Vat senas vdieo iš forumo.. mano…kurį dėja sugadinau…… ughh….

Liudininkai pasakoja, kad keista būtybė išlindo iš povandeninio urvo ir artėjo prie žaidžiančių vaikų.

Panamos retų gyvūnų apsaugos agentūros atstovas M.Ramosas teigia, kad 14–16 metų paaugliai, žaisdami prie ežero, labai išsigando pamatę sėlinintį keistą sutvėrimą. Gindamiesi užmėtė jį akmenimis. Užmuštą gyvūną nufotografavo ir įmetė atgal į vandenį.

Pasak biologų, žuvęs sutvėrimas šiek tiek primena skruzdėdą, tačiau yra be kailio.

Apklausus šalia ežero gyvenančius žmones paaiškėjo, kad bent per pastaruosius 60 metų nieko panašuas čia nėra nutikę.

Portsmuto universiteto paleontologas D.Neišas tinklaraštyje Scienceblogs.com rašo: „Pasaulis vėl eina iš proto dėl dar vienos gamtos paslapties. Šį kartą visus sukrėtė pamėlynavęs ateivio, o gal tiesiog deformuoto delfino kūnas. O gal tai nauja gyvūnų rūšis, jau vadinama mėlynuoju kalvų siaubu? Jam klijuojama ir Golumo ir „Žiedų valdovo“ etiketė. “

Jėga,ši savitė darosi keistai įdomi

Tarptautinis bilduko pavadinimas poltergeist yra vokiškos kilmės ir reiškia “triukšmingą dvasią”, dėl jo tradicinio pasireiškimo bildėjimais, braškėjimais, trankymuisi. Taip ar ne, tai yra dvasios ar kažko iki šiol nenustatyto reakcija į kažkieno protą ar jausmų būsena įpainiojant “mokslui žinomas” energijos formas. Kas slepiasi už reiškinių, kai juda baldai, skraido ar savaime užsidega daiktai, pranyksta ar liejasi vanduo. Lankstomi geležiniai daiktai, skilinėja veidrodžiai? Labiausiai stebina poveikis elektros įrangai ir elektroniniams prietaisams: savaime įsijungia ir išsijungia arba kartojasi telefono skambučiai, kompiuteriai pradeda vykdyti programas, kurios juose nebuvo įdiegtos ir pateikia duomenis, kuri kitokiais būdais nėra prieinama. Į klausimą, iš kur bildukai atsiranda, tikras atsakymas lieka paslaptis. Tiesa yra ta, kad niekas nežino kaip bildukai veikia, arba kodėl vienas žmogus su jais susijęs, tuo tarpu kitas, galbūt patiriantis tokius pat stresus ir turintis tokių pat problemų, nėra susijęs. Ir niekas nežino, ar jo poveikis priklauso tiesiai nuo individualumo, ar paveiktas asmuo iškviečia (ar “atšaukia”) kitą būtybę, kuri daro šunybes savo ar jos interesais. Pripažindami pačių nenusimanymą šiais klausimais, psichikos tyrinėtojai aprašytiems bildukų atvejiems dabar naudoja neutralų terminą, kurio bijo dantys, – “repetityvi savaiminė psikokinezė” (RSPK). Išvertus, tai reiškia, kad fiziniai poveikiai dažniausiai atsiranda dėl psichinės priežasties ir betičinės intencijos iš kieno nors pusės. Literatūrą apie bilduko invazijas skaitome kaip groteską apie niekingiausius, smulkiausius ir piktdžiugiškiausius veiksmus, kokius tik gali sumanyti keršto pagautas žmogaus protas. Atrodo, kad įniršis – varantis iš proto, kankinantis, griaunantis, lyg į kampą įvaryto žvėries – tai bilduko klestėjimas. Bet kartais jie gali būti švelnūs. Tipiškas bildukas mėto daiktus, bilda naktį, jei nieko nėra, slepia kasdieninius daiktus ir (tomis dienomis, kai nieko namie nėra) išdarinėja triukus su telefonu, televizoriumi ir vaizdo grotuvu. Kartais jis žaidžia su ugnimi. Įvairovė šunybių, kurias bildukai sugeba iškrėsti, yra tokia didelė, kad faktiškai yra sakoma teisybė, kad nevienas atvejis nėra panašus į kitą. Tarp kitų keistų dalykų, bildukų bauginančiame repertuare yra aportai – daiktų pasirodymas iš niekur, daiktų judėjimas – daiktai juda dėl nežinomų priežasčių iš vienos vietos į kitą kartais per kietas sienas ar uždarytas duris, staiga atsiranda nepaaiškinamas šaltis, balsai iš niekur, žmonių ir daiktų kilnojimas ir nemalonūs kvapai nežinia iš kur.  Bilduko aktyvumas dažnai yra sukoncentruotas į paauglius, ypač jų lytinės brandos metu. Kai kurie žmonės nepergyvena sumaišties tuo metu, o kai kuriais atvejais vidinis sutrikimas išsilieja į išorinį pasaulį – kartais sukeldamas kančias tiems, kurie yra betarpiškai arti. Bet jokiu būdu visi bildukai negali būti paaiškinti (tiek, kiek jie iš viso gali būti paaiškinti) buvimu pasiekusių lytinę brandą vaikų ypač, kai aplink nėra į ką parodyti pirštu.
Tačiau yra pakankamai užrašytų atvejų, kad tam tikros rūšies lytiniai sutrikimai dažnai sudaro bildukų invazijos pamatą.Yra bildukų kurie yra linkę mėgautis seksu. “Vieną vakarą 1979 m. viešbučio šeimininkė maudėsi savo vonios kambaryje, kai pajuto, kad ranka glosto jos užpakalį. Ji pagalvojo,kad tai jos vyras, ir nepriežtaravo. Tik tai atsisuko ir pamatė, kad vonios kambario durys uždarytos ir nieko už jos nugaros nėra, jai pradėjo šiauštis plaukai. Tik norėdama isitikinti, ar neišdarinėjo triukus jos vyras, ji nuėjo jo ieškoti. O jos vyras visa laiką buvo viešbučio restorane”. Kiti bildukai aiškiai tam nepritaria. Ką jie daro vienu ar kitu atveju, gali gerai atspindėti tų, kurie su jais susiję, sąmoningi ar nesąmoningi veiksmai, žavėjimasis arba stiprių norų protrūkiai, ašaros ar net stiprūs,netikėti jausmų pasikeitimai. Visą tai gali atskleisti vedybinės naktys, o nepatyrusiems bet kokiu atveju gali būti kraštutinės įtampos laikas. Šiuo atveu prie visa to pridėkite jauną, vos 17 metų amžiaus nuotaką ir būtą, kuris jai buvo naujas, ir tereikia, jog kažkas keista jame atsitiktų, kad sugadintų vedybinio gyvenimo pirmuosius džiaugsmus. Jaunavedžiams sugulus į lovą. Nuotaka staiga apėmė neramus jausmas, kad jie yra ne vieni. Tada vyras pajuto, kaip kažkas sugriebė jį už gerklės ir traukė jį iš lovos stengdamasis uždusinti. Bet kambaryje daugiau nieko nebuvo, išskyrus sutuoktinių porą. Visos meilės džiaugsmas išgaravo. Kai kuriais seksualinio pobūdžio vaidenimosi atvejais yra sunku nustatyti, kas veikia, – ar kokios nors rūšies bildukas, ar koks kitas vaiduoklis. Kai supanti aplinka yra municipaliteto namas, galima sutikti su įtarimu, kad veikia tikri ar įsivaizduojami bildukai, bet yra ir kiti faktoriai, kurie taip pat sukelia tam tikras įtampas. Bet atvejo simptomai gali tik pakeisti vieną nežinomą kitu. Į bildukus reikia žiūrėti kaip į prispaustos į kampą žmogiškos dvasios pasireiškimą, kai jo individualumas yra pavojuje. Daugelis vaikų fizinius ir emocinius lytinio brendimo meto pasikeitimus sutinka kaip įvykį, kaip pasididžiavimo šaltinį, kiti į tai gali žiūrėti kaip į pavojų, gąsdinantį vaikystės paprastumo praradimų, kartais kaip į keliantį nerimą, dažnai nešvarios, agresyvios nežinomybės ir atsakomybės reiškinį. Jei vaikas tuo metu jaučia abejotiną seksualinį susidomėjimo tėvais, broliais ar seserimis, tai tas visas audringas procesas bus dar mažiau pageidaujamas. Asmenybės krizę išgyvena ne tik vaikai. Suaugusieji gali jaustis apgauti, prislėgti darbo arba santykio su bendradarbiais; vyras dėl kokios nors priežasties kenčiantis impotenciją, gali jausti tiesioginę žodžio prasme iškastruotas. Depresija nėra išimtinė nei paauglių ypatybė nei bildukų. Daugeliu atveju tyrinėtojams yra sunku nustatyti bildukų išpuolių priežastis, nes jie patys negali atsidurti tuose sąlygose, kurios leistų pažinti asmeninio ar šeiminio gyvenimo intymias detalias, o tie, kurie su tuo susiję, gėdijasi arba bijo atskleisti jas bet kam, tuo labiau paliginti nepažįstamiems žmonėms. Maždaug čia paprastai ir suskamba prieštaravimai iš skeptiko lūpų. Bet, šaukia jie, jie visa tai yra tiesa, kodėl mes ne visi, ištikus stresui, sukeliame bildukus? Temperamentas, polinkiai, talentas, supanti aplinka, paveldėjimas – su tuo gali būti susijusios visos šios priežastys arba kai kurios iš jų. Kai kurie žmonės turi karštą būdą, kiti – šventųjų kantrybė. Vieni žmonės atsikrato savo įtampos, keblios padėties ar įniršio žaizdami sviediniu, klausydamiesi senų “Gongo” albumų. Kai kas tampa komikais. Kai kas kuria bildukus.

