Niūri ir šalta | ta naktinė Ryga
Ant kelio juoda | purvino sniego puta.
Ir labai jau greta | pralėks mašina:
Tik laimės dėka | išgyventa diena…
Mašinų žibintai | užtemdo tai, ką matau,
Apšviečia gatves | nesimato dangaus
Kiemai užrakinti | o benamiai badaus,
Nes jau apie dešimtą | neparduoda alaus.
Pardavėjos užrėks | garsiais savo balsais
Ko jau ko – pinigų | čia tikrai neiškeis.
Oduoti žmonės parkris | su alaus buteliais,
Atsikels ir nueis | kreivais savo keliais.
O tu tik skruzdėliukas | skruzdelyne šitam,
Išsilaikyk | pabandyk išgyvent.
Ir šūvis nuaidi | kažkur tolumoje,
Kažkam bus leista gyvent | o kažkam gal ir ne…