Mažumą sutrikau. Na, veikiau jau nenumaldomai smalsu. Rusų grafikai jau kuris laikas sulaukia mano simpatijų. Dauguma mano printų – rusiškų rankų vaisius, o apie savo mažasias manijas jau minėjau. Šiandien atradau Maskvoje reziduojantį Grape Frogg. Tiesa, nemaža dalis darbų neparodė charakterio, o ir maniera pakankamai naivi. Bet akys nebenulipa nuo šimtudešimtprocentų naujojo mano namų printo.

Ir man ji nulieta Penélope Cruz. Na, nors tu ką. Stipriai almodovariška ir kiek tintobrasiška. Susižavėjau. Nuo. Iki. Nenusaldinta ir kiek buitiška, sendintų akcentų, tiesiai iš pietų europos kino kameros objektyvo, perleista per rusišką filtrą ir kiek hipnotizuojančių mažyčių detalių rašto.

Ir tokiomis nuotaikomis, su šlakeliu vintažo prieskonių, nusprendžiau, jog šiandien neabejotinai būsiu ten, kur manęs nenuvylė dar. Šianden Boogaloo 15. Uau. Rimtai. Su didžiausia pagarba Tomui ir co. – šokiai priešais altorių ir po Prezidento darbo kabinetu were wicked! O ir šis vakaras turi būti massive! Su nuogaipenelopiška ramybe ir lengvais apdarais. Ta ta!

Stop. Ir atsargiai – šiandien aš suirzuisi. Dėl oro, lengvo turinio mergaičiukės duše ir pusryčių neatsiradimo lovoje. Išdavikės smulkmenos kartais ima ir pradeda kiaulinti, nežiūrėdamos, kad šiandien tave užpuolė tinginys. Baisiausia, kad apatija gimsta beveik viskam, kuo tinginiškai galėtum mėgautis net ir be minėtųjų smulkmenų.

Nieko nėra gražiau už ryto moterį vyriškio marškiniais lengvais žingsniais katiniškai nuslenkant kur, bet nėra ir nieko baisiau, jei ta moteris suirzta. Atvirai pasakius tuome net ir visi lepūs intymumai nejaudina. Ir vargšė ta mergaičiukė duše. Graži, bet vargšė.

… kažkuris iš velnio ir designyourtrust išsirinktų 180 mūsų kaimynų. Damn.

Kako možeš vidjeti, ispunila sam obećanje i postavila dodatne slike na Rusiju. Izvukla sam svoje iz “arhiva” i sad su na stranici Rusija u doba Gorbačova.  Čekamo  tebe sa slikama iz današnje Rusije i tvojim izvješćem o današnjem vremenu. Jedva čekam, tvoji putopisi su prepuni živosti i pozitivne energije.

KMM

Kao urednica sam imala viziju uspoređivati putopise s istih destinacija, ali u različito vrijeme. Do ovog trenutka to nije bilo ostvareno. Upornost smatram svojom vrlinom  – uspjela sam doći do jednog davnog putovanja, čak iz 1975. godine.

Na stranicama će  sad biti prezentirane dvije Rusije:

A) Rusija u doba Brežnjeva

B) Rusija u doba Gorbačova

Molim zagonetnu osobu C da se uskoro obznani! Ona točno zna o čemu pišem i na koga mislim. Ovo nije najava nove Kviskoteke, ali ćemo uskoro dobiti Kviska.

U “dobra stara” vremena, kada je bilo politički korektno isticati realnosti odnosa snaga u međunarodnoj politici, jedna od metoda kojom su velike države malima pokazivale gdje im je mjesto bili su veliki vojni manevri uz granicu. Takvo zlokobno demonstiranje sile se, pak, u današnja prosvijećena vremena smatra prevladanim, barem kada su njegove mete članice EU i NATO.

Ili, možda ne, ako je vjerovati dokumentima koje je objavio poljski tjednik Wprost. Naime, taj list donosi priču o tome kako su Rusija i Bjelorusija u rujnu održali velike manevre na kojima je sudjelovalo 13.000 vojnika. Manevri pod nazivom “Zapad” su istovremeno održani na zapadnoj granici Bjelorusije kao i u Kalinjingradskoj oblasti, ruskoj enklavi na Baltičkom moru. U njima je, između ostalog, rusko zrakoplovstvo simuliralo nuklearni napad na Poljsku, ruski marinci simulirali iskrcavanja na baltičku obalu, a ruska kopnena vojska simulirala gušenje ustanka poljske manjine u Bjelorusiji.