Medicininės pažangos dėka yra mažiau tikinčiųjų „piktosios dvasios įsikūnijimu į žmogų“. Krikščionių tikėjimas velnio išvarymu, yra šiuolaikinis reiškinys. Testamente galima surasti vietų, kuriose pasakojama, kaip Kristus išvijęs demonus, užvaldžiusius jų kūnus. Kad ir evangelijoje penktame skyriuje rašoma, kad Kristus išvijęs demoną: „Šventykloje buvo žmogus, apsėstas blogio jėgos“. Kristus išvijęs jį sakydamas: „Nutilk ir palik blogio dvasia garsiai rėkdama žmogaus kūną“. Teisybės dėlei reikia paminėti, kad panašūs pasakojimai gali sukelti įspūdį apie tokių atvejų skaitlingumą, be to izraelitai bet kokias tuometine medicina nepaaiškinamas ligas vadino „apsėdimais“. Viduramžiais „velnio apsėdimas“buvo toks paplitęs reiškinys, jog sudarė psichinę epidemiją.Tipišku pavyzdžiu galima laikyti vienuoles iš Loudun miesto Prancūzijoje. Nors ir po šiai dienai nežinoma jų pamišimo priežastis, psichiatrijos profesorius V. P. Osipovas iškėlė tokią versiją: „Aristokratei Žanai de Belfil, vienai iš vienuolyno vienuolių, naktimis pradėjo vaidentis ne per seniausiai mirusio vienuolyno prižiūrėtojo dvasia. Pastarasis neatstojo nuo vienuolės begėdiškai glamonėdamas ir kalbėdamas jai nešvankybes.Po to, kai nukentėjusioji savo nelaimes papasakojo seserims vienuolėms, „velnio apsėdimas“ įgavo masinės erotinės epidemijos pobūdį. Erotinė ekstazė neapleido vienuolių nei dieną nei naktį, visi kalbėjo apie santykius tiek su demonais, tiek su angelais…Moterys rangėsi konvulsijose, rangėsi, ropojo keturpėsčios, lojo, miaukė ir pan., tuo gąsdindamos aplinkinius. Konvulsijų metu šaukdavo demonus, kurie jas neva užvaldę, taip vardus tų, kurie jas tai demonais „užleido“.Bažnytininkai demonus bandė išvaryti užkeikimais, taip buvo išaiškintas, suimtas ir sudegintas ant laužo tariamas raganius. Egzorcizmas praktikuojamas ir po šiai dienai. Keletas nutikimų, kuriuos aprašė užsienio spauda, kai velnio išvarymo ritualai baigdavosi tragedijomis. 1974 m. vasarį Deilisitty mieste (JAV) vietinis kunigas Karlas Petatliko egzorcizmo ritualu bandė išvyti demoną, neva „apsėdusį trijų asmenų (vyro, žmonos ir dviejų metų vaiko) šeimą. 1976 m. ekzorcizmo auka tapo Birceburgo universiteto studentė Aneliza Michel. Ritualą atliko pastorius Arnoldas Rencu,. Mergina buvo marinama badu, jai po keliais padėti viniai neleisdavo užmigti, kol šioji pasimirė.Pastorius vėliau tik apramino merginos tėvus, kad „nuo velnio jėgos apsivaliusi jos siela nusipelnė aukščiausiojo sosto“. 1995 m. San Franciske „egzorcistai“ mirtinai sumušė moterį, bandydami išvaryti iš jos demonus. 2001 m. Naujojoje Zelandijoje mirė mirtinai bažnytininkų sumušta moteris Džoana Li, taip pat po nesėkmingo bandymo iš jos išvaryti „demonus“. Daugelis senovinių kultūrų turėjo blogio dvasių išvarymo ceremonijas, tačiau ir po šiai dienai Katalikų Bažnyčia tiki velnio „apsėdimu“ ir savo tarpe ruošia egzorcistus. Kad išvyti žmones apsėdusius demonus, naudojami specialūs nusistovėję bažnytiniai ritualai (iš viso 27 punktai), kurių metu kalbamos Dievo, arba kitų jėgų, kurioms tie demonai paklūsta, vardu maldos, užkeikimai, tariami specialūs šventi žodžiai ar vardai, gali būti panaudojamas šventintas vanduo, relikvijos, nukryžiuotojo simbolis…Egzorcizmą praktikuoja ne tik katalikai, bet ir protestantai. Pagal Michael Kuneo, yra apie 500 – 600 įvairiausių evangeliškų įstaigų, atliekančių šiuos ritualus. Daugelį žmonių suklaidina vadinamieji „apsėstųjų požymiai“, kai žmogus raitosi, jį tąso konvulsijos, jis rėkia, staugia ir pan. Dar psichiatras V. M. Bechterevas rašė, kad „visi iki šiol atlikti stebėjimai rodo, kad tai būsena būdinga isteriško charakterio žmonėms“. Apie patofiziologinį mechanizmą rašė ir akademikas I. P. Pavlovas. Savo ilgamečiuose stebėjimuose jis nustatė, kad esant įgimtai silpnojo tipo nervinei sistemai yra jautrumas stipresniems afektams (audringa trumpalaikė emocija, pvz. Išsigandus išsivysto tam tikri procesai iš kurių ilgainiui ir išsirutulioja aukštesni simptomai – konvulsiniai priepuoliai ir kitos afektinės reakcijos. Vien histerijos išsivystymui reikalingos tam tikros sąlygos, tokios kaip psichinis žmogaus išsekimas ir kita. Viduramžių moteris prie to buvo pratinama, kad pernelyg sunkus fizinis darbas, ankstyva motinystė ir beteisiškumas yra įgimtas.

1848 m. kovo 31 d. gimė spiritizmas, filosofinė teorija, labai greitai pripažinta kaip nauja religija. Viskas prasidėjo Niujorko valstijoje, Haidavile. Džono Fokso koledže nebeliko ramybės. Pradėjo sklisti keisti garsai. Savaime atsiverdavo durys, langai. Atsirado kai kurių poltergeisto požymių. Dž. Fokso šeima stengėsi užsibarikaduoti namuose. Buvo sutvirtinti visi užraktai, tačiau naktimis vis tiek girdėjosi triukšmas. Jauniausia dukra septynmetė Kate kelis kartus pliaukštelėjo delnais, tiek pat kartų jai buvo atsakyta. “Suskaičiuok iki keturių”, – sušuko dešimtmetė Margareta. Visos seseris išgirdo keturis beldimus. Seseris nematomai dvasiai pasiūlė žaidimo taisykles: vieną kartą sudavus, reiškia “taip”, dukart – “ne”. Paaiškėjo, kad su nematoma šiame name užmušto prekybininko dvasia buvo galima visai neblogai susišnekėti.Pasirodo, jo lavonas buvo paslėptas po grindimis. Apie tai greitai sužinojo visa Amerika. Pavyko rasti žmogaus kaulų ir plaukų. Tačiau 1904 m. lapkričio 23 d. rūsyje savaime sugriuvo mūro siena. Tarp griuvėsių buvo rastas žmogaus skeletas ir prekybininko vežimėlis.
Taigi visos trys seserys įėjo į istoriją, mat pirmos sugebėjo užmegzti ryšį su mirusio žmogaus dvasia. Taip džinas buvo paleistas iš butelio. Spiritistų judėjimas apėmė visą Europą.
Tačiau yra ir kita šios istorijos versija. Pasakojama, kad fermerio namuose prasidėjo keisti dalykai: tai vakarais ir nakties metu kažkas perstūminėjo baldus, tai už sienos girdėjosi keisti nepaaiškinami garsai ir pan. Kai minėtos šeimos nariai (tėvai ir trys dukros) susėsdavo prie stalo ir visi kartu padėdavo rankas, šis imdavęs judėti ir skleisti neįprastus garsus. Neilgai trukus šeimos nariai susikūrė savo „kodą“, kurio padedami pradėjo kontroliuoti paslaptingu ir nematomu padaru, kuris „pasakė“, jog yra kažkada gyvenusio ir nužudyto žmogaus dvasia. Per visą miestelį nuskriejo gandas, kad seserys Foks turi mediumo sugebėjimų ir kad įmanoma bendrauti su mirusiųjų dvasiomis. Daugeliui spiritizmas buvo pomirtinio gyvenimo „mokslinis įrodymas“. Po 30 metų seserys prisipažino, jog pačios kojomis stuksendavo į stalą, bet iki to laiko Amerikoje atsirado dešimtys tūkstančių, tokių „mediumu“, savo seansuose stulbinančių žmones judančiais stalais, kėdėmis, skraidančiais po kambarį daiktais ir neįprastais garsais, o spiritizmas palengva išplito ir už vandenyno. Mediumai demonstruodavo įvairiausias savo galias – nuo aiškiaregystės iki telekinezės ir telepatijos. Visi veiksmai, kurių tik būdavo imamasi išaiškinant apgavikus, taip ir nesusilaukė reikiamo dėmesio.
Nors 1848 – ieji laikomi oficialiais spiritizmo pradžios metais, tai nėra naujas reiškinys. PVZ. Garsus rusų rašytojas Puškinas rašė 1833 m. rugsėjo 17-ją: „Mieste kalbama apie keistus dalykus, kad viename iš namų baldai savaime juda ir šokinėja. Vienas iš šeimos atvežė šventiką, tačiau šiam besimeldžiant kėdės ir stalai nenorom judėjo vietoje. Apie tai sklinda įvairios kalbos…“
XX a. Smetoninėje Lietuvoje spiritizmas ypač populiarus tapo Kaune. Dažniausiai buvo kviečiama Napoleono dvasia. Būdavo pageidaujančių pasikalbėti ir su Vytauto Didžiojo siela.
Prieš dešimt metų spiritizmas vėl atgijo Lietuvoje. Tam pasitarnavo televizijos laida, kurioje trys mergaitės, naudodamos adatėles, išsikviesdavo dvasias. Adatėlė įkaitinama žvakės liepsnoje – piktoms dvasioms atbaidyti. Adatėlė, pajutusi kūno virpesius, sustoja ties kuria nors abėcėlės raide. Iš pradžių sudarinėjami žodžiai. “Prisimenu ateinu pas studentus, o visur dega žvakės”, – pasakoja Vytautas Kazlauskas, -“vėliau visa tai aprašiau savo knygutėje “Mirties valanda žinoma”. Vienai mergaitei magėjo, ar įvyks jos vestuvės. Adata, bėgdama raidynu, stabtelėjo ties raide T. Draugės užrašinėjo. Atsakymas buvo “taip”. Kitas klausimas buvo toks: kelintais metais jos įvyks? Atsakymas: po trijų metų. Spiritizmo esmė yra jautrumas. Lengviausiai atsiliepia tos dvasios, kurios gyvena žemutiniuose astralo sluoksniuose. Tai pelkės dvasia, nusikaltėlių buveinė. Be to ten bendrauja piktoji dvasia. Ji linkusi maitintis jaunų mergaičių energija. Apie tai išsamiai aprašoma knygoje “Pokalbiai su mirusiaisiais’. Eiti į mirusiųjų pasaulį gali tik mokslininkas, didelės erudicijos, atitinkamai pasiruošęs. Reikia tik džiaugtis, kad Lietuvoje spiritizmo epidemija praėjo. “Spiritizmu niekada neužsiiminėjau. Man nereikalingi jokie beldimai, adatėlės. Sugebu tiesiogiai bendrauti su mirusiųjų pasauliu, remiuosi Didžiuoju Meilės Įstatymu.
Spiritizmas pritraukė nemažai žymių mokslininkų – tai ir Čarlzo Darvino kolega ir bendramintis Alfredas Raselas Volesas (A. Russel Wales 1903 m. ), fizikas Viljamas Kruksas (William Crookes, 1832-1916) atrado talio elementą, išrado radiometrą ir daugelis kitų žinomų žmonių. Engelsas savo straipsnyje „Gamtotyra dvasių pasaulyje“ kritikavo mokslininkus, susižavėjusius spiritizmu. Apie V. Kruksą jis rašė: „Bandydamas spiritistinius reiškinius tirti, jis galėjo pasiimti pagrindinį prietaisą – skeptišką ir kritinį mąstymą“. Perspektyvus rusų mokslininkas D. I. Mendelejevas Peterburgo fizikų organizacijai pasiūlė sudaryti specialią komisiją ir ištirti šį reiškinį. „Atėjo laikas,- rašė Mendelejevas,- atkreipti dėmesį į populiarėjančius spiritizmo seansus tiek šeimos rate, tiek mokslininkų gretose. Spiritizmo seansai, pašnekesiai su dvasiomis – visa tai gresia misticizmo paplitimu, galinčiu ne vieną atitraukti nuo ligiško mąstymo ir sustiprinti tikėjimą prietarais savo formuojamomis hipotezėmis apie dvasias, neva apsireiškiančias gyvųjų pasaulyje“. Iš mokslininkų buvo sudaryta komisija ir dalyvauti eksperimentuose pakviesti išgarsėję Rusijoje ir už jos ribų mediumai. Seansu metu buvo siekiama išvengti misticizmo, tad pagal Mendelejevo projektą, buvo sukurtas manometrinis stalas, kuris tiksliai registravo kiekvieno dalyvio mažiausią prisilietimą prie jo – šitaip buvo atskleista mediumų paslaptis.
Komisija publikavo pareiškimą, kuris baigėsi išvada: „Spiritistinis seansas vyksta dėl nesąmoningų judesių arba dėl suplanuotos apgavystės – spiritistinis mokymas yra tiesiog prietaras“.
Viena iš priežasčių, kodėl didelė žmonių dalis tiki aukštesnių dvasių egzistavimu yra seansu metu suklaidinami tariamų „mediumų“.Ir taip pat nežinojimas, kokiu būdu dvasios „pateikia“ atsakymus.Norint įsitikinti, galima atlikti tokį bandymą. Paimkite siūlą ir prie jo galo pririškite lengvą svarelį – gausis savotiška švytuoklė. Paimkite už laisvojo siūlo galo ir įtemptai mąstykite apie kokį nors judesį, galvokite apie švytuoklės pasisukimą laikrodžio rodyklės kryptimi ir jūs pamatysite, kad svarelis pasisuks ta kryptimi, apie kurią galvojate. Šis reiškinys buvo žinomas dar senovės romėnams, kurie juo pasinaudodavo būrimų metu prie puodelio, kurio pakraštyje buvo surašomos raidės, buriantysis laikydavo virš jo siūlą su pririštu žiedu. Nejučia siūlas su žiedu pradėdavo siūbuoti ir sustodavo prie atitinkamų raidžių, iš kurių pamažu susidarydavo žodžiai – atsakymai į būrėjo pateiktą klausimą.
Tai nėra šiuolaikiniam mokslui nežinomas psichofiziologinis metodas, nes psichologijoje jis yra gavęs ideomotorinio akto pavadinimą. Dar prieš 100 metų mokslininkas I. M. Sečenovas padarė išvadą, kad jutimo refleksas, daugiau ar mažiau pristabdytas judesių sferoje. Kitaip mąstydami mes galvojame, jog jei nenorime, savo minčių nepalydime nematomais veiksmais (gestais, mimika), tačiau tai nereiškia, kad tų veiksmų nėra iš viso. Jie visada yra, tik tokie nežymūs, kad jų patys nepastebime.
Pvz., jei mes pagalvojame, kad sugniaužiame pirštus, smegenys į atitinkamus rankos raumenis siunčia nervinį impulsą (signalą),nežymius raumenų įsitempimo pokyčius, kurių žmogus nepastebi. Kad ir kokie jie būtų nežymūs, jų pakanka, kad priverstų judėti adresatą (žiedą ar pan. ) spiritizmo seanso metu.
Jei seanse dalyvauja savo ideomotorines galimybes išlavinęs žmogus, įmanomi ne tik adatos, bet ir stambesnių objektų pajudinimai. Galimas daiktas, tai vienas iš šaltinių, įtakojančių tikėjimą mistiniais reiškiniais. Ši pasąmoninga veikla, charakteringa tuo, kad nepastebima išoriškai, pats žmogus negali būti atsakingas.

Tai katalikiškas reiškinys, pasireiškiantis krikščionių šventiesiems ar giliai tikintiems. Tai žaiždos, atsirandančios ant rankų ir kojų, retkarčiais ant šono ar galvos ir imituojančios nukryžiuotojo Kristaus žaizdas. Tikintieji žmonės, kuriems atsiranda stigmos (stigmatikus) laiko paliestais Kristaus paslapties, o tos žaizdos atsirandančios Dievo valia. Bažnyčia taip
stengiasi įteigti, kad stigmų atsiradimas neturi mokslinio paaiškinimo ir laiko jas aukštesnių jėgų įsikišimo ženklu (nors objektyvumo dėlei reikia pripažinti, kad visi atvejai būna tikrinami, ar nėra sufalsifikuoti). Stigmos būna dvejopos – matomos ir nematomos, kada išoriškai jos nepastebimos, tačiau kenčiantysis jaučia jų buvimą. Matomos stigmos atsiranda ant kojų ir rankų bei šono, nors yra užfiksuota ir kitokų atvejų. Dažniausiai jos išnyksta valandos ar kelių bėgyje, bet yra ir išimčių, kai stigmos neišnykdavo ne dešimtimis metų. Stigmos gali atsirasti vienoje kurioje kūno dalyje, pvz. tik delnuose, bet gali visose iš karto, daugeliu atvejų joms būdingas intensyvus kraujavimas, nors irgi bendros taisyklės visiems nėra.
Iki šių dienų priskaičiuota 345 stigmų atsiradimo atvejų. Vien XX amžiuje jų priskaičiuota 20. Daugelis iš tų žmonių paskelbti šventaisiais, (šv. Gertrūda, šv. Pranciškus Romietis ir kt.) kitus dar ruošiamasi kanonizuoti. Pagal nusistovėjusias Vatikano taisykles, žmogus, kurį ruošiamasi kanonizuoti, turi būti padaręs bent porą „stebuklų“. Vienas iš jų – stigmų atsiradimas, o kitas, kaip parodė tėvo Pijaus atvejis, gali būti kad ir biolokacija ar levitacija.
Tėvas Pijus kapucinų vienuolis, bene garsiausias šiuolaikinas žmogus, ištisus 50 metų iki pat savo mirties turėjęs stigmas (kaip bebūtų keista, nors stigmos „laikėsi“ pusę amžiaus, prieš mirtį išnyko visiškai). Stigmos tėvui Pijui pasirodė dar 1918 m., vienos gilios maldos prie nukryžiuotojo Kristaus statulos metu. Apie savo stigmas jis kartą yra pasakęs: „Šitos žaizdos –dieviškos meilės ugnis; kentėdamas dėl jų aš patiriu malonumą“.
Gydytojų nuomonės dėl jo stigmų – skirtingos, vieni mano, kad jos tikros, kiti – kad tai edema, paviršinė odos liga, pažeidusi išorinius delno audinius.
Stigmatikais būna tiek vyrai, tiek moterys. Dar vienas iš senesnių įvykių – šv. Kotryna Senietė pasižymėjusi tuo, kad jautė nematomas žaizdas ant rankų ir kojų. Kiek žinoma, žaizdos jai atsirando dar nuo 6 metų amžiaus. Tai atsitiko bažnyčioje, kur jos kojas, rankas, bei šoną neva palietė 5 kraujo raudonumo spinduliai, po kurių ir atsivėrė žaizdos.
Toks stiprus ryšys tarp karšto tikėjimo, įsivaizdavimo ir stigmų atsiradimo yra aiškus įrodymas, kokia galinga įtaigos galia. Įdomus pastebėjimas – stigmos dažniau atsiranda Kristaus kentėjimo ar mirties dienomis, daugeliu atvejų per Paskutinę Vakarienę ar Kalėdas. Netgi katalikų mokslininkai – neuropsichiatrai apie stigmų tikrumą atsiliepa skeptiškai. Taigi ar stigmos ir visi kiti sunkiai paaiškinami reiškiniai egzistuoja, mokslininkai palieka teisę žmogui spręsti pačiam – tikėti ar ne!
„Žmogus miršta, ir tuo momentu , kai jo fiziniai kentėjimai pasiekia ribą , jis girdi, kaip gydytojai pripažįsta jį mirusiu. Girdi neįprastą ausiai triukšmą, kažką panašaus į garsų skambesį arba būzgimą, ir tuo pačiu metu pajunta judąs didžiuliu greičiu ilgu, tamsiu tuneliu. Po to kažkuriuo momentu pasijunta nebeturįs fizinio kūno…Netrukus jį apspinta kitų žmonių sielos, galop pasirodo šviečiančioji esybė, iš kurios sklinda tokia meilė ir dvasinė šiluma, kokio iki šiol nebuvo sutikęs.“
Kas tai…? Sunku atsakyti. Vieni pamanytų gal tai fantazijos vaisius, kiti nepaaiškinamu reiškiniu susidomėtų. Įdomu ar tai realu, bandysime paanalizuoti.
Per penkerius metus dr. Moody ištyrė daugiau kaip šimtą atsitikimų, kai ligoniai buvo pripažinti kliniškai mirusiais, tačiau vėl buvo atgaivinti. Žmonių, pergyvenusių tokią būseną, liudijimai stebėtinai panašūs net smulkmenomis.
„Tyrimai, apie kuriuos pasakojama dr. R. Moody knygoje, įlieja naujos šviesos į nūdienį mokslą ir patvirtina stebėjimus, kurie vienaip ar kitaip išliko žmonijos atmintyje bent per pastaruosius du tūkstančius metų – kad yra gyvenimas po gyvenimo,“- taip parašė medicinos daktarė Elisabeth Kubler-Ross R. Moody knygos leidime.

