Dailė ir amatai: Blogs apie talentus ir kūrybiškumą

Meninė kūryba yra vienas iš puikių savybių žmonėmis: poreikis išreikšti jausmus, norus, baimes ir tradicijas kalbos, ženklų, garsų ir manufacts gali būti iš tiesų nurodė, kaip vieną iš elementų, kurie atskirti intelektualių būtybių ir juslių būtybių iš mažiau išsivysčiusių gyvybės formų. Iš istorijos žinoma, didžiulė įvairovė turinys, kultūros, mokslo sričių ir pranešimų, kurie buvo atstovaujama piešinių, paveikslų, graffitis, eilėraščius, dainų tekstai, skulptūros, knygos, šokiai ir coreographies, visose šalyse ir visose amžiaus grupėse, su pačiais įvairiausiais tikslais. Tačiau tai labai diferencijuota panorama Creative produktams, galime atpažinti nuolatinės mokslinių tyrimų kokybę, grožį, savitumą ir kompetencijos, kurios yra iš tikrųjų kai kurios pagrindinės sąvokos, ką menininkas turi siekti, kai menas yra apibrėžiama kaip gebėjimas ir profesija.

References: hiphopmusic, electronicmusic, housemusic, heavymetal, drawing, rapmusic, ballet, classicalmusic, canvas, broadwayshow, cast, tablet, sing, artauction, artcollection, artdealers, dailyhoroscope, lovepoem, virgo, poems,

Menas gali būti tikrai consacration, provokacija, palikimą ir iššūkis link visuomenės, valstybės ir kritikų, bet ji yra veikiami kvadratų arba konservuotos muziejuose. Menas taip pat yra daug rinkos kolektoriai, žinovai, prekybininkų ir aukcionų taip pat. Mes suvokiame, kad interneto galimybes informuoti žmones apie meno ir kūrybinio turinio, todėl mes čia išvardytų tam tikrų svetainių, http://www.thenew.com ir http://www.euroserve.cn (su http : / / www.esw3.eu DNS paslaugų) sukūrė pareikšti Jums naujienos ir faktai apie šiuolaikinius estetikos Visual Creativity, dizaino paslaugos ir vaizdo rinkos

References: rapper, painters, postmodern, taste, graffiti, symphony, archaeologists, archaeology, abstractart, acrylic, architects, artdealer, artfair, artadviser, artadvisor, artconsultant, artindex, artistsretreat, auditions contemporaryart,

• Dėvėk uniformą

• Praleisk dieną mokykloj, kurioje ale daug veržlaus jaunimo, bet to veržlumo nė su žiburiu nematyti

• Paklusk taisyklėms, nuleistoms iš viršaus

• Valgyk, ilsėkis tik tada, kai leista

• It dresiruotas gyvūnas pakelk savo užpakalį ir sakyk „Laba diena!“, į kabinetą įžengus tamstai mokytojai

• Rašyk, skaityk, skaičiuok ir net mąstyk tik gavus leidimą

Žinoma, nes skatinama Jūsų kūrybiškumą! Juk sudarome puikias sąlygas: tiek daug šaunių popamokinių būrelių mokykloje. Darykit ką norite – pieškite, šokite, dainuokite, rašykite! Jūs mūsų šaunuoliai, tokie kūrybingi vaikučiai! Lietuvos ateitis!

Net vemti verčia tas aiškinimas, kad mokykloje tikrai galima save realizuoti! Visi mokykliniai prisiminimai (tie, ne tokie geri ) sukilo besiklausant sero Keno Robinsonso minčių. Ir visa savo širdim pritariu jo pasakymui, kad šiuolaikinė lavinimo sistema žlugdo kūrybiškumą. Jei ši problema aktuali civilizuotam pasauly, tai ką ja bekalbėti apie žmonijos užmirštą Lietuvėlę!

Štai pavyzdys: vaikų užduotis – sukurti savo grupelės vėliavą. Aštuonmečiai ir jausnesi su jiems būdingu entuziazmu kibo į darbą. Buvo nutarta, kad visi užsirašys savo vardus ir ką nors nupieš. Viena mergaitė taip ir padarė. Tik tada atėjo viską žinanti ir išmananti vadovė ir leptelėjo, kad jos pasirinkta vieta užrašui ir piešiniui netinkama, mat gadina visą bendrą vaizdą! Ir kaip manot, ar po to ši mažoji dar turėjo noro ką nors piešti? Juk buvo pasakyti, kad ji sugadino bendrą vaizdą!

