek laiko vyksta.

Visų pirma, štai akademinis kalendorius:

Rudens semestras:

Tai tada ir nuo pradžių:

Bendrabučio atidarymas. Atidarė ir tiek, nieko ypatingo. Įdomu tik tai, kad mes buvom pirmieji exchange studentai, kurie apsigyveno bendrabutyje šį semestrą.

Orientacinė diena. Na, papasakojo šiek tiek apie tai, kaip viskas vyks, ką reik pasidaryt ir panašiai. Su mumis elgėsi panašiai, kaip mes su pirmakursiais rugsėjo pirmąją.

Paskaitų pradžia. Tai va čia pasakysiu, kad paskaitos pas mus vyksta po 1h 15min, o tai reiškia, kad mums toks laikas yra idealiausias, kadangi, kaip užkietėję EKO fako studentai tris metus atlankėm paskaitas po 1h 30min, o sunkiausia juk dažniausiai būdavo paskutiniąsias 15min, tai čia laikas – kaip tik .

Pertraukos irgi visos po 15min, o paskaitos prasideda nuo 9h.

Mes mokomės pagal kairę pusę, o mūsų paskaitų užimtumas pažymėtas raudonai:

Dalykų keitimas. Na štai, dalykų keitimas, kuris įvyko po savaitės nuo semestro pradžios. Manyčiau idealus reikalas ir tokio norėčiau EKO fake. Tai kažkas panašaus į mūsų pasirenkamuosius, tačiau čia yra visiška laisvė: gali išvaikščiot visas paskaitas, bet, deja, tam laiko neužteks…, o tada pasirinkti tau patinkančius dalykus, aišku yra grėsmė, kad dalykas bus perpildytas, o tada reikia su dėstytoju tartis, bet tai nėra čia problema, tikrai.

Mes galėjom iš keturių dalykų pasirinkti kokius tik norim, nebuvo jokių privalomų. Aišku, korėjiečiai turi privalomus dalykus, bet dažniausiai santykis yra 50/50 kažkur. Ne tai kaip pas mus, kai turim visus privalomus ir vieną „laisvąjį“, kurį reikia (smarkiai rekomenduotina) pasirinkti iš Ekonomikos fakulteto siūlomo sąrašo.

Žodžiu, mums patiko. Šiaip buvom pasirinkę 4 dalykus prieš čia atvažiuojant, bet vieną pakeitėm į Industrial Relations (industriniai, pramoniniai santykiai), nes nuėjus į pirmą paskaitą žiauriai dėstytojas patiko ir vis dar labai patinka, nors ir egzaminas nebuvo lengvas…

Dalykų atsisakymas. Čia irgi neblogas fintas… Esmė tokia, kad Ajou universitete per vieną semestrą reikia surinkti nuo 12 iki 19 korėjietiškų kreditų. 12 korėjietiškų = 20 lietuviškų (mums taip sakė, tikiuosi, kad nemelavo, nes kitaip turėsim DIDELIŲ problemų )))).

Šiaip skirtingiems universitetams reikia skirtingo skaičiaus kreditų, todėl kai kurie exchange studentai turi 4, kai kurie 5, o kai kurie ir 6 dalykus šį semestrą.

O toks skirtumas tarp surenkamų kreditų daugiausiai skirtas korėjiečiams ir yra todėl, kad gali labai daug mokytis ir po to, paskutiniame kurse, jei norės pradėti dirbti, gali pasirinkti mažiau dalykų ir būti laisvesnis.

Bet grįžtant prie dalykų atsisakymo. Pavyzdys: tau reikia minimum 12 kreditų, tu prisirenki pirmą savaitę dalykų už 18, tačiau po mėnesio supranti, kad tau kai kurie dalykai visiškai nepatinka dėl kažkokių priežasčių arba tiesiog nespėji visko. Tam ir yra skirtos porą dienų, kad galėtum atsisakyt TAU nereikalingų dalykų be jokių priežasčių ar specialių prašymų – tiesiog nueini į DB ir vienu paspaudimu viską padarai. Geras, ne?

Sesija Nr.1 a.k.a. mid-term exams. Šita dalis verta atskiro post‘o, todėl, kaip ir sakiau pradžioje, nerašysiu . Bet va ką galit pažiūrėt įdomumo dėlei.

Korėjietiškų įvertinimų lentelė:

Šiaip galutinis įvertinimas į DB, kaip aš supratau, rašomas raide, todėl visi labai nori gauti, kaip supratot, A+.

Na, o ką galima dar pastebėti, tai pasirodo (tik dabar pamačiau), čia reik surinkti 60 procentų taškų, ne 50 (arba 45 suapvalinus), kaip Eko fake.

—————————————————————————————————–

Gal kol kas tiek, apie Sesiją Nr.1 parašysim vėliau, o dabar spėkit, kas prasidėjo???

OOOOOOOoooooooOOOOOOOOOOOOO taip – SAVAITGALIS :D:D:D Jau ką nors tikrai galvosim, ką čia nuveikus galima būtų, bet Jūs viską sužinosit .

Seniai bedėkojau: AČIŪ, kad skaitot;).

Dar vienas bonusas EFSA‘ai:

Smagių krikštynų, pasiilgom visų labai labai labai .