OMG,jūs tik pažiūrėkite…

Yra nemažai žmonių, vadinančių save ekstrasensais arba aiškiaregiais ir tvirtinančių, jog turi paslaptingų sugebėjimų tiksliai nustatyti žmogaus charakterį, skaityti ateitį, kontaktuoti su mirusiais giminančiais ir pan.
Bendrasis metodas naudojamas visų ekstrasensų, chiromantų, idealogų ar astrologų yra vadinamas „žmogaus reakcijų skaitymas“ ir skirtas surinkti informacijai apie klientą. Šio metodo esmė meistriškas būrėjo sugebėjimas skaityti kliento nevalingas kūno reakcijas ir mokėjimas išgauti iš pastarojo reikiamą informaciją taip, kad vėliau šis būna įsitikinęs, jog tą informaciją būrėjas sužinojo ne iš jo paties, o savo neeilinių sugebėjimų dėka. Procesas pradedamas nuo atsargios apžiūros, kurios metu, pasinaudojant statistiniais duomenimis bei žmonių charakterio ypatumais, bandoma priskirti klientą kuriai nors „kategorijai“. Pokalbis apie kliento charakterį pradedamas apibendrinančiais teiginiais, kuriuos sau galėtų pritaikyti kiekvienas. Žingsnis po žingsnio ir, siekiant gauti tikslesnius duomenis, pereinama prie artimesnio tarpusavio kontakto.
Žmogiškųjų reakcijų skaitymas – ne viena gudrybė, o ištisas skirtingų metodų komplektas, kurių pagrindinis uždavinys, kaip jau minėta, – pokalbio metu surinkti informaciją apie klientą.
Keletas pagrindinių žmogaus reakcijų skaitymo principų:
1.Nepamirškite, kad ašinis komponentas sėkmingam charakterio, likimo apibūdinimui yra kliento pasitikėjimas būrėju. Jeigu bus sudarytas įspūdis, kad būrėjas neabejotinai tiki tuo, ką sako, galės „prakišti“ net ir nesėkmingas prognozes.
2.Mokėjimas pasinaudoti ir interpretuoti naujausius statistinius duomenis. Šios informacijos dėka galima susidaryti gan tikslų vaizdą apie tipiškus skirtingų visuomenės klasių bruožus. Be to, niekam ne naujiena, kad didžioji dalis problemų, dėl kurių klientai kreipiasi – tai sveikata, pinigai ir meilė.
3.Svarbu nustatyti „būrimo stadiją“. Duokite suprasti, kad jums nesvarbu, tiki klientas, ar ne, jūs savo darbą išmanote ir neabejojate savo teisumu. Stebėkite, kokia bus kliento reakcija, tiki jis, ar ne.
4.Iš anksto užtikrinkite kliento bendradarbiavimą. Patikinkite, kad sėkmingas būrimas didele dalimi priklauso ir nuo kliento geranoriškumo. Šitaip galima nušauti du zuikius iš karto – nesekmės atveju klientas galės kaltinti pats save, kad „nebuvo pakankamai geranoriškas“.
5.Panaudokite tokius triukus, kaip krištolinis rutulys, būrimo kortos, chiromantija ir pan. Šie triukai padeda paruošti tinkamą atmosferą fiziologinių reakcijų skaitymui, beto duoda laiko suformuluoti sekančiam klausimui arba teiginiui.
6.Rekomenduotina turėti atsarginių frazių sąrašą, kuriomis galima užpildyti pauzes formuluojant teorijas apie kliento charakterį ir pan. Frazės turi būti kuo labiau apibendrinačios ir nekonkrečios, kad kiekvienas klientas jas galėtų savaip interpretuoti ir pritaikyti.
7.Atidžiai stebėkite klientą. Jo laikyseną, kalbos ypatumus, sekite jo atsakymus į jam pateiktus teiginius.
8.Panaudokite „žuvies gaudymo“ techniką. Perfrazuokite tai, ką jau išgirdote iš kliento ir tą pačią informaciją, tik kitais žodžiais, perduokite jam.
9.Būkite geras klausytojas. Jei klientas nori išsipasakoti, skatinkite jį. Viena iš priežaščių, kodėl žmonės kreipiasi į ekstrasensus – noras būti išklausytiems. Dažniausiai jie jau būna suradę savo problemų sprendimo būdą, tačiau nori, kad būrėjas jam pritarų.
10.Dramatizuokite savo darbą. Suteikite savo žodžiams „gilesnę“ prasmę, priverskite žmogų pasijusti praskleidžiančiu paslapties šydą, gaubiantį jo likimą.
11.Stenkitės sudaryti įspūdį, jog pasakojate mažiau, nei žinote. Vos tik klientas įsisamonins, kad jums žinoma tokia ingformacija, kurios įprastai negalėtumėte sužinoti, jis pamanys, jog žinote viską.
12.Nebijokite kievienu palankesniu momentu pataikauti klientui. Jei šis pareikš, jog jam pataikaujama, galima jam pasakyti: „Jūs visada įtarinėjate tuos, kurie jus giria. Jūs negalite patikėti, kad kas nors apie jus galėtų kalbėti gerus dalykus, nieko už juos nesitikėdamas gauti mainais“.
13.Atminkite auksinę taisyklę: ką klientas nori išgirsti, pasako jis pats!

