Apie tai, kaip žiniasklaida pučia burbulus ir sukuria "aktualias" temas. Nesakau, kad žmonės neserga. Tik dar kartą įrodomas faktas, kad realybė žiniasklaidoje nėra atspindima.

Kiekviena visuomenė sukūrė savo įsitikinimus, elgesio taisykles, ir ritualai, siekiant šviesti savo narius į gamybą, tvarkingai ir sėkmingą bendradarbiavimą, už visos grupės naudai. Tendencija kurti didelę įvairovę kalbų, vertybes, tikėjimus ir tradicijas apibūdina kiekvieno žmogaus civilizacijos ir yra svarbus bruožas žmonija kaip rūšis. Nacionalinis pasididžiavimas, gimtoji tikėjimo ir etninės tapatybės abejo, kartais peraugo į įtampos ir konfliktų, tačiau folkloras, papročiai ir mitai, kad kiekviena gentis, klanas arba šalyje sukūrė, yra itin istorinis vaidmuo įkvėpimo ir koordinavimas visų žmonių grupes ir Apskritai, nesenstantis meninę vertę kaip šaltinį grožio, Archetipas, pramogų ir nuorodos. Iš tikrųjų net šiuolaikinio pasaulio globalizacijos ir interneto patirtį vietos šaknų ir nacionalinio pasididžiavimo taikiai ir komercinės formos, atgimimas pvz Olimpinės problemas, muzikos hitai ir etninių restoranų.

References: conservatives, socialism, catholicism, folk, historic, genre, feminist, republican, democrat, society, govern, mormons, presbyterian, episcopal, catholic, christianity, concepts, cultural, elderly, ethnic,

Kitaip tariant, po to, kai atsižvelgiant į daugelio žmonių grupėms priežasties jausti ypatingas ir sunkiai dirbti visą dėmesį į istorijos, šiuolaikinės rinkos matome, kad doktrinas, tradicijas, mitologija ir folklore vis dar yra puikus šaltinis idėjų, žavesio ir laimės. Jie, kitaip tariant, unikalių išteklių, kad tik tam tikros kultūros ar civilizacijos paveldėtojams gali visiškai išreikšti šiuolaikinių formų, pavyzdžiui, mada, virtuve, muziką ar filmus. Siekiant suteikti galvoti Skaitiniai apie žmogaus kultūra ir žmogaus doktrinos, mes rekomenduojame jums keletą svetainių, skirtų socialinės grupės, profesinės kvalifikacijos Sumos, kultūros judėjimai, politinės partijos ir religinės idėjos. Šis straipsnis apie ideologija, teisės sistemų, Humanitarinių mokslų ir paveldo projektą valdo http://www.thenew.com ir http://www.euroserve.cn (su http://www.esw3.eu DNS paslaugos).

References: romancatholic, romantic, weddingdresses, weddingdress, weddinginvitations, buddha, buddhism, methodist, protestant, spiritualism, catholicchurch, judaism, islam, myth, newage, pagan, church, relationships, muslims

Šiandien sukanka 16 metų kai iš Lietuvos buvo išvesta sovietinė armija.  Tai įvyko rugpjūčio 31 d. 23:46, kuomet Lietuvos sieną kirto paskutinis karinis ešalonas. Neseniai besilankant Kazlų Rūdoje buvo rodomi archyviniai pirmųjų rajoninių Sąjūdžio mitingų kadrai. Užfiksuota, kaip žmonės audringais plojimais pasitinka reikalavimą, kad lietuviai nebūtų siunčiami tarnauti sovietinėje armijoje į tolimus SSRS kraštus.  Šiandien atrodo nebesuvokiama, kad buvome verčiami tarnauti okupacinėje armijoje. Bet laimei tie laikai praeity ir viliuosi, jog niekada nebesugrįš.  Su Laisvės diena!

VILNIEČIAI

PRADEDA

naują sezoną

MES SIŪLOM:

• ASMENYBĖS LAISVĘ
• NERIBOTĄ VEIKLĄ
• BENDRAVIMĄ SU TIKROMIS ASMENYBĖMIS
• KONSERVATORIŠKAS IDĖJAS JAUNIMUI
• PABUVOJIMĄ TEN,  KUR TAVO DRAUGAI NEBUVO
• ŽVILGSNĮ Į GYVĄ VALDŽIOS DARBĄ

2001 m. mes buvom stipriausia jaunimo organizacija.

2009 m. mes norime sugrįžimo

Kiekvienas sprendimas, kiekvienas darbas bus pristatytas visuomenei. Skaidrumas kiekviename žingsnyje, žingeidumas kiekviename užmojyje.

