Kas tu, mano mielas
Man esi?
Esi laukimas saldus
Pavasario,
Esi ramybė vakaro
Ateinančio.

Esi man saulė
Auksinė,
Bučiuojanti mane.

Esi man aleksyras
Gyvybės.

Esi man viskas.

Debesų patalai papilkėję
Nemazgoti jau tris amžinybes
Subangavo vos paliesti vėjo
Ir lašiukais į delną įžnybo

Bandė burti man didelį kelią
Ir beprotiškos meilės linkėjo
Čiupo kelti lengvutę suknelę
Ir paleidę kažkur nuskubėjo

Išsisklaidė lyg dūmas virš žvakės
Vaiskią dieną atvėrę kaip akį
Lyg dainavo kažką, lyg ką sakė
Orą virpinant sniego plaštakėms

O virš didelio didelio lauko
Suko ratą po rato lakūnas
Ir nors nekviečiau jo ir nelaukiau
Bet jei atnešė vėjas – lai būna

2009 m. lapkritis

Pelenė paskendus romantikoje. Tai buvo tobulas romantinio filmo vaizdelis. Mes išsiskyrėme. Jis ėjo. Aš ėjau. Tada atsisukau ir…jis žiūrėjo į mane. Ponaitis Drovuolis atsisuko! O dar kažkur background‘e skamba Sasha Son Ką man padaryti, kad mane mylėtum…kad neišeitum…tau ištart sudie nėra jėgų. Gaila, kad viskas turi pabaigą. Gaila, kad jis manęs taip ir nepabučiavo. Gaila, kad mūsų romantika dingo už 5 min, kai atsiguliau į lovą ir užmigau. Visada sakiau, kad dar kartą suskysti nesiruošiu, bet šitas skystėjimas veža kaip koks adrenalinas. Lengvai judu į priekį, paskendus mintyse.

Kitą vertus, tobula buvo tik ta akimirka, visa kita lengvai paskendę vermuto sklidinose taurėse. Ir  rytas labiau panašus į nesusipratimą, o ne laisvąjį sekmadienį. Iš tikro artėjant sesijai laisvų dienų tiesiog nelieka. Juk mes norime būti geriausios ir tobuliausios, už tai reikia atidirbti. Tas šių metų brandumas kartais tikrai veda iš proto, kitą vertus, o kada pradėti augti, jei ne dabar? Juk iki senmergystės amžiaus liko ir ne tiek daug, metas ieškotis vyro, kuris tau pagimdžius tris vaikus sėdės prie teliko ir reikalaus valgyti. Šuo bent kartais prisiglaudžia.

Džiaukitės šiltu rudeniu ir gražios bei darbingos kitos savaitės!

Meilė


Sielvartas


Nekaltybė


Išsiskyrimas


Skausmas


Vienatvė


Muzika


Pagarba


Užuojauta

Draugystė

Muzika

Kantrybė


Praeivis


Išgelbėtas


Geriausi draugai

Dievo siųstas

Sukurk Video,piešinį,nuotrauką,figurėlę ar dar ką nors išreiškiančią tavo meilę mikrobangei…

Prizai: Visi siuntusieji gaus daug bučinukų į paštą . 3 geriausieji Gaus bučkių,apkabinimų,vieną gležną rankos paspaudimą ir Mikrobangės atributiką… 1Vietos laimėtejas bus apdovanotas Mikrobangės oskaru xD(čia rimtas BTW)

Taigi prašom dalyvauti
P.S. Viską siųsti el.paštu mikrobange@visiems.lt

informacija dar ruošiama…

Mano didi svajonė, čia su audra atūžusi…
Tarytum jaučių sutrypta, sukėlusi tą norą kilnų,
Lyg skrieti nuo bedugnės krašto lūžusio,
Laukuosna, vos kontūrą užmatant stirnų.

Supjaustytas, net šis pasaulis drėgnas, peleninis,
Įvarant baimę.., paklausnumą botagu…
Vos rytas, gimė – supuvęs geležinis
Užges jis greit, kaip cigaretė po ledu.