Manevri su, naravno, u Poljskoj shvaćeni kao zlokobno “zveckanje oružjem” nalik na najmračnija vremena kada je preko Varšavskog pakta SSSR vedrio i oblačio po Istočnoj Evropi, odnosno kao još jedan primjer kako Putinova Rusija kreće istim putem.

Manevri su za poljsku javnost bili još zlokobniji s obzirom da su koincidirali s 70. godišnjicom sovjetske invazije na Poljsku, prilikom koje je SSSR, koristeći odredbe sporazuma Molotov-Ribbentrop, anektirao istočne dijelove tadašnje poljske države, a koji danas pripadaju Ukrajini i Bjelorusiji.

Još zlokobnija koincidencija je bila u činjenici da je upravo tih dana Barack Obama objavio kako SAD odustaju od proturaketnog štita koji je trebao biti postavljen upravo u Poljskoj, a što je izazivalo bijes u Moskvi. Netko zloban bi rekao kako je staromodna demonstracija sile donijela sasvim konkretne i za današnji svijet neuobičajeno brze rezultate.

4. mjesec. Godina 1989. Apsolventska ekskurzija u tadašnji SSSR. Vrijeme reformi: Perestrojka – gospodarska reforma i Glasnost  – reforma političkog sustava – otvorenost, transparentnost.

Nas nekolicina koji smo htjeli ići na Maltu ili Egipat skeptični – kako će izgledati cijelo putovanje…

Sankt Petersburg

Čekate let Kijev – Lenjingrad (Sankt-Petersburg), stojite na aerodromu bez display-a i osvrćete se kako će biti najavljen let. Cijela apsolventska ekipa je postala nestrpljiva, pa gdje su izlazi? Vidimo žene u seoskoj odjeći, pokrivene maramamama po glavi, s korpama -  iz kojih vire kokoši. Neke vode za ruku malu rumenu djecu. Smijemo se i pitamo kud su krenule. Pojavi se stjuardesa, snažno zamahne rukom i povika “Lenjingrad, Lenjingrad!” Pljesnu rukama par puta. Mislili smo da sanjamo. Kad je to ponovila, shvatili smo da zove nas. Žene se ukrcaše s nama na let – Aeroflot. Ne znamo tko je više kokodakao žene ili one kokoši. Njima je to valjda izlaz kao kumicama na plac…

Povirite novi putopis: Rusija u doba Gorbačova.

- „Galimas dalykas, kad yra būtina sugrąžinti į senąją vietą Stalino paminklą metro stotyje „Kurskas“.“ – tuo įsitikinęs Maskvos vyriausiasis architektas Aleksandras Kuzminas. – „Nesu stalinistas, bet su pagarba atsinešu į iki manęs dirbusių žmonių kūrybą.“ – teigia Aleksandras Kuzminas. Jam galima tik pritarti ir pareikšti padėką už sveiką iniciatyvą. O kartu ir pašaipą Lietuvos ultraliberaliems „istorikams“, niekaip nesugebančiams surasti pagrindo pasakaitėms apie tariamas Josifo Stalino nukankintas „Lietuvos aukas“. Norisi priminti, kad J. Stalino dėka prijungtos prie Lietuvos TSR žemės padidino Lietuvos gyventojų skaičių geru puse milijonu.

Originalus paminklas Josifui Visarionovičiui Stalinui, stovėjęs Maskvos metro „Kursko“ stotyje iki prasidėjus antistalininei isterijai.

Michailas Gorbačiovas. Žmogus, kurio veiklos pasekmės gali būti prilyginamos su Adolfo Hitlerio veikla