To keletas žmonių nepasieks.

Mums reikia žmonių, kuriuos veda vienas tikslas.

Mums reikia žmonių, kurie gali pasiryžti.

ar tu toks? Prisijunk.

Mes žinom, kad tave sudominom. Žinai ir Tu.

TS-LKD Baltijos kelio minėjimas Vilniuje

Po tradicinio TS-LKD sąskrydžio susirinkome Baltijos kelią paminėti Vilniuje, Sereikiškių parke. Anuometinę vienybę simbolizavo duonos dalinimasis ir kiekvienam brangios dainos.

Paminėjimas Kazlų Rūdoje

Labai gražus minėjimas vyko Kazlų Rūdoje, kur susirinko daug žmonių, puikiai prisimenančių Baltijos kelią ir prisidėjusių prie jo organizavimo bei įamžinimo. Skambėjo dainos, prisiminimai, buvo rodoma filmuota istorinė medžiaga.

Nors ir vėlokai vakare, bet vis tik džiaugiuosi, kad su tėvais susitikome toje vietoje, kur stovėjome prieš 20 metų. Tuo metu man buvo penkeri, tad visko prisiminti tikrai negaliu. Tačiau puikiai pamenu kaip su visa šeima, kaimynais vykome į rumšiškiečiams skirtą vietą, kaip stovėjome susikibę už rankų, kaip lėktuvas barstė gėles. Kaip ir daugeliui, taip ir man anuometinių įvykių prisiminimas kelia ypatingą jaudulį. Vaikystėje tai vienas didžiausių ir emociškai stipriausių patirtų įvykių.

Atgimimo dainoje “Pabudome ir kelkimės” dainuojama, jog aušra įsidienojusi, kelkimės, nesislapstykime pakampėmis. Mano nuomone daugelis Lietuvos valstybės piliečių nebuvo užmigę, jie saugojo Lietuvos kultūrą, istoriją, kovojo dėl Neprklausomybės. Baltijos kelias sustiprino Lietuvos aušrą, įtvirtino trijų tautų vienbalsį troškimą būti laisviems.

M. Mikulėno nuotraukos

Dešimtmečius mūsų Valstybę gaubęs šešėlis  visų mūsų susitelkimu buvo nuvytas. Baltijos kelio bendrystė sustiprino Lietuvos aušrą, dėl kurios kovota taip ilgai!

Šiandien taip pat turime daug tikslų mūsų Valstybės sėkmei, kuriuos įgyvendinti galime tik anuometine vienybe ir susitelkimu.

Džiaugiuosi galėdama sveikinti su dvidešimtosiomis Baltijos kelio metinėmis ir tikiuosi, kad Baltijos kelio atmintis visada telks mus vieningai ir ryžtingai ginti Tėvynės valstybingumą.

Baltijos aušra, aut. Mindaugas Mikulėnas

Artėjant Baltijos kelio 20-mečio minėjimui galime prisiminti kaip viskas atrodė tada. Mano tėčio fotografijose užfiksuota visa mūsų šeima, kaimynai ir buvusi nuotaika.

Plačiau apie renginius skirtus Baltijos keliui paminėti žiūrėkite čia:

http://www3.lrs.lt/pls/inter/baltijos_kelias

http://www.tsajunga.lt/index.php/ts_lkd_partijos_vasaros_saskrydis_baltijos_kelio_20_mecio_minejimas_/3899

Aš stoviu šalia mamos ir seserų su juoda vėliava.

E. J. Morkūnos nuotraukos

Rugpjūčio 1 d. Ariogaloje vyko tradicinis partizanų, politinių kalinių ir tremtinių sąskrydis „Su Lietuva širdy“.  Labai džiaugiuosi, jog galėjau dalyvauti šiame ypatingame renginyje, sutraukiančiame likimo brolius ir seseris iš visos Lietuvos. Tai proga prisiminti sunkiuosius išbandymus, pasipasakoti nūdienos išgyvenimus, istorijos pamokas perteikti jaunajai kartai. 

M. Mikulėno nuotraukos

Su partizane Akacija. Fotografijoje knygos viršelyje – Akacija pokario metais. M. Mikulėno nuotrauka.