Tai minčių perdavimas bei priėmimas per atstumą, taip pat žinojimas, kas vyksta su tuo žmogumi, su kuriuo kontaktuojama, tai psichinė galimybė peržengianti įprastas žmogaus jutimų diapazono ribas. Ankščiau telepatai buvo vadinami būrėjais, šamanais ar orakulais. Ginčai apie telepatiją tęsiasi jau daugelį metų. Karts nuo karto laikraščiuose pranešama apie užsienyje ar čia, Lietuvoje, gautus stebėtinus duomenis apie šito fenomeno egzistavimą, vėliau, visgi, apie šiuos pranešimus pamirštama. Sunku nustatyti telepatijos ištakas, tačiau jos pradžia priimta laikyti 1930 – kai buvo atliekami pirmieji moksliniai bandymai su aiškiaregiais ir išleistos pirmosios knygos šia tematika. Telepatiniams sugebėjimas tirti niekuomet nebuvo permetamos visos mokslo pajėgos, kadangi telepatija nelaikoma mokslinio susidomėjimo vertu tyrimų objektu. Gal ir todėl, žmonės jaučiasi „mulkinami“, kad net mokslininkai nesiryžta gilintis į paranormalių reiškinių gelmes. O gal tik neranda atsakymų į nagrinėjamus klausimus? Visgi JAV yra keletas tyrimo ir mokymo centrų, kur ir po šiai dienai paranormalūs reiškiniai yra tiriami – tai Anomalinių Reiškinių Tyrimų laboratorija Prinstono universitete Niu Džersyje, Parapsichologijos institutes Dareme, Šiaurės Karolinoje. Taip pat ir Lietuvoje yra panaši institucija. Mūsuose ypač populiari ir paklausi ekstrasensų, bioenergetikų veikla, bet turbūt išskirtiniu dėmesiu naudojasi nuo 1994m. Vilniuje veikianti ir kituose Lietuvos vietose savo filialus turinti Parapsichologijos akademija, vadovaujama dr. Vytauto Kazlausko. Ši organizacija rengia kasmetines parapsichologijos muges, skelbiasi organizuojanti ketverius metus trunkančias studijas, kurias baigus, išduodamas diplomas esą atitinkąs parapsichologijos „tarptautinius standartus“, ir nuo 1995m. leidžia žurnalą „Žmogus“, populiarų visoje Lietuvoje. Būtent šio žurnalo publikacijos ir paties V. Kazlausko knygos leidžia vienareikšmiškai teigti, kad su akademiniu diskursu Parapsichologijos akademija neturi jokių sąlyčio taškų . Minimuose leidiniuose apstu pranašysčių, buvusių gyvenimų (reinkarnacijų) prisiminimų, horoskopų, astrologijos populiarinimo, mediumizmo, spiritizmo aprašymų, taip pat mokymų kaip galima „pamatyti“ aurą, gydyti ligas, koreguojant biolauką arba kaip atpažinti Vandenio eros artėjimo ženklus. Telepatijos entuziastai nesijaudina, kaip perduodami elektromagnetiniai signalai, jiems telepatija atrodo kaip giminingų sielų bendravimas, o pati telepatija – Dievo dovana. Nei atstumas, nei esančios užtvaros netrukdo telepatiniam bendravimui, tiesiog tai vyksta ir tiek. Paprašyti paaiškinti apie šį reiškinį, telepatai ima pilstyti iš tuščio į kiaurą apie „aukštas materijas“, „kosmines energijas“, „karminį paveldą“ ar „energetinius blokus“. Kiti dar gerai žinomi Lietuvoje parapsichologai tai broliai Vladimiras ir Sergejus Azanovai. Jų teigimu „80% pranašyščių absoliučiai patikimos, o 20 % tenka žmonių klaidoms ir kitokių pašalinių energijų poveikiui“. Broliai Azanovai teigia, kad ekstrasensas, parapsichologas gali gydyti tik tikėdamas į Dievą kitaip jo energija dingsta. Apie savo sugebėjimus broliai Azanovai sako: „Mums dažnai tenka padėti žmonėms, kartais visai nepažįstamiems, kurie yra kituose miestuose. Vienintelė sąlyga, kad padėtume žmogui – žinoti jo vardą. Vardas – tai žmogaus kodas ir šifras. Per šį kodą mes prisijungiam būtent prie šio paciento ir sutartu laiku jis gauna kosminę energiją“. Telepatai teigia, kad jiems neva žinomi „sutampančių sapnų“, „telepatinių haliucinacijų“ ir kt. atvejai. Pavyzdžiui, pasakojama apie tokius atsitikimus. Kažkur toli nuo tėvynės miršta žmogus. Po kurio laiko jo giminaičiai sužino mirties aplinkybes, ir štai kuris nors giminaitis pareiškia, kad velionis jam prisisapnavęs kaip tik mirties dieną ir valandą. Gali būti ir priešingai. Ankščiau pareiškiama apie tokį sapną, o vėliau gaunama žinia, kad toks ir toks žmogus tokią ir tokią dieną ar valandą numirė. Tokie reti sutapimai, žinoma, nėra negalimi. Tačiau dažniausiai jie būna tiesiog pramanyti. O dar dažniau – tai savitaigos, vaidinančios labai svarbų vaidmenį žmogaus dvasiniame gyvenime, rezultatas. Tačiau yra gerai žinomų ir apsišaukimo atvejų. Vieno oficialaus patikrinimo metu paaiškėjo, kad vienas save telepatu vadinantis žmogus Vladimiras Rudis sugeba net 90 % teisingai atspėti, kokie daiktai sudėti gretimame kambaryje. Iš pradžių šis fenomenas sukėlė visų dalyvių nuostabą, kuri visgi greitai išsisklaidė. Eksperimento metu V. Rudis reikalavo palikti jį vieną, o kitame kambaryje esantis žmogus turėdavo, pasiėmęs kažkokį daiktą, vaikščioti su juo pirmyn ir atgal. Patikrinimo metu pastebėta, kambario sienoje pragręžtos mažos skylutės – šitaip paaiškėjo, kad Vladimiro atveju nėra jokios tepetaijos. Norėdami galutinai įsitikinti, eksperimento organizatoriai „telepatą“ nevežė į rūsį su trijų metrų storio sienomis ir jam nežinant, stebėjo jo elgesį. Žinia, buvo gardaus juoko kai pastarasis bandė pragręžti trimetinę sieną…Nepaisant to, kad telepatija masina daugybę šarlatanų, sukuriančių šioje srityje grubias klastotes, klausimas apie perdavimą per atstumą gyvų organizmų signalų, nedalyvaujant klausos, regėjimo, uoslės organams yra viena sudėtingiausių ir įdomiausių mokslo problemų. Kita iš telepatijos išeinanti šaka – biolaukai. Paprastai tariant, tai gyvo organizmo skleidžiamų fizikinių laukų (pvz. šiluma, kvapas) elektromagnetinis spinduliavimas. Egzituoja ir priešinga nuomonė, kad gyvas organizmas skleidžia tam tikrą energiją, kurios neįmanoma užfiksuoti turimais fizikiniais prietaisais, o tą energiją gali jausti tik gyvas organizmas. Daugelis žmonių nepripažysta spiritizmo, levitacijos, ateities spėjimų, tačiau daro išimtį telepatijai. Suprantama, iš pirmo žvilgsnio teiginys, kad vieno žmogaus smegenys veikia kito žmogaus smegenis, o šio priima siųstus signalus, neatrodo klaidingas. Bet gal smegenys tarytum lazeris gali pasiųsti ploniausią elektomagnetinį spindulį? Sunkiai. Jei signalas nukreipiamas į tą pusę, kur yra jį priimsiantis žmogus, tai teks sukurti mechanizmą, kuris pakreiptų „smegenų radijų“ ir „praskenuotų“ visatą ieškodamas to, kuriam buvo skirtas. Šitam mechanizmui būtinas greitis ir jautrumas nesudarinamas su mokslu. Toliau – dar sunkiau. Surastas žmogus turi nedelsiant atsiliepti ir pasiųsti atsakomąjį spindulį. Po to kai jie suranda vienas kitą, reikalingas mechanizmas, kuris palaikytų spindulių tarpusavio orientaciją, jau net nekalbant apie neįveikiamą užduotį iš šimtų milijonų smegenų išskirti būtent tą, kurio reikia. Telepatija yra visiškai svetima gamtos mokslams, jų metodams bei įdėjoms, būtent todėl šita sena kaip pasaulis veikla išsaugojo būdingą magijos charakterį. Magijos demonstravimui visada panaudojamos išskirtinės asmenybės, galima jas vadinti paženklintais Dievo ar velnio, mediumais, telepatijos žvaigždėmis ar tiesiog subjektais, valdančiais parapsichologines galias – skirtumas tik žodžiuose, o esmė lieka ta pati. Amžiais egzistuoja žmonės, tikintys stebuklais. Gyvena ir iš savo sukčiavimų pelnosi apgavikai, sąmoningai ir nesąmoningai klaidinantys žmonės. Amžiais egzistuoja žmonės, kurie kovoja su šiais klaidinimais, ir kiekviename amžiuje šį darbą tenka atlikti vis iš naujo… Kiekvienas žmogus turi savo biolauką ir gali padėti ne tik aplinkiniams, bet ir sau. Esant nerviniam stresui mes griebiames rankomis už galvos, skaudant širdį, dedame ranką ant širdies, po sumušimo uždedame ranką ant skaudančios vietos. Mūsų veiksmai instinktyvūs, bet neatsitiktiniai. Mūsų rankos mus gydo. Jomis mes nuimame skausmą. Tokiu būdu galima išgydyti bet kurį susirgimą. Jau yra nemaža atvejų, kai išgydytas net vėžys. Žmogaus kūne yra kanalai (meridianai), kuriais teka gyvybiškai svarbi bionergija. Skirtingai nuo kraujotakos kanalų, biomeridianai ir bioenergia nematomi. Bet kai kurie ekstrasensai mato bioenergijos judėjimą biomeridianais. Iš fizikos dėsnių žinome, kad aplink laidininką tekant elektros srovei atsiranda magnetinis laukas. Lygiai taip pat aplink žmogaus kūną atsiranda biolaukas. Jis turi kiaušinio formą, kurio bukas galas yra virš galvos, o kitas – prie kojų. Taigi, kiekvienas žmogus turi bioenergijos, todėl gali sėkmingai gydyti save ir kitus nuo įvairiausių ligų, nuimti bet kokį skausmą. Bet reikia atsiminti, kad ekstrasensorinės savybės gali būti ne tik įgymtos, bet ir įgyjamos. Todėl ekstrasensu gali tapti kiekvienas.

Vis dar keistai jaučiuosi po didžiosios dienos datos patikslinimo, skaičiuoju ir pagal patikslintas datas ir vis prisimenu, kiek pradžioje buvo skaičiuota, lyg laikas kažkur prapuolė… o gal kaip sykis atsirado iš niekur… dvi savaitės… Žodžiu, keistoka, bet norisi šią būseną aprašyt, nes laikas bėga taip greitai ir viską sekundžių smiltelėm užpusto. Tai, kas tuo metu, rodos, taip reikšminga ir ryšku, po kurio laiko gali ir visai išsitrint iš žmogiškosios atminties… Kad ir gliukozės tyrimas, gydytoja sako, kad visos nėštukės labai skundžiasi ir tai nėra malonus tyrimas, o ir laiko užtrunka, o klausiau apie jį kaip pirmą kartą – lyg kažkas ir girdėta, bet nieko konkretaus . Dabar ruošiuosi šiam tyrimui morališkai, gal tikrai nebuvo  malonu, nors turbūt ne tiek, kad nepamirščiau .