Hitleris Nr. 2 – toks gali būti neoficialus debilo, sugriovusio milžinišką šalį dėl ambicijos „gyventi kaip jie“ ir palikusio neviltyje ir be ateities dešimtis milijonų gyventojų, vardas. Michailo Gorbačiovo aukos yra ne išgalvotos ar išpūstos, kaip Josifo Stalino atvėju. M. Gorbačiovo aukas galima pamatyti šiandieną visur, net toje pačioje Lietuvoje. Užtenktų tik praeiti miestelių bei kaimų gatvėmis ir pažiūrėti į žmonių veidus. Michailo Gorbačiovo pradėta demokratizacija sunaikino šimtus tūkstančių žmonių ir milijonus paliko neviltyje. Šis žmogus – tai daugiau nei padugnė, tai išgama visais šio žodžio reikšmių aspektais. Jo padaryti darbai gali būti tesulyginami gal tik su Adolfo Hitlerio nusikaltimais. Jo atliktos piktadarybės tarybinės liaudies atžvilgiu tik įgauna pagreitį ir jų pražūtį atnešusios pasekmės laukia visų mūsų ateityje. Vakar šis žmogus – monstras, atvėręs kelią politinėms išgamoms, tokioms, kaip Vytautas Landsbergis ir Co., davė interviu radijui „Laisvoji Europa“. M. Gorbačiovas didžiąją pokalbio dalį skyrė Rusijos politikai, kurią jis vis dar norėtų pertvarkyti, tačiau atsakė į keletą klausimų, liečiančių TSRS sunaikinimą:

…
- Jus iki šiol kaltina sugriovus Tarybų Sajungą?
- Šis klausimas aiškus – sugrioviau…
- Sugrįžkime 20 metų atgal, į 1989 metų spalį…
- 1989 metai – tai ypatingas posūkio taškas, privedęs prie šaltojo karo pabaigos.
- Ar nekyla galvoje mintis, kad jūs tada kažkur tai klydote?
- Prie ko čia aš? Visas pasaulis tada keitėsi.
- Bet prie Leonido Iljičio Brežnevo kažkodėl tai nelabai keitėsi?
- Ne, aš neatsisakau, kad aš ranką prie to pridėjau. Bet kas buvo, tas buvo: kažkur atsilikom, kažkur aplenkėm, kitoj vietoj, politikų žodžiais tariant – kažkam į snukį nedavėm.
…

Šis žmogus, panorėjęs padaryti TSRS kaip pas juos, tapo nelaimės simboliu. Naivūs lietuviai, panorėję gyventi kaip Amerikoje, leido sugriauti Lietuvos infrastruktūras, faktiškai, be jokių išimčių. Kiek dar Lietuvoje diriguos parsidavėliai, nurodinėjantys veiklos kryptys pagal jų nurodymus?

Povijest je ponovno pokazala smisao za ironiju, barem ako je vjerovati članku londonskog Timesa koji opisuje sastanak koji se odigrao u Suifenheu, gradiću na kinesko-ruskoj granici. Na njemu su sudjelovali visoki dužnosnici Jedinstvene Rusije – vladajuće stranke u Putinovoj Rusiji – te Komunističke partije Kine, vladajuće stranke u Narodnoj Republici Kini. Na tom sastanku je Aleksandar D. Žukov, Putinov zamjenik, izjavio kako će Hu Jintao, kineski predsjednik i generalni sekretar KP Kine, biti pozvan kao posebni gost na konvenciju Jedinstvene Rusije koja će se održati u studenom.

Žukov je, pak, isto tako iskoristio priliku da kaže kako “postignuća KP Kine u razvoju državne uprave zaslužuju najbolje ocjene”, te da bi se “morala intenzivno proučavati”.

Times je iz ovoga izvukao zaključak kako Putin i njegova stranka namjeravaju nastaviti provoditi reforme u smjeru jačanja centralizacije i državne uprave u Ruskoj Federaciji, odnosno brisanja posljednjih tragova demokracije koju je uveo Jeljcin nakon pada SSSR-a te ponovnog uvođenja jednostranačkog sustava, ovoga puta modeliranog po uzoru kineske susjede.

Putin, čija je stranka nedavno uvjerljivo pobijedila na lokalnim izborima, je u više navrata, odgovarajući zapadnim kritičarima, odgovorio kako će Rusija očuvati višestranački sustav, odnosno “da je on zalog društvenog napretka”. S druge strane, neki njegovi pristaše navode kako taj sustav ne isključuje dominaciju jedne stranke koja postaje de facto jednostranački sustav, a za što su najpoznatiji primjer Meksiko gdje je sedam desetljeća vladala stranka PRI, odnosno Japan gdje je pet desetljeća vladala Liberalno-demokratska stranka (LDP).

Ironija je, pak, u tome što je Putin svoj uspon na vlast počeo kao vjerni Jeljcinov pristaša, odnosno kao antikomunist. Sama Jedinstvena Rusija u svom programu kao vlastitu ideološku osnovu spominje nekakav “ruski konzervativizam”, što bi je učinilo bližom bijelim gubitnicima postrevolucionarnog građanskog rata u Rusiji. Crveni pobjednici okupljeni u Komunističku partiju Ruske Federacije (KPRF), pak, čine jedinu relevantnu opozicijsku stranku.

Putin tako, nastojeći dodatno cementirati svoju vlast, nastoji emulirati kineske komuniste koji su po svojoj ideologiji daleko bliži stranci koja predstavlja glavnu opoziciju njegovoj vlasti.

Ako bi Jedinstvena Rusija, pak, zbilja htjela učiti od majstora, u našem susjedstvu postoji također jedan dobar primjer. Barem, kada se tiče ostanka na vlasti, teško da se ijedna stranka u Evropi može mjeriti s Demokratskom partijom socijalista Crne Gore koja je na vlast došla 1944. godine kao Komunistička partija Crne Gore.

Spalio 7d. sukaks treji metai, kaip savo namo lifte buvo rasta nužudyta rusų žurnalistė, arši tuometinio prezidento V.Putino ir karo Čečėnijoje kritikė Ana Politkovskaja.

Drąsiomis publikacijomis garsėjusios žurnalistės nužudymo istorija nejuda iš mirties taško, o aukos kolegos žurnalistai ir artimieji nesiliauja teigti, jog žūties kaltininkus slepia pati valstybė.

Rusijos prezidentui D.Medvedevui žiniasklaidoje nemažai kalbant apie pilietinės visuomenės stiprinimą ir žodžio laisvę Rusijoje, viešai išsakyti aršios valdančiųjų kritikos nevengusios žurnalistės žūtį vis dar gaubia nežinia.

Šį trečiadienį Lietuvos liberalus jaunimas įvykdys dar vieną viešąją iniciatyvą prisidėdamas prie IFLRY iniciajuojamų akcijų prie Rusijos ambasadų bei primins apie žodžio ir minties laisvę šioje šalyje.

A.Politkovskajos žūtis tapo ryškiu žodžio laisvės priespaudos Rusijoje simboliu. Niekas svetimas negali išspręsti vidinių Rusijos problemų, tačiau viešumas ir tarptautinis spaudimas bei palaikymas gali paskatinti Rusijos piliečius reikalauti didesnės minties laisvės savo šalyje, o sistemos funkcionierius nepamiršti, jog jų veiksmai yra žinomi ir atitinkamai vertinami.

Operatyvinė-taktinė sistema „iskander“. V. Ušackas geidautų, kad tokiais velniais numuštos amerikiečių raketų nuolaužos kristų ant lietuvių galvų.

Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui atsisakius priimti amerikiečių „draugišką pasiūlymą“, pastarieji, visgi, atlyžo ir pranešė, kad priešraketinio skydo Europoje nestatys. Priešraketinio skydo tematika buvo pradėta dar prieš keletą metų padugnės Džordžo Bušo. Lenkija tada per radiją pranešė, kad „privalo realiai įvertinti Rusijos keliamą grėsmę“, kada gavo pasiūlymą dislokuoti raketas. Tik po gerų metų kitų, kada atsirado Irano tema, priešraketinio skydo tikslas buvo nulaviruotas į tariamą Irano grėsmę. Dabar amerikiečiai, išleidę visus pinigus okupaciniam karui Irake ir tuščiam bombų mėtymui Afganistane, visgi susiprato, kad Rusijos erzinti neverta, nes kilus ginkluotam konfliktui gali neatsirasti pinigų gynybai. Lenkai ir čekai pasijuto durniaus vietoje, tame tarpe Lietuvos užsienio reikalų ministras V. Ušackas pradėjo gėdyti amerikiečius, kad tai „ne pati geriausia žinia“. Jam džiugu, kad kilus ginkluotam konfliktui priešraketinės sistemos paleistas raketas rusai „Iskandero“ pagalba jas numušinėtų iš karto čia pat, virš Lietuvos žemės, nes „Iskanderas“ būtų pastatytas Kaliningrado srityje. „Iskander“ raketos negali skrieti toliau 280 kilometrų. Pagalvojusi apie amerikiečių apsisprendimą, Rusija pranešė, kad atsisakius amerikiečiams nuo piktų kėslų, Kaliningrado srityje „Iskander“ nestatys. „Iskander“ sistema yra operatyvinis-taktinis reaktyvinių raketų kompleksas su super tikslia taikymo sistema ir skirta branduolinėms raketoms ir kitiems objektams, skriejantiems ore, numušinėti. Rusija taip pat pareiškė, kad neatsisakys Iranui parduoti zenitines sistemas S-300.