Sugriuvo sąstatai, namai, žmogaus orumas…
Batu paminta liko viskas, o buvo kažkada brangu
Tik kiemo purvas, šaltis ir žmonių bjaurumas,
Išliks ta siurbėlė dar amžiams, po akmeniu šaltu.

Išspirtos svirno durys, lyg šypsena atsilapojo,
“Einu, Tėvyne mano, laimės aš ieškoti…”
Be rūpesčių… Likimas juk ne vieną užkapojo,
Lai paukščiams, naktį medyje … Bus bepigu burkuoti.

nesenai supratau, kaip greitai lekia laikas.  visą savaitę ant palangės gyveno šis mielas padarėlis, kol galiausiai sulaukė savo momento iškeliauti į kitus namučius džiuginti kitų akių.

Šis gražuolis man priminė dar visai nesenai pabėgusią vasarą, kuri keletą mėnesių džiugino žalia spalva bei žinoma bičių medumi… mmm..

Įdomiausia tai, kad visai nenorom traukia prie šiltų darbelių… Kurie primintų vasarą, nerūpestingas atostogų dienas, jūrą..

Vienu žodžiu sergu liga, kuriai nė neieškau vaistų… subadytus pirštus atperka galutinis rezultatas, kuris po to nors ir trumpam, bet apsigyvena ant mano palangės, primindamas, kad visur galima įžvelgti grožį <3

Su meile, Ida.

“Lytėti amžinas linijas
Kūno, kurio jau nebus” *
Ar pameni?
Rašiau tau mėlynu ant balto
Sakei, kad myli,
Bet esi tiktai žmogus
Kad be manęs –
Nuo stogo ant asfalto.

It sėklas pavėjui
Žinias man leidi,
Laišką parašai.
“Esu tik mylintis žmogus,
Likimas tai, ne klaidos”.
Kažkur esi ir nieko neprašai.
Ir aš tiktai žmogus.
Tik moteris.
Ir mano vardas Meilė.

2009 m. spalis

*iš Pablo Nerudos eilėraščio

In August 2010 the German kitchen and kitchen equipment producer Miele will change its name to Warendorf.
Although Warendorf is the name of the village where Miele is based and as such we can kind-off understand the choice of the new name:  A) we simply cannot understand why an established and succesful brand would  decide to change its name and B) Translated into English Warendorf means “village of goods/wares/merchandise” – and as such implies some sort of tacky discount village where bus loads of pensioners go to drink coffee and buy appalling coloured pullovers.

Whatever.

As part of the relaunch Warendorf/Miele have persuaded Philippe Starck to design his first ever kitchen series.

The resulting 4 concepts are something that, for our money, couldn’t be further removed from Starck’s “democratic design” principle; rather, using classic “big” kitchen styling Starck has created kitchens that in most respects resemble the same old stuff that can be found in most large kitchen retailers showrooms.

What did impress us however, and that enough to write this post, is the concept “Tower”, where the kitchen is contained in rotating towers. And by “kitchen” we mean cooker, fridge, dishwasher etc, etc…

Now there is no way we could ever use or work with such a set-up. Or kitchen habits simply would not allow it.

However, we know a lot of people and locations where such an idea would fit perfectly and where removing the “kitchen” from the “kitchen” would positively improve aesthetic and functionality of the space.

At the moment concrete details appear a little thin on the ground, but from what we have seen we are very impressed.

Equally impressive is the part-sink: part-hob:part-seating/working “Trumpet Table”  The styling is a bit too gaudish for us, but the concept is a dream and is more or less exactly what we need. Populate it with a few “Ghost” chairs and we have the basics of a dream kitchen space.

Starck by Warendorf – not the best Philippe Starck Collection ever, but a couple of excellent moments.

A representative layout of the Tower kitchen by Philippe Starck for Warendorf

Tower by Philippe Starck for Warendorf ... detail

A trio of innovative European kitchen brands come together to help launch chef Eric Ripert’s PBS TV series – AVEC ERIC.

NEW YORK, NY, September 2009 – Three international superstars in kitchen design – Poggenpohl kitchen cabinets, Miele appliances and BLANCO sinks/faucets have teamed up to outfit world renowned chef, Eric Ripert for the launch of his first solo TV series on PBS stations, AVEC ERIC.

“I am thrilled to have Poggenpohl, Miele and Blanco associated with my show, and thank them for their generous support of AVEC ERIC,” states Eric Ripert.  Ripert’s kitchen plays an important part in his creative process and is truly a reflection of his holistic approach to food and lifestyle.

Eric Ripert, chef of Le Bernardin restaurant in New York City and fan favorite guest judge on Bravo’s “Top Chef,” stars in his own 10-episode series airing nationally now on PBS stations (check local listings).  AVEC ERIC is co-produced by Anomaly and A La Carte Communications and was directed by Emmy-winning director Geoffrey Drummond. In each episode Chef Ripert guides viewers through a culinary journey to where he finds his sources of inspiration. Shot on location around the world, each show returns to his home kitchen where Ripert translates the inspiration gained from his travels into dishes that home cooks could make themselves – all in stunning surroundings and with high performance tools of the trade.

About Poggenpohl
The white laminate Poggenpohl cabinetry selected for the show provides a clean, modern look, maximum storage and maintains Ripert’s vision for an eco-friendly space. The main island and seating area extends the social and entertainment aspects of the kitchen. Open cabinets and shelving areas provide effortless access to seasonings and tools. Poggenpohl kitchen designers worked closely with Ripert to integrate a countertop where the butcher block surrounds and is flush with the cooktop surface, for a more streamlined cooking process. The remaining surface area features Lagos Blue Caesarstone creating a unique countertop style that’s both beautiful and functional. Established in 1892, Poggenpohl is the world’s oldest kitchen cabinet brand and is available in more than 60 countries. Poggenpohl is the world’s leading luxury kitchen cabinet brand with 13 showrooms and 20 dealers across the United States. www.poggenpohl.com

About Miele
Miele MasterChef Collection™ cooking appliances have long been a favorite of both chefs and novices for their high performance, stunningly clean design and ease-of-use. Ripert’s kitchen includes a convection oven, speed oven, warming drawer and induction cooktop. In addition to these exceptional elements, the kitchen also boasts two Miele dishwashers plus an Independence Series refrigerator and wine storage unit. The refrigeration and wine storage come equipped with RemoteVision™ technology so Miele can alert Ripert if something goes wrong (say a door left open) while he’s on location. Founded in 1899 with a single promise of Immer Besser, a German phrase meaning Forever Better, Miele has dynamically grown to become the world’s largest family-owned appliance company with over 16,000 employees in 44 countries. www.miele.com

About BLANCO
BLANCO sinks and faucets are known for their artistry, durability and array of eye-catching designs. Ripert’s sink of choice is the PRECISION™ 16″ R10 Single Bowl – a sophisticated, handcrafted sink made by BLANCO’s exclusive STEELART® division. The 10mm rounded corner radius is flawlessly smooth with an uncompromised attention to detail. A unique satin polished finish with exacting drain grooves complete the beautiful design for easy-to-clean functionality. The KONTROLE faucet sleekly hides a pull-down spray in its elegant pillar design. For three generations, BLANCO has quietly and passionately elevated the standards for luxury sinks, faucets and decorative accessories. Proud of its European heritage and award-winning German engineering, BLANCO is steadfastly committed to their tradition of high quality, innovative design and unsurpassed service since 1925. www.blancoamerica.com

Tarp debesų pilkų ir žalio lauko
Esu įkalinta. Trys metai ir trys dienos
Tavęs nebekviečiu. Tyliu ir laukiu
Žinau – esu viena aš. Ir tu vienas

Tarp mūsų kelias, miestas, vandenynas
Dar buto sienos ir užuolaidos ant lango
Ant stalo – senos nuotraukos ir vynas
Ir it paukšteliai du užmigę – rankos

Ir akys dvi – pavargę nuo laukimo
Šiek tiek vilties, tikėjimo ir meilės
Ir juosta plyšta – neberodys salėj kino
Be reikalo stovėjom tokią eilę

2009 m. rugsėjis

Aš pažinau karalių tavyje iš žingsnių aido
Ir iš akių blizgėjimo aštraus,
Nors kartais jos iš tavo liūdno ir pailgo veido
Man švietė giedrumu audros nuskaidrinto dangaus.

Kiekvienas tavo žodis išdidus, bet mielas,
Kiekvienas tavo mostas laisvas ir platus,
Kalbėjo apie tavo didžią, gražią sielą,
Praaugusią, lyg aukštas medis girioje, visus medžius.

Nes tu sakei: „Per žemę mes praeinam
Tik vieną syk, tai būkime tvirti!
Kieno gyvenimas bus panašus į sodrią dainą,
Tas nesutirps mirty“.

Todėl (nors neturėjai tu namų, kai saulė leidos,
Nei sosto, nei tarnų karališkam dvare)
Iš tavo liūdno ir pailgo veido
AŠ PAŽINAU KARALIŲ TAVYJE

V.Mačernis
—

*ačiū, kad man parodei šį eilėraštį.

Pliki nuogi – jausmus iššvaistę
Ištroškę išrišimo ir malonės
Iš meilės liko tik šalta pašvaistė
Mielasis, ne dievai, mes tiktai žmonės

Atsiminimais žvaigždės krenta
Tarsi turėtų šildyt, bet visai nešilta
Sudėjai delnus maldai ir paleidai ranką
Kaip tik tada vandens srovė paplovė tiltą

Tą, ant kurio mes leidom laiką
Tokie besvoriai ir tokie laimingi
Dėl to, kas buvo man neliūdna ir negaila
Tik kartais taurėj beprotybės lašo stinga

2009 m. rugsėjis

spannenlang.

In der Kritik der Abenteuer-Ideologie meines geschätzten Lehrers Michael Nerlich lernte ich unter anderem, dass die europäische Moderne recht früh, nämlich spätestens im 12. Jahrhundert unserer Zeitrechnung begann und dass das Mittelalter kein finsteres war.

Das lag nicht zuletzt am immer verbindlicheren Messen und Wiegen und an den fortan überall, wo Markt war, öffentlich angebrachten Längen- und Hohlmaßen. Die Normierungsbestrebungen nahmen zu, Maße wurden in Übersichten erfasst, der Skrupellosigkeit der Apotheker wurde Abhilfe geschaffen, der Handel blühte und die bürgerliche Bewusstseinsbildung nahm ihren Lauf. Zwar blieben die Händler unterwegs noch lange unversichert und auf gefährlichen Wegen dem wahren Abenteuer ausgesetzt, zu Hause aber konnten sie umso unbeschadeter messen, wiegen, ihre Erträge zählen und sich auf der sicheren Seite fühlen.

Wenigstens in ihrer Heimatstadt und was die Zählmaße angeht. Denn während ein Schock unmissverständlich und unverhandelbar 60 zählt und ein Großhundert 144, beginnt die Diskussion einschließlich heftiger Betrugsvorwürfe bis hin zu Keilereien schon, wenn sich ein Aachener und ein Augsburger über die Länge oder das Raummaß einigen sollen.

Ellenlang, fußtief, schrittweit, handbreit … Wessen Elle, wessen Fuß, wessen Hand und wessen Spann nehmen wir denn nun, um das Leinen abzumessen, die Reeperbahn zu bestücken, die Seekarte zu beziffern? Bei der Handbreit Wasser unter dem Kiel kommt es nicht so sehr drauf an, Hauptsache es ist irgendeine Handbreit, beim Zoll schon eher. Apropos Zoll, das Zollpfund ist ein höchstamtliches, nur, wo wiegt es wieviel? Und wer erhebt den Zoll? Das Maß als Maß? Wie verbindlich ist es wo? Nehmen wir die Wiesenmass auf dem Oktoberfest, sie sollte ein Kilo wiegen bzw. ein ganzer Liter sein, ach was, da schau mal hinein in deinen Masskrug!