O dabar prisiminkite savo dienas daržely, mokykloj ar kitoj ale lavinimui skirtoje organizacijoje. Prisimenat? Juk buvo ne vienas įvykis, kai sužlugo Jūsų noras kurti?

Nors mokyklose ir esti įvairių ale popamokinių veiklų, kuriose ale gali atskleisti savo talentą, bet jos kažkodėl nėra mėgstamos. Gal dėl to, kad šios veiklos tik dar kelios papildomos pamokos per savaitę, kai atsistojusi mokytoja aiškina kaip tu turėtum fotografuoti, piešti, šokti ar dar bala žino ką daryti? Juk nei vienas sveiko proto moksleivis savo noru nepraleis mokykloje bent kiek daugiau laiko nei privaloma. Nes ten jis neturi laisvės daryti tai, kas jam patinka! Viskas protingųjų dėdžių sustatyta į rėmus, nepagalvojant apie vaikus! Argi įmanoma, ką nors sukurti be laisvės?

Kaip džiaugiuosi, kad jau esu baigusi mokyklą ir nebetenka klausyti, kad reikia rašyti taip, o ne anaip, mat niekas tokių išsireiškimų nevartoja. Kaip džiugu, kad šiame tinklaraštyje galiu rašyti ką noriu ir kaip noriu. Ir tai darau su mielu noru, nes niekas nieko man neaiškina! Visiška laisvė ☺

Noriu nuliūdinti tuos, kurie dar tikisi, kad universitete bus kitaip. Nė velnio! Viskas ten tas pats, tik šiek tiek aukštesniame lygyje. Juk vis dėlto aukštoji mokykla.

Saugokite savo kūrybiškumą!

“Bavarijos sveikatos apsaugos ministerija” – štai tokią frazę nugirdau per žinių pranešimą kiaulių gripo panikos karštinės metu. Žinoma, kontekstas gal ir ne pats maloniausias, tačiau mintis kilo visai nebloga. Turbūt todėl, kad ne apie gripą. Beje, ji labai tinka prie naujosios mano tinklaraščio temos. Kalbėsim apie savivaldą.

Autonomijos siekis

Frazė apie Bavarijos sveikatos apsaugos ministeriją man sukėlė susidomėjimą todėl, kad tai tik viena iš keliolikos Vokietijos Federacinės Respublikos žemių, tačiau, kaip jau atkreipėte dėmesį, turinti savo sveikatos apsaugos ministeriją. Žinoma, tai nuostabos nekelia. Bavarijoje gyvena du kart daugiau žmonių nei Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kartu paėmus.

Geriau pagalvojus, kuo Kaunas blogesnis už Kiprą (800 tūkst. gyvenojų), Maltą (410 tūkst.), Monaką (33 tūkst.), Liuksemburgą (480 tūkst.), Islandiją (320 tūkst.),  Lichtenšteiną (35 tūkst.) ar Juodkalniją (680 tūkst.)? Kauno apskrityje gyvena 670 tūkst. gyventojų, o pačiame mieste šiek tiek mažiau negu Islandijoje, apie 300 tūkst.

Tik neimkite galvoti, kad pradedu kliedėti apie “Nepriklausomą Kauno Respubliką” ar pan. Ne. Aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos savivaldos sistema yra atgyvenusi ir netinkanti demokratinei valstybei norinčiai kurti pilietinę visuomenę. Nuo ko gi ta pilietinė visuomenė prasideda? Juk nuo bendrų reikalų, o kokie gali būti bendri reikalai, kai už 300 tūkstančių piliečių reikalus tvarko 41 išrinktasis tik retkarčiais pasitardamas ką ir kaip daryti (žinoma tie pasitarimai teatneša naudą juose sudalyvavusioms suinteresuotoms pusėms, o ne visam miestui).

Reformos alkis

Taigi ko reikia savivaldai, kad ji skatintu progresą bei vieningumą? Atsakymą rasti nėra lengva, tačiau vienas iš esminių dalygų yra supratimas, kad pasaulis ir žmonės yra labai skirtingi. Vien todėl, kad žmonės nėra vienodi reikia ieškoti būdų kaip tuos žmones efektyviau sujungus. Sujungus taip, kad dauguma jų būtų išgirsti ir jie patys turėtų teisę spręsti, kaip tvarkyti savo gyvenimus ir aplinką (kiemą, daugiabučio laiptinę, rajoną ir t.t.). Vargu ar visos sprendžiamosios galios sukoncentravimas dviejose institucijose – centrinėje valdžioje (Seime ir Vyriausybėje) bei trupinius palikus tam 41-am savivaldybės tarybos nariui – yra išeitis. Tai veikiau problemos aštrinimas. 200 žmonių nusprendžia už tris milijonus, o likusioje sferoje dar koks 41 -as už 300.000. Taip veikia hierarchiška valdžios vertikalė, kurioje piliečio interesai ir problemos yra paskutinėje vietoje (na gerai, gal ir ne paskutinėje, tačiau jų sprendimas yra itin chaotiškas ir neefektyvus).

Žinoma, sukurti veikiančia, progresyvią savivaldą yra milžiniškas darbas reikalaujantis ne tik daug pastangų, bet ir išskirtinio talento ir kūrybiškumo. Matyt todėl, dar nė viena Lietuvos savivaldybė nesiėmė ruošti savivaldos reformai reikalingus teisės aktus. Tokia iniciatyvos stoka taip pat yra užprogramuota Lietuvos savivaldos sistemoje, nes ši sistema yra sukurta taip, kad atbaidytu bet kokias kūrybiškas asmenybes. Deja.

Reformos gairės

Kaip turėtų atrodyti reforma, kokios turėtų būti pagrindinės savivaldos tobulinimo gairės? Manau, kad viską reiktų pradėti nuo savivaldos debiurokratizavimo, tiesioginių seniūnų rinkimų, seniūnijų tinklo sistemos pertvarkos (padidinant seniūnijų skaičių ir tuo pačiu sumažinant seniūnijų gyventojų skaičių iki 10  - 15 tūkst.), savanoriškų, visuomeniniais pagrindais veikiančių seniūnijų tarybų įsteigimo, aiškaus savivaldybių ir seniūnijų funkcijų ir finansavimo padalinimo, bei, žinoma, įtvirtinant nuostata teisės aktuose, kad savivaldos sistema yra kintanti pagal gyventojų, seniūnijų bei savivaldybių poreikius nepriklausomai nuo centrinės valdžios valios, nustatyose ribose (labai plačiose). Toks principas leidžia piliečiams prisiimti tiek atsakomybės, kiek jie pageidauja ir formuoti savo savivaldos sistemą, nesvarbu ar ji sudėtinga, ar paprasta.

Vietoj pabaigos

Vėliau pabandysiu pateikti keletą konkretesnių reformuotos savivaldos schemų, kompetencijos pasidalinimo tarp centrinės valdžios ir savivaldos variantų, atskirų savivaldos lygmenų kompetencijos ribas. Kol kas neapžvelgėm ir ekonominių (nors darbartiniai vyriausiojo Lietuvos ekonomisto rinkimai prašyte prašo šią temą apeiti) temų.

Viena yra aišku – pasikeitimai būtini ir nesvarbu ar jie bus vykdomi visos šalies mąstu, ar tik atskiram regionui (Kaunui šiuo atveju), svarbu, kad jie būtų vykdomi. Biurokratinis suvienodinimas yra žalingas šaliai. Tai tėra efektyvus greitkelis į naudos neduosiančia asimiliaciją, patogų paprastumą ir statišką visuomenę, kuri dabartinės savivaldos sistemos dėka praras bet kokį norą rūpintis savo aplinka. Globalizacijos procesai yra iššūkis visam pasauliui, tačiau jei jais nepasinaudosime – liksime neįdomūs ir užmiršti. Tuo tarpu tie kurie aktyviai dirbs ir sieks pabrėžti savo išskirtinimumą – laimės. Manau mums verta būti tarp laimėtojų.