Odluka Baracka Obame da se odustane od projekta gradnje proturaketnog štita u Poljskoj i Češkoj predstavlja jedan od vidljivijih znakova diskontinuiteta s vanjskom politikom njegovog prethodnika. Taj će potez izazvati simpatije u najvećem dijelu svjetske javnosti, s obzirom da se sve što je Bush radio smatra lošim, pa, dakle, sve što radi Obama mora biti dobro.

Takav stav, najvjerojatnije neće dijeliti mnogi koji trenutno sjede u foteljama u Varšavi, Pragu i drugim prijestolnicama Istočne, odnosno po Rumsfeldove “Nove Evrope”. Države i vlade koje su se nastojale, bježeći od svog istočnog ruskog susjeda, što čvršće vezati uz Washington, čak i po cijenu krvi svojih vojnika prolivene po azijskim pustarama, sada vide kako su poslužile kao “moneta za potkusurivanje”, odnosno da ih, usprkos svih priča o savezništvu, Obama radi dnevne politike odbacuje poput stare krpe.

Odluka će, s druge strane, izazvati oduševljenje u Moskvi, gdje će biti protumačena kao – uz prošlogodišnji “sjajni mali rat” s Gruzijom – dosad najspektakularniji plod nove, agresivnije politike s ciljem da se postsovjetska Rusija konačno vrati na pozornicu kao velika svjetska sila. Odustajanje od štita će ukloniti ne samo još jedno postsovjetsko poniženje, nego i dosad najozbiljniju prijetnju po ruske nuklearne projektile – koji su dugo vremena Rusiji služili kao posljednji as u rukavu.

S druge strane, ako bi netko zbog nje uistinu trebao biti ljut i zabrinut, to su vlastodršci u Teheranu. Naime, “priča” kojom je Bush američkoj, ali i svjetskoj javnosti prodao proturaketni štit je bila sve ozbiljnija mogućnost da države “Osovine zla” ili drugi “problematični” režimi dođu u posjed nuklearnog oružja, kao i projektila s kojim bi mogli ucjenjivati svijet. Nakon što je eliminiran Sadamov Irak, kao jedina ozbiljna prijetnja je preostao Iran, čiji bi nuklearni program trebao u vrlo bliskoj budućnosti dovesti do stvaranja nuklearnog oružja.

Takav scenario je, pak, posve neprihtvatljiv Izraelu koji posljednjih mjeseci sve više zvecka oružjem, odnosno sugerira kako će iransku prijetnju riješiti na isti onaj način na koji je zaustavio Sadamov nuklearni program 1981. godine – udarom ratnog zrakoplovstva. Još prije nego što je Bush otišao iz Bijele kuće, izraelski vojni udar se, zbog američke zauzetosti u Iraku i Afganistanu, pretvorio u najizgledniju vojnu opciju za rješenje krize. Ona bi trebala biti po američke interese najjeftinija i najjednostavnija – Izrael bi obavio “prljavi posao”, a Obama bi zadržao svoju reputaciju velikog humanističkog mirotvorca koji neće ponavljati Bushove “kaubojske pogreške”.

Odustajanje od štita se tako može protumačiti kao Obamin potez kojim se priprema teren za izraelski napad. Prije svega, njime se sugerira da Iran i njegovi nuklearni projektili – povod za izgradnju štita – neće postojati u bliskoj budućnosti. A još je važnije to da će se uklanjanjem štita i ostavljanjem svojih istočnoevropskih saveznika nastojati kupiti dobra volja Moskve odnosno njeno okretanje leđa Teheranu po kojem bi, bez komplikacija koje mogu učiniti S-300 ili slični ruski protuzračni projektili, sada mogle komotno padati izraelske bombe.

August 17, 2009

 Udruženje za unapređenje Rusko-Srpske ekonomske saradnje održalo je danas u Boru prezentaciju rada i daljih aktivnosti. Na prezentaciji su prisustvovali predstavnici registrovanih poljoprivrednih gazdinstava, zemljoradničkih zadruga, vlasnici poljoprivrednih apoteka, udruženje pčelara i lovačkih organizacija.

Ovaj projekat planiran je u saradnji sa  „Telekomom“ Srbije zbog povezivanja članova, standardizacije aktivnosti i ekonomskog prosperiteta. Uz kvalitetniji nastup stvarali bi se konkretni investicioni projekti i veći broj akcionarskih društva.