Doch bevor die Mass überhaupt ein Liter wurde, musste so allerhand geschehen. Mindestens musste die französische Revolution die Monarchie stürzen, ehe die Nationalversammlung in Frankreich die von Gebiet zu Gebiet unterschiedlichen Maßsysteme abschaffte und das metrische System einführte. Im zersplitterten Deutschland dauerte es noch einmal fast hundert Jahre länger, naja, nicht ganz.

Erst nach 1875 konnte der Eichmeister in weiteren 16 Staaten davon ausgehen, dass das Meter der zehnmillionste Teil der Entfernung vom Pol zum Äquator ist und der Liter ein Kilogramm Wasser bei 4 Gard Celsius aufwiegt. Doch der Prozess ist keineswegs abgeschlossen, noch heute sind Seekarten meter- oder fuß- und fadentief zu haben, die Meile kann weiß Gott wie weit reichen, und das Pfund in meinem Cheesecake-Rezept reicht immer noch aus, wenn ich nicht mehr genug Quark für Omas Käsekuchen habe.

_

O mes sutirpsim lietuje
Neliks akių, blakstienų, pirštų
Pradings ir rankos mūs, deja
Ir lūpos nyks besakant: Mirštu..

Šaligatviais nubėgsim mes
Linksmom upelėm vandenynan
Purslais ištaškę svajones
Ir meiles paskandinę vyne

2009 m. rugsėjis

Viena iš tų knygų, apie kurias kalbėti man labai sunku. Tuoj paaiškinsiu kodėl.

Pasakojimas sukasi apie Erkiulį Barfusą – berniuką invalidą, gimusį viešnamyje. Berniukui nepasiseka dėl išvaizdos: jis neturi ausų kriauklių, vietoj rankų telikusios silpnutės sudžiūvusios ataugos, o veidas atrodo tarsi vientisa žaizda. Tačiau jis geba skaityti žmonių mintis, įlysti į jų protus.

Viešnamyje jis auga kartu su Henrieta. Įstaigą uždarius, jų likimo keliai išsiskiria ir Erkiulis visą savo gyvenimą paskiria mergaitės paieškoms. …ir tai yra viskas, ką apie šią knygą galiu pasakyti. Ant knygos nugarėlės rašoma:

Romanas “Nuostabios meilės istorija” sukretė Europos literatūrinį pasaulį, Švedijoje išleistas milžinišku tiražu, buvo apdovanotas prestižiškiausia Augusto premija.

Nesuprantu, kodėl nuo šios knygos reikėjo susikrėsti. Pasakojimo stilius visiškai nuobodus, neišsiskiriantis. Taip parašyta nemažai knygų, kuriose svarbiausia dalis yra pasakojimo linija.  “Nuostabios meilės istorijos” siužetas nėra stebuklingas, retkarčiais norėdavau mesti knygą velniop, bet vis dėlto buvo ir puslapių, kuriuos prarijau su didžiausiu malonumu.

Turėtų patikti tiems, kurie mėgsta detalius erdvių aprašymus. Taip pat (vėl pasak nugarėlės) tiems, kuriems patiko “Rožės vardas”.

Ar skaitysiu šią knygą dar kartą? Tikrai ne.
Ar ją kam nors rekomenduoju? Tik tiems, kurie nenumeta knygos susidūrę su keletu sunkiau įkandamų puslapių.
Ar žiūrėčiau filmą pastatytą pagal “Nuostabios meilės istoriją”? Taip.

Vertinimas: 5/10

Kita informacija:

Pavadinimas originalo kalba: Den Vidunderliga Karlekens Historia
Puslapiai: 303
Leidykla: “Alma littera”
Metai: 2006 (originalas – 2002 m.)
Kaina: knygyne radau su nuolaida, taigi 16 lt. Pirkti internetu čia.

(c) Rikošetas

Ps. Mielai šią knygą į ką nors išmainyčiau arba padovanočiau kokia nors ypatinga proga.  Žinote, kur mane rasti.