Mano pasisakymas:

„Labai džiaugiuosi būdama šiame ypatingame renginyje, būdama tarp žmonių, turinčių unikalią istorinę patirtį, žmonių, kurie turbūt geriausiai žino laisvės kainą. Džiaugiuosi, kad iš Jūsų, kaip ir iš savo tėvų bei senelių, galiu mokytis meilės gimtam kraštui, jos istorijos. Džiaugiuosi, kad turėdama galimybę pažinti Jūsų likimą, galiu mokytis, kaip neprarasti vilties, tikėjimo ir stiprybės. Taip, kaip šiandien buvome visi susitelkę maldoje, taip būkime susitelkę ir darbuose už sėkmės Lietuvą. Stiprybės mums ir Lietuvai!“

M. Mikulėno nuotraukos

M. Mikulėno fotografijos

M. Mikulėno fotografijos

Gedulo ir vilties diena – ne tik skaudžios istorijos paminėjimas ir įprasminimas, bet ir ateities kūrimas. Viltis, kurią turėjo mūsų seneliai, vedė Lietuvą į nepriklausomybę ir savęs išsaugojimą. Neįsivaizduojamo sunkumo sąlygomis mokydami lietuvių kalbos, dainų, rašto, poterių, sugebėjo įskiepyti meilę Tėvynei ir puoselėti viltį į ją sugrįžti. Šiandien mes su ta pačia viltimi ir valia galime kurti savo valstybę – pažindami save, semdamiesi tos senelių tvirtybės ir būdami vieningi.

1941 m. birželio 14 d. vykusių masinių trėmimų minėjimas tradiciškai vyksta Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, kurį organizuoja Lapteviečių brolija. Čia, prie tremtinių jurtos, kiekvienais metais susirenka apie kelis šimtus žmonių. Tai proga pabūti kartu, prisiminti visus tuos, kurie patyrė tremtinio dalią. Čia susiburia žmonės su ypatinga patirtimi, žmonės iš kurių turėtumėme mokytis valios ir tvirtybės. Džiaugiuosi, kad šie minėjimai vyksta muziejuje, kuriame dirba mano tėvai ir prabėgo mano vaikystė. Būtent prie jurtos klausydavaus pasakojimų apie tremtį iš ją patyrusių žmonių ir taip dar arčiau susipažinau su to meto istorija. Muziejuje dirbantys žmonės daro didžiulį darbą istorinės atminties perdavimui ir išsaugojimui – ne tik mūsų tautiečiams, bet ir Lietuvos svečiams.

Vakar, birželio 8 d., dalyvavau Lietuvos ryto televizijos laidoje “Lietuva tiesiogiai”. Pirmoji laidos dalis:

Antroji dalis:

Visada įdomu skaityti straipsnius laikraščiuose, kur koks nors užsienietis, dabar gyvenantis Lietuvoje, dalinasi gyvenimo pas mus įspūdžiais. O kaip yra nuostabu, kai beskaitydamas užsienietišką knygą randi komentarų apie Lietuvą, jos žmones! Beskaitydamas Genrich Altshuller knygą apie išradimų teoriją TRIZ radau trumpą autoriaus komentarą apie M.K. Čiurlionį:

В большинстве случаев планы включают приобретение знаний, необходимых для достижения цели. Часто эти знания оказываются за пределами имеющейся специальности – приходится начинать с нуля. М.К.Чюрлёнис, задумав синтез музыки и живописи, пошел в начальную художественную школу (а был он к этому времени высококвалифицированным профессиональным музыкантом), вместе с подростками осваивал азы живописи.

via http://www.altshuller.ru/engineering/engineering19.asp

O dar beieškodamas informacijos apie Čiurlionį ir Altshuller radau atskirą Altshuller straipsnį apie Čiurlionį ir jo sisteminį mąstymą tapyboje.

Didelių žmonių žavėjimasis dideliais žmonėmis užburia. Magija.

P.S.: čia daugiau Čiurlionio paminėjimų.

Vakar vakare balsavau Utenoje. Pagal išankstinio balsavimo rezultatus – aktyvumas labai mažas, bene keturis kartus mažesnis nei ką tik įvykusių Prezidento rinkimų. Paskubėkite! Jei negalite rinkimuose dalyvauti sekmadienį, iš anksto balsuoti galite bet kurioje savivaldybėje šiandien iki 20 val. Jei neturite rinkėjo pažymėjimo – nieko tokio, svarbu turėti pasą. Nepamirškite reitinguoti pasirinkto sąrašo kandidatų, taip atiduodami pirmumo balsus. TS-LKD sąrašo nr. 11. Šiame sąraše mano numeris – 4.