Apskritai, tai jaučiuosi labai lengvai (nors lyg ir neturėčiau, juk reikia baigti remontus, persikraustyti, pasirengt intensyviam darbui nuo gruodžio, neaišku, kaip su Sodra bus, o kur dar ir neišvengiami rūpestėliai dėl pasiruošimo sutikt savo pipirą… bet gyvenimas,, matyt, nusprendė su manim elgtis gerai ) ir ne tik fiziškai, nors tas irgi svarbu (po patikslinimo per 20,5 savaitės priaugom 5,5 kg – gerai būt išlaikyt tokią tendenciją , nors šiuo metu augam kiek sparčiau ). Fiziškai savijauta gera, net keista, kai visi klausinėja – man ir su Meda savijauta buvo gera, lengva, nors finale ir +30 kg   … Tik nesinori anksčiau laiko pasakyt “op”, nes kai tik drąsiai drąsiai pasakau, kad jaučiuos puikiai, ima vakare ir paskauduliuoja kur kokį šoną šiek tiek, aišku nieko rimto, bet geriau tegul tai ir lieka taip . Manyčiau laukiantis esam ne šiaip sau tokios jautrios, tik reikia tą jautrumą tinkamai suvokt ir išnaudot, juk tokiu metu esam labiau įtakojamos aplinkos, žmonių, darbų, minčių, net ir nuosavų minčių / laimių ar baimių – kiekviena sau tai renkamės . Gal dėl to, man nėštumas ne liga, o puikus metas, pilnas ramybės, stebuklo laukimo, harmonijos ir augančios pilnatvės… Po vaikiuko gimimo būna net kiek sunku netekus to pilnumo ir ramybės jausmo viduje (čia ne apie pilvą remiantį nosį ), bet šiuo syk būsim ir labiau pasirengę apsisaugot nuo pirmų dienų streso… Vėlgi, kalbant apie tą padidintą jautrumą, šiuo metu sapnuoju labai daug, labai emocingų sapnų – tarsi ir jie ruoštų mane artėjančiam etapui… Pradžioj kamavo slogūs sapnai: vis nespėdavau rūpintis ir Meda ir antru vaikučiu, kažkokia kaltė iš sapnų smaugte smaugė. Mindaugas jau juokėsi vietoj saldžių sapnų linkėdamas neapsitaškyt pjaunant šeimą – sapnuose pabuvau kažkokia asocialia motera su šalia besišlaistančiu apspangusiu sutuoktiniu su bokalu rankoje, kažkokia manjake ir dar biesai žino kuo… Matyt taip vaikiau savo baimes dėl ateities… Po to, matyt, išlindo kitokios emocijos, nes sapnuose ėmiau plaikstytis su bikiniu vėsaus rudenio dieną ir dar kažkokiems neaiškiems tipams į kompaniją piršausi – lyg taip tvirtindama sau, kad dar nesu banginis, niekam išoriškai nepatrauklus . Tada aplankė gana ramūs ir daug malonesni sapnai… o šiąnakt teko ir pačiai pabūt vaiku, kovoti už savo įsitikinimus, pyktis su mama, liūdėt netekus vutės – prasminga, lyg kartočiau kursą, kaip nepamiršti, ką reiškia būt vaiku… Įdomu, kokia programa seks toliau (?)…

O viename žurnale perskaičiau man labai tikusias patikusias mintis apie nėštukių sapnus, kažkaip panašiai surezonavo, pateiksiu tik kai kurių sapnų aiškinimus, nors ir visas straipsniukas naudingas:

REIKŠMĖS

Tipiški pirmojo nėštumo trimestro sapnai ir jų galima reikšmė

Lengvas nėštumas ir gimdymas – nėštumo suvokimas.

Kūdikis ar vaikelis – viltis, kad gimdymas bus lengvas.

Dideli namai, transporto priemonės – besikeičiančio (augančio) kūno suvokimas.

Sodai, sėklos, vaisiai, gėlės – vidinis augimas.

Didelės transporto priemonės vairavimas – nerangumo jausmas.

Sunkaus daikto nešiojimas – augančio svorio suvokimas.

Pavojai arba užpuolikai – motinystės baimė.

Atviros durys, griuvimas, kraujas, praradimas – persileidimo baimė.

Konstrukcijos, gamyklos – vaisiaus augimo suvokimas.

Mažos konstrukcijos – suvokimas, kad vaisius dar mažas.

Vanduo, plaukimas – gimdos turinio (vandens) suvokimas.

Maži vandens gyvūnai – suvokimas vaisiaus vandenyje.

Tipiški antrojo nėštumo trimestro sapnai ir jų įmanoma reikšmė

Romanai arba buvę meilužiai – noras būti patraukliai, ilgas seksualinių santykių nebuvimas.

Bejėgis vyras – palaikymo poreikis.

Problemos su vyru – nestabilumo, nesaugumo jausmas.

Vyro neištikimybė – neužtikrintumas savo patrauklumu.

Švelnūs vidutinio dydžio gyvūnėliai (kačiukai, viščiukai) – augančio vaisiaus suvokimas.

Bejėgė arba trukdanti motina – senų konfliktų su motina atsigaminimas; naujos viltys.

Tipiški trečiojo nėštumo trimestro sapnai ir jų įmanoma reikšmė

Vaiko lytis ir išvaizda – viltys ir baimės dėl vaiko.

Ypatingas bendravimas su vaiku – noras pažinti vaiką.

Dideli gyvūnai (liūtai, beždžionės) – užaugusio vaisiaus suvokimas.

Daug vandens – laukimas vandenų nutekėjimo.

Nėštumo ir gimdymo detalės – viltys ir baimės.

Kelionės, naujos vietos – nežinomybės baimė.

Ritualai, gimtadieniai, atostogos – džiaugsmo, gimus kūdikiui, laukimas.

Šiandien pagaliau nuvykom echoskopuotis… Pamatėm mažą, gražų, neramų, sveiką ir visai ne drovų pipiriuką … ir… Bent du asmenis sužinota naujiena turėtų nudžiugint labai labai: tai Meda ir prosenelis – Meda gaus lauktą broliuką (paskutiniu metu broliuko visgi norėjo labiau, nei sesytės), o prosenelis norėtą proanūkį . Naujiena labai nenustebino, lyg ir nujaučiau, nors lyg ir labiau norėjau mergaitės, bet lyg  jutau, kad bus kitaip… Neveltui Mindaugas neleido pirkt gražių mažų rožinių dalykėlių pipirui . Nieko nuostabaus, mes dažnai nežinom, ko norim, o juolab, ko mums reikia . Vansi, nuo šiol žymiai didesnė tikimybė, kad laukiam ateinant sūniuko (nors echoskopas nėr 100 proc. tikslus ). O nustebino tai, kad pagal pirminius skaičiavimus jau pilnos 22 savaitės, o echoskopas tvirtina 20 – vansi ir pasimatymo data pasistumia kokiai kovo 28 dienai (kažkada Medai buvo prognozuojama kovo 26-27 d., o gavosi suvis … ) , iš to seka, kad viltis prisišaukt avinėlį didėja … Būt juokingiausia jei taip pat balandžio pirmąją . Laukiam laukiam sukalbamo mielo aviniuko ir toliau spėliojam sapaliojam . 

p.s. taigi mūs tėtukas visai ne koks meistras ir stalo kojos, panašu, bus skirtingos …

Dabar tik atkapsčiau, kad birželio 12-ąją buvau tokį sapną sapnavus ir užsirašius: 

Sapnuoju gi aš, kad esu pas tėvus kažkur lyg ir sode, tėvai dirba kažką, o mes su Mindaugu vieni. Tik dzvimbt mintis: “o kur Meduolė???” :o Ir gi prisimenu, kad klažkur, kitam sode, savo draugų kompanijai pasaugot palikus, o nuojauta prasta – kaip lyg ir užmiršus vaiką :o . Šokam automobilin, kažkodėl vairuot imuosi aš (o aš juk teisių neturiu, o ir vairuoju sapne extremaliai, prastai ta prasme), riedam… ir dar su pagreičiu, kažkur šalimais lyg ir policija vis blaškosi… išsisukam… bet priekyje matau sankryžą ir suvokiu, kad vairuoju nuo galinės sėdynės ir pedalų gi nepasiekiu :lol: … Čia prasideda spec. efektų dalis su kaskadininkais, nes aš tik kažkaip švyst per tą sėdynę, perlipu ir iki sankryžos suspėju gerai suvairuot, sustot ir dar posūkį parodyt (ką net mokindamasi vairuot neretai pamirštu :lol: ). Toliau jau iki draugų sodo privažiuoju normaliau. Šoku iš auto ir imu šaukt:” kur Meda? Kur Meda?” Draugai linksminasi… staiga kažkodėl sniego pusnyse, kažkokiam papliurzusiam sniegledį… visi kauštelėję… Pasidaro tragiškai baisu, nes visi tyli :o . Tada pasisuku, o už manęs mažulytė sušalus Meda, lyg ir šypsosi, bet lyg ir apsibliovus buvo (tušas nubėgęs pas tokį vaiką :D ). Puolu imt ant rankų, čiupinėt, o ji sušalus į leduką… Čia jauč net per sapną apsižliumbiau… apibariau draugus, kad pasitikėjimą apvylė ir kad tokie besmegeniai mano brangiausiu, mažiausiu žmogučiu nepasirūpino, nors viduj oi kokia pati kalta jaučiuosi :( . Ir tada lyg ir Medai viskas geriau, bet sapnas tęsiasi… iš kažkur prisistato policija, suvokiu, kad vairavau be teisių, puolu klausinėt, kas pridengtų, jog ne aš vairavau, bet nieks negali – kauštelėję gi. Ir kol ten makaluojuosi sapne atsiranda mano tata ir tokį smūgį žiebia Mindaugui į veido bruožus, kad šiam net akiniai atsikabina (nors kažkodėl po jais dar ir kiti tokie pat yra) ir kabalioja kabalioja palei veidą, kaip kine sulėtintam. Pasirodo mes pavogėm tėvo mašiną :lol: … Paskui kažkaip lyg ir pabudau – juodai džiaugiaus, kad Meda miega, tėvo auto turbūt namie, aš niekur neišvažiavus, o policija ramiai patruliuoja gatvėmis… nu ir su draugais nesipykau  :lol:  

Ilgai galvojau, ką ans gali reikšt… Visaip mintijau… Ir kad vairuoju gyvenime bilekaip, ir kad Medai šilumos trūksta… Ir apie kažkokį nepažabotą norą valdyti, net tai kas nevaldoma ar kas ne mano valdymui pamislijau…

Kolegės sapno išklausytojos bandė aiškit, kad tai gal labiau sietų su vidiniu krypties neturėjimu/ieškojimu/chaosu…

Gal visame tiesos yra, tik jaučiu, kad tas sapnas nebuvo šiaip sau, juolab toks ryškus ir toks emocingas… Kol kas pasitvirtino tik tai, kad visgi ne viską gyvenime suvaldyt galiu, o vaikai apskritai didelė atsakomybė ir stebuklas, gal tai ir buvo įspėjimas apie ateinantį dar vieną mažą žmogeliuką užsimaniusį šilumos, rūpesčio ir meilės. Galbūt atėjusio ekstremaliai, neplanuotai, tik jam tikusiu laiku, bet juk pabaigoj sapne viskas gerai, šilta ir jauku  buvo . O dar ir Meda sapne, o ne koks kitas vaikas, gal dėl tų visų sutapimų laike ir aplinkybėse .

Lauksiu savo sapno išsiaiškinimo, juolab, kad kryptį gavau ir chaoso mažėja …

Nezinu kā, bet pamanījos telefonam ievadīt 3x nepareizi PIN kodu. Katreiz mēģināju savu kombināciju, bet biju diezgan tuvu īstajai, ko atklāju pēc tam, kad pēc 10 minūšu meklēšanas atradu to lapiņu, kur sarakstīti PIN/PUK kodi

Bet pats dīvainākais, ka prasa tagad to PUK kodu – nu un es to it kā atcerējos un ievadu, un IR!
Vēl jo dīvaināk tāpēc, ka ikdienā lietoju PIN kodu, taču PUK kodu vispār esmu vadījis vien pāris reižu

sveiki,

sako šiandien mistiška diena 2009 09 09 – man ji kažkokia užuomaršiška, vos nenudrožiau pas gydytoją diena per anksti . Naktis buvo prasta, kaulus laužo vėl kažkoks peršalimas lyg prilipt norėtų… Medos darželinė adaptacija irgi vis atidedama… Kažkaip nesistyguoja dienos, kiba kokio blogo plauko mistika :lol: .

Daug nekalbėsiu tik įmesiu straipsnį iš žurnalo “Burėja”

Beja jai norite pasididinti paveikslėliu tesiog padidinkite matymo procentus į 150 ir bus baigta. O jai esate tokie durni tai duodu nuorodas į paveikslėlius : 1psl 2psl

Kodėl tokia tema? Todėl, kad nubudau ankstokai ir nugirdau, kaip Meda per miegus juokiasi iš kažkieno juokingai atrodančių plaukų… Kita vertus… ir kas čia tokio? Aš per miegus dar ne to prišneku … Bet jau ir anksčiau buvo kilus mintis apie tai parašyti, nes Meda labai dažnai atkreipia dėmesį būtent į plaukus. Į savo ir aplinkinių, lyg tai būtų kažkas daugiau nei tik plaukai…  “Nenuostabu, kad kai kuriuose pasaulio regionuose, pavyzdžiui, Indijoje ar Jamaikoje, jiems priskiriama mitinė reikšmė – plaukai laikomi vaisingumo, jaunystės ir stiprybės simboliu. Iš jų sklindanti magija garbinama, keikiama ar panaudojama įvairioms religinėms ceremonijoms, kurių žiauriausia mums atrodo visiškas plaukų paaukojimas. Kai kur – pavyzdžiui, Afrikoje ar Indonezijos Sulavesio saloje – plaukai net laikomi sielos buveine, o vaikams, kuriems trumpai nukerpami plaukai, visada paliekama sruoga ant galvos.” (šaltinis).  ”Kinų senovės grožio kodeksas skelbia: jei plaukai siekia ausis, bus sveika galva ir kaklas, jei pečius – nugara ir širdis, jei liemenį – visas kūnas, o jei siekia kulnus – moteris visada bus mylima ir turės sveikų vaikų. Ezoterikų* nuomone, plaukai – gyvybės auros prailgintojas, tiltas tarp astralinio ir fizinio pasaulio, tarsi antenos. Sakoma, kad ilgaplaukiai ir barzdylos pasižymi gilesne intuicija, greičiau perpranta naujas idėjas. Kad plaukai turi magiškų galių, buvo tikima senų senovėje. Gerai žinomas biblinis pasakojimas apie Samsoną, kuris buvęs labai stiprus, o jėga slypėjusi plaukuose. Kai Dalila juos nukirpo, Samsonas neteko ir stiprybės. Indijoje ir arabų šalyse ligi šiol tikima, kad ilgaplaukę sunku nužiūrėti ar užburti – tankių, ilgų plaukų kupeta atstumia svetimą, piktą valią. Baltų šalyse ištekėjusios moterys neturėjo teisės svetimiems žmonėms pasirodyti vienplaukės. Todėl kai kuriose apylinkėse marčios nuometą pirmą rytą po vestuvių iškilmingai uždėdavo vyro motina. Tai reiškė, kad jaunoji žmona savo gyvybinę ir mentalinę energiją saugos tik vyrui ir giminei. Daug garsiausių pasaulio dailininkų, tapydami biblinio siužeto paveikslus ar atskirai Kristų, plaukams iš tiesų teikė daug reikšmės. ” (šaltinis)

Kai Meda gimė, dėl laiko stokos, nuovargio ir patogumo, vistik šukuosenos sutvarkymui reikia bent 30 minučių, pamėgau skaras ir kepurėles – Meda buvo kitokios nuomonės .  Dažniausiai gana aiškiai pareikalaudavo aksesuarus nuo galvos nusidanginti , net ir dabar neretai tylomis prisėlinus nutempia kepurę ar skarą nuo galvos ir ypač, kai tenka pasipykti, nesutinka su mano galvos apdangalų buvimu, o paprašius paaiškint kodėl, atsako, kad be jų mama gražesnė ir geresnė . Juokas juokais, bet kartais Meda tuo aiškindavo ir kitokias baimes negatyvizmus, tarkim,nedrįsta / bijo eiti prie močiutės, o kai paklausiu kas yra, kodėl ji taip elgiasi, ji tik susigūžia ir išstena, nes plaukai “kitokie” . Ką reiškia “kitokie” sunku pasakyt, bet kurį laiką bijojo blondinių (kaip sykis mūsų geroji gydytoja tokia, tai ji kiek ir sušvelnino padėtį…), bijojo pražilusių žmonių… Dabar tiesiog dažnokai pamini plaukų spalvų ar formų permainas – tarkim, sutikus savo draugą Roką kieme, paskui kažkodėl kikendama pasakė, kad jo dabar kitokie plaukai. Paklausus kaip kitokie, paaiškino, kad dabar rusvi ir lygūs, o ankščiau buvo šviesesni ir toooks kalnas … ką tai reiškia??? Štai portalas alfa.lt rašo apie plaukus: ”Plaukai yra paprastas keratino ir mirusių odos ląstelių mišinys, kurio pagrindinė funkcija — sulaikyti iš galvos garuojančią šilumą. Tačiau sudėtingame mūsų pasaulyje plaukai įgijo visai kitą reikšmę: žmonės jais deklaruoja savo socialinį statusą, religinius įsitikinimus ir pasipriešinimą tėvams. Moterys kasmet išleidžia milijardus plaukų priežiūros priemonėms, o vyrai, pamatę pirmąją žilą sruogą, bėga pirkti sportinių automobilių. Žavėdamiesi žvilgančiais įžymybių plaukais, net nesusimąstome, kad plaukai yra daugiau nei galvos puošmena” , o kas tai dar skaitykite šiame alfa.lt straipsnyje.

Juokinga, ypač samokslo teorija apie raudonplaukius, bet… kažkokios dalies tiesos tame esama… Jei kas paklaustų manęs, man sielos veidrodis akys, bet Medai tai turbūt plaukai…

Gal ir negerai, kad mes jos plaukus trumpokai kerpam(?). Nors tai ne prieš jos valią… Juk sakoma: “Ilgas plaukas — trumpas protas”. Portalas Zebra.lt taip aiškina patarlės kilmę: “ši patarlė nediskriminuoja moterų, kaip daugelis mano, — ilgą laiką vyrai taip pat buvo ilgaplaukiai. Atvirkštinė plauko proporcija protui kilo iš senos daugelio kultūrų tradicijos: jaunos netekėjusios merginos augino ilgus plaukus, o ištekėjusios juos kirpdavo ar uoliai slėpdavo nuometais, skaromis, kykais. Jauniklei stinga gyvenimo patirties, todėl sakoma “trumpas protas”. Bet užtat ji ilgais žvilgančiais plaukais vilioja vyrus. Žmona su nuometu ar kukliai susegtais plaukais nebegundydavo svetimų vyrų, o našlės ir vienuolės iš viso slėpė plaukus ir net dalį veido — taip  rodydavo panieką šio pasaulio tuštybei. Šios taisyklės laikėsi visos tradicinės patriarchalinės visuomenės.”

Beje, Meda net kūdykis nebuvo plika, buvo kiek pliktelėjęs pakaušis, bet viršugalvį visad puošė vešli skiauterė (pankė iš prigimties, matyt) – kažkaip daug kas tuo stebėdavosi, sakydavo, kad vistiek anksčiau ar vėliau nupliks, kai kas net siūlė nuskusti, idant geresni plaukai ataugtų, bet mes nieko nedarėm – matyt buvo nuojauta apie stiprybę plaukuose . O ir dabar aplinkiniai labai dažnai giria jos stilingą, vešlią ir tankią ševeliūrą – stiprybės juose netrūksta . Pamenu Meda buvo pas mano sesės vaikus kartu su jų aukle – Meda sunkokai prisileidžia naujus žmones, bet vos tik auklė pagyrė jos šukuoseną, paklausinėjo apie šio grožio šaltinį, Meda išsilydė kaip šokoladas, net pati ėmė klausinėt, kada eis pas auklę dar, ar kada turės savo auklę … Bet čia jau labiau apie silpnybes, nei stiprybę … Kaip ir nepaaiškinamas, bet vis dar bandomas išaiškinti, blondinių fenomenas.

 tai tiek pamintijimų plaukų tema …

Su šiuo nėštumu toks nuolatinis dežavu jausmas persekioja. Panašiu metu angeliuks nuo debeso nusileido, jau tai verčia viską labai lyginti. O va tik sužinojus išlėkėm atostogaut Pervalkon, visai kaip su Meda. O grįžus angina užpuolė. Kai laukiausi Medos taip pat apsirgau, va kaip rašiau 2005 07 26:

“Dabar laukiuosi ir susirgau angina: temperatūra nedidele 37.1, skauda gerkle. tai skalauju ir purškiu į gerkle „liugolį“, nežinau ar tai tikrai gerai. O ir apie kojų kaitinimą niekas nieko lig šiol nesakė. HELP – perspėkit kokie čia pavojai, nes jau trys dienelės, bet dar nepasveikau…

Gerklę skalauju, skalauju, čiobrelių su liepžiedžiais arbatą geriu, o kaip vakaras taip ir vėl labiau skauda gerklę ir temperatūra pakyla(jau trys dienos). Šiandien dėsiu kompresą su šilta druska ant kaklo (sesė patarė taip…) tai gal padės. Ryt turiu truks pliš darban žygiuot, o darbe su temperatūra, kad ir tokia… vis tiek brrrrrrrrrrr… baisu…

Beje kažkur girdėjau, kad aviečių arbata nelabai gerai…
ir dar dėl to „liugolio“, ten jodas su glicerinu, tinka ir vaikams, bet dėl nėštukių vis dar nežinau… Nusiunčiau į vaistinę vyrą, kad nupirktų, susakiau visa a-ž, ką turi paaiškint apie žmona vaistininkei, bet… jam užteko, kad toji pasakė, jog vaistas labai populiarus, o purškiamas ir dar geresnis… o apie mane ir pamiršo pasakyt. tai ir nežinau… bet lyg ir neturėtų pakenkt…
Jei kas žinot gerų patarimų dėl anginos nenutylėkit. Čia mano didelė bėda ir dabar kai reikės verstis be antibijotikų visa pagalba velkam…”

Dabar jau žinau kuo ir kas pavojinga, ir kad liugolis netinka, ir kuo karštos vonios, kojų mirkymai ar aviečių arbata grėsminga, bet vistiek prireikus gydytis be įprastinių vaistų – sunku. Šiaip “Tantum verde” mane visad puikiai gelbėjo, bet dabar draugė paasiūlė homeopatinius vaistus pabandyt “antigripin nr.2″ – reiks išmėginti, sako net ūmias ir chroniškas anginas suvysto… Temperatūros ir sąnarių laužymo astsikračiau su arbatomis ir šlakeliu trejų devynerių… Tikiuosi greit visai pasveikti.

Ir žiūrėsim kokie dar dežavu pasibels .

Consigue TU propia experiencia de trabajo con la cámara, que no te lo cuenten.

Comprueba sus prestaciones según TUS necesidades

Olvida rumores, mitos y sospechas:  ¡practica y trabaja a fondo por ti mismo!

Planteamiento y objetivos del curso

Toma de contacto y primera aproximación al nuevo modelo de trabajo con equipos RED.

Aprender a desenvolverse correctamente en entornos de trabajo con equipos y materiales generados por RED ONE.  Desde la correcta grabación en cámara, la gestión de sus datos y la edición,  hasta el posterior etalonaje y finalización del producto.

El alumno tendrá una experiencia de primera mano en todos los estadios de la producción, generando el mismo sus materiales y comprobando diferentes métodos de trabajo.

Dirigido a…

Directores y realizadores audiovisuales, Técnicos HD o DIT’s.

Operadores, ayudantes y auxiliares dede cámara.

Directores de fotografía e iluminadores.

Etalonadores y coloristas.

Responsables de producción y postproducción.

¿Dónde se imparte?

En las instalaciones de MASTERMEDIA, en la ciudad de Valencia (España).  Al lado de la Ciudad de las Artes y las Ciencias.

¿Quiénes organizan?

MASTERMEDIA:  centro de estudios de formación audiovisual en nuevas tecnologías, con certificado de AVID Academic Partner.  www.mastermedia.es

.

.

TCL: grupo de trabajo internacional especializado en producción y formación audiovisual.  www.tclarte.com

.

Fechas y convocatoria

23,  24 y  25 (jueves, viernes y sábado) de julio de 2009 en Valencia.

Tres jornadas intensivas de mañana y tarde.

Estructura y planteamiento

La primera jornada, se centra en la explicación de la cinematografía digital y las nuevas exigencias de producción, relativas a la filosofía de trabajo de RED ONE. Profundizaremos en el diseño de producción, las figuras implicadas como el Técnico HD o DIT, la nueva postproducción y un primer acercamiento al uso de la cámara.

Temario base, dia 1:

Cine digital:  alternativas y objetivos de producción

Fundamentos de los sistemas Red

Conceptos de trabajo RAW

Tecnología Red One: sensor, procesamiento y formato r3d

Audio en Red

Teoria de operación, menús y montaje de cámara

La segunda jornada, se formarán dos equipos de trabajo para la grabación con la cámara RED ONE, realizando diferentes pruebas de espacio de color, contraste, grabación con chroma etc. en plató, así como en exteriores en diferentes resoluciones y especificaciones de rampas, exposición, resolución; manejo de cámara al hombro etc.  Daremos un repaso a los errores más frecuentes y a las recomendaciones básicas.

La tercera jornada, está  dedicada al tratamiento de todo el material grabado en todas sus fases: organizativo, editorial, pre etalonaje.  Manejaremos el RED CINE con el material grabado en la jornada anterior.  Exposición ISO, espacios de color, resolución, relaciones de aspecto, formatos de salida etc. para exportar los materiales y proceder a su ingesta en software de tratamiento:  edición, composición, corrección de color etc.

Temario base, día 3:

Postproducción archivos R3D

Flujos de trabajo nativos (Avid, Vegas, Premiere, Final Cut…)

Flujos de trabajo con material procesado (DNxHD, ProRes, DPX…)

Formatos y compresiones HD-2k-4k

Etalonaje y corrección de color

Laboratorio digital y analógico

Horarios

Jueves 23: 12,30-14,30  y  16-20h

Viernes 24: 9-14  y  15-20h

Sábado 25: 10-14,30  y  16-20h

Resultando un total de 27 horas aproximadamente.

.

¿Cuánto cuesta?

Alumnos ACTIVOS:  625 euros

Alumnos OYENTES:  310 euros

¿Cuántas plazas hay?

12 alumnos ACTIVOS  y  5 alumnos OYENTES.

Alumnos ACTIVOS:  asisten los tres días del curso.

Alumnos OYENTES:  sólo asisten el primer y el último día (jueves y domingo).  No participan en la jornada de rodaje.

Documentación y materiales

Todos los alumnos inscritos recibirán abundante documentación,  así como todo el metraje de la RED grabado por los propios alumnos.

Información e inscripciones

- Llamando al teléfono  (00)  (34)  963  22  86  42 (MASTERMEDIA) en horario de oficina.

- Remitiendo un mail a  info@hdcinema.es con los siguientes datos:

.Nombre y apellidos
.Área de trabajo (ayte. cámara, realizador, postproducción etc)
.Ciudad / Provincia.
.DNI o Pasaporte
.E- Mail
.Teléfono de contacto
.Opción elegida:  OYENTE  /  ACTIVO

Instalaciones y equipos de trabajo

+  Un equipo completo de cinematografía digital RED ONE

- Juego de ópticas

- Visores RED LCD / RED Viewfinder

- Tarjetas Compact Flash y disco duro Red Drive

- Trípode y accesorios.

- Matte box Arri y mando de foco.

- Juegos de baterías RED y cargador.

+ Plató de grabación

- Parrilla de luces frias y cálidas, diferentes potencias etc.

- Ciclorama de chroma.

+ Aula multimedia

- Estaciones PC con el software necesario; puestos individuales.

- Plasma full HD de visionado

RECOMENDACIONES

Es obligatorio tener un mínimo de experiencia en el sector para apuntarse al curso.  Abstenerse personas sin experiencia previa en el ámbito audiovisual.

Recomendamos traer vuestros discos duros externos USB 2 de al menos 40 GB. para llevaros todo el material RED grabado.

Recomendamos traer vuestros ordenadores portátiles, para mejor aprovechamiento del curso.

NOTAS DE LA ORGANIZACIÓN

La organización se reserva el derecho de modificar o sustituir cualquier aspecto del programa si las circunstancias lo exigen, así como los equipos e instalaciones a emplear durante el curso (disponibilidad, problemas técnicos etc.), proponiendo siempre una alternativa, sin perjuicios económicos ni para los alumnos ni para la organización.

El curso podrá suspenderse en caso de no conseguir un número mínimo de participantes;  así como por accidente o enfermedad grave del profesor.

En caso de que el alumno decida no realizar el curso una vez pagado el importe del mismo, se aplicará una devolución parcial del pago satisfecho, estipulando un porcentaje de compensación según las fechas de su renuncia. Una semana antes de la fecha de inicio, no se reintegrará cantidad alguna.

nu tad beidzot arī man klāt patiešām ir pavasaris !!! ^______^

es to šaodien patiešām sajutu,  jo man vairs negribas pūt pie datora,  bet  ārdīties apkārt pa māju darīt vienalga ko kautvai  dejojot kārtot māju kā es to dariju šodien klausoties eiropas hītu radio  :D

gribas lēkāt apkārt un mīlēt visu pasauli, vai vienklārši uzlikt visiem lielu cieto,  kā es jau šodien izdariju ^__^

ES TEVI MĪLU

pavasari

stlbā krīze
cilvēkiem pat ēst nav ko..
sāk zagt mājdzīvniekus (piemēram kā man)

pagājušnakt, bija kāds viesojies manā pagalmā un garāžā, protams, no mašīnas benzīns pazudis, un pilnīgi noteikti ka vēl kaut kas.
jāsāk likt visiem šķūņiem atslēgas priekšā. :/

vispār es dzīvoju laukos un te jau tādas lietas notiek, tad man bail pat iedomāties kas notiek pilsētās :/

cepina. tēts teica ka šits būšot karstākais un sausākais pavasaris pēdējo 80 gadu laikā. vuhū.

3.dien iesim ar laumu peldēties.

bļe nahuj, jānodzen tauki