-Razmena informacija je obostrana, a trenutno se formira baza podataka koja će poslužeti za izlazak na lokalno i regionalno tržište – istakao je Stevo Vranić, predsednik Udruženja.

Planiran je niz sastanaka po Srbiji. Udruženje će sutra održati prezentaciju u Negotinu.

 Olivera Hadžić

Valdajaus forumo metu amerikiečiai padarė „draugišką“ pasiūlymą Rusijai:

1. Nestatys priešraketinio skydo prieš Rusiją Lenkijoje ir kitose šalyse
2. Nekvies Ukrainos į NATO ir nesiundys prieš Rusiją

jeigu:

1. Rusija leis bombarduoti Iraną ir prisidės prie šios operacijos
2. Rusija aktyviau prisijungs prie Afganistano bombardavimo.

Rusijos Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas švelniai pasiuntė JAV pasiūlymą ant trijų raidžių. Draugiški žmonės yra amerikiečiai, ar ne tiesa?

Moskovski “Komersant” je danas, pozivajući se “na visoko pozicioniranog funkcionara u Kremlju”, objavio kako je izraelski premijer Benjamin Nethanyahu u ponedjeljak bio u tajnom posjetu Moskvi. Time se osporavaju tvrdnje Dimitrija Peskova, glasnogovornika ruskog premijera Vladimira Putina, kako do nikakvog posjeta nije došlo.

Špekulacije o tome da je Nethanyahu posjetio Moskvu su se prije toga pojavile u izraelskim medijima, gdje se nastojalo objasniti tajanstveno 12-satno odsutstvo premijera, odnosno tvrdnje njegovog ureda kako se tada bavio “tajnim i strogo povjerljivim poslovima”.

Izraelski mediji pak, tvrde kako je Nethanyahu, kako bi cijeli posjet učinio što diskretnijim, u Moskvu umjesto službenim avionom ratnog zrakoplovstva, putovao privatnim mlažnjakom tvrtke Merhav, čiji je vlasnik izraelski energetski tajkun Yossi Maiman.

Tajanstveni posjet, koga nitko nije potvrdio ali ni pretjerano odlučno negirao, izazvao je velike špekulacije u svjetskoj javnosti, s obzirom da ga se dovodi u vezu s iranskim nuklearnim programom, odnosno vijestima o tome da je Iran napravio ili trenutno u stanju napraviti nuklearno oružje. Izrael je, pak, posljednjih godina u više navrata stavio do znanja kako će učiniti sve u svojoj moći da to spriječi, uključujući vojne akcije, odnosno udare svog ratnog zrakoplovstva na iranske nuklearne instalacije.

U tom kontekstu se Nethanyahuov navodni posjet dovodi u vezu s još jednim misterijem – otmicom teretnog broda Arctic Sea, za koga se sve češće špekulira kako je umjesto drva iz Finske za Alžir zapravo prevozio najsuvremenije protuzračno oružje za Iran ili Siriju. Nethanyahu je navodno tokom posjeta htio rusku vladu nagovoriti da odustane od prodaje oružja Iranu ili Siriji, odnosno osobno razgovarati o posljedicama eventualnog izraelskog napada na Iran na rusko-izraelske odnose.

J. Stalino vardas pamažu grįžta Maskvoje. Pritilus pro-vakarietiškoms isterijoms apie J. Stalino „nusikaltimus“, represijas ir kitas nebūtas anomalijas, J. Stalino vardas pamažu pradeda užimti deramą vietą: atnaujintoje Maskvos metro stoties „Kurskaja“ foje iškalti žodžiai, skirti J. Stalinui atminti: „Нас выростил Сталин на верность народу и на подвиги нас вдохновил“ (Mus išaugino Stalinas tarnauti tautai ir žygdarbiams mus įkvėpė). J. Stalino išniekinimas buvo esminė TSRS Komunistų partijos klaida, padaryta prieš gerus 50 metų Nikitos Chruščiovo ir tapusi antitarybinės propagandos pagrindu. Ilgą laiką buvusi tabu, J. Stalino tema tapo atvira tik dabar (TSRS gyvavimo laikotarpiu J. Stalino įvertinimas buvo draudžiamas) ir kiekvienas, turintis galimybę susipažinti su archyviniais dokumentais, gali susipažinti su duomenimis ir padaryti tinkamas išvadas. Žemiau pateikiamos nuotraukos su Maskvos Kursko metro stoties interjero atvaizdais.