Vakar Sekmines teko švęsti Onuškyje, bendruomenės susibūrime. Atsimenu kaip vaikystėje Rumšiškėse su draugais pindavom vainikus, vainikuodavom gyvulėlius, kepdavom kiaušinienę, dainuodavom, dūkdavom. Pati linksmiausia pavasario šventė! Visa tai radau ir Onuškyje. Nors, kaip sakė vyriausias piemuo, Onuškio seniūnijoje teliko 4 karvės, nepaisant to, Sekminių dvasia tikrai buvo jaučiama. Džiugu, kad tai bendruomenės šventė, kuomet seneliai ateina su anūkais, kaimynai su kaimynais – visiems proga pasibūti drauge.

Sekminės – dviguba šventė: krikščioniška -  Šv. Dvasios atsiuntimas, pagoniška – augalijos, ypač berželių, garbinimas.

Tradicijos:
kaime namų puošimas berželiais palubėje – kad Šv. Dvasia turėtų kur pailsėti ir kad šeimos mirusiųjų vėlės galėtų ant tų berželių prisiglaust. Abipus durų po berželį – kad šeimoje vyrautų sutarimas tarp vyro ir žmonos, kad vaikai tėvus ir tėvai vaikus mylėtų.

Ypač didelė šventė piemenėliams – karvių vainikavimas, kad būtų ramios ir duotų daug pieno,  patys pasipuošia vainikais (mergaitės ant galvelių, berniukai per petį ar ant kepurėlės), melstuvės  (su oracijomis). Parginę vainikuotas karves, eina per visą kaimą ir kiekviena šeimininkė būtinai įdėdavo duonos, pyrago, sviesto, sūrio,  lašinių, kiaušinių. Piemenų balius – smagus kiaušinienės kepimas, vaišės, žaidimai.

Nesenai per BBC radiją klausiau laidą, kur buvo kalbinama amerikiečių šeima, netekusi didelio svajonių namo su keliais miegamaisiais ir vonios kambariais. Dabar vyras ir žmona jau kelis mėnesius gyvena atskirai, nes žmona pardavinėja butą, o vyras kitoje valstijoje radęs darbą, bando užsidirbti pinigų paskolos gražinimui. Laidos vedėjas, išklausęs jų istorijos paklausė: – You lost your house. Do you still believe in the American dream? Stojo tyla. Matyt pašnekovai suglumo nuo netikėto ir tiesmuko klausimo. Ir staiga atsakymas: – Yes, we’ll get another one!
Koks optimizmas! Visa JAV kultūra yra optimizmo kultūra. Kita vertus, gal čia naivumas? Juk būtent dėl tokių American dream ir turim tai, ką turim šiandien. Ir vistik manau, kad yra ko pasimokyti iš amerikiečių. Jų optimizmas užkrėčiantis. Tačiau akivaizdu, kad per daug naivus. Suderinus tai su lietuviškuoju racionalumu, gal ir visai nieko derinys gaunasi?

Panevėžio katalikiškoje K. Paltaroko gimnazijoje vyko netradicinė pilietiškumo pamoka. Aktų salėje gausiai susirinkę vyresniųjų klasių gimnazistai susipažino su kandidate į Europos Parlamentą Radvile Morkūnaite. Pristatyti jaunąją politikę sumanė istorijos mokytojas – ekspertas Juozas Brazauskas, kuris jau ne pirmą kartą savo mokinius stengiasi „užkrėsti“ gerais pavyzdžiais.

Lankantis įvairiuose Lietuvos miestuose ir bendraujant su žmonėmis kyla visokių jausmų ir minčių. Dažniausiai jos esti gražios ir gerai nuteikiančios. Deja, yra ir tokių dalykų, kurie liūdina. O liūdina tai, kad didelė dalis piliečių nežino, kokios institucijos rūpinasi tam tikromis gyvenimo sritimis. Taip yra dėl politinio išprusimo stokos. Žmonės iš europarlamentarų tikisi, jog jie išspręs labai konkrečias, vietines problemas. Todėl dažnos tokios situacijos, kai politikai žada: balsuok už mane ir Tavo vaikas mokysis nemokamai universitete. Akių dūmimas, nes daugelis žmonių nežino valstybės veikimo principų, todėl jais lengva manipuliuoti. Tačiau vėliau viskas atsisuka prieš valstybę, nes žmonės, patikėję neįgyvendinamais pažadais, praranda bet kokį pasitikėjimą politikais.
Mūsų visų, tiek politikų, tiek visuomenės užduotis – ugdyti pilietinį sąmoningumą.

Šiandien, gegužės 22 d., Rumšiškėse vyko praėjusiai Šeimos dienai skirtas koncertas, parodėlių atidarymas. Džiaugiuosi, kad nepaisant politinio maratono, su savo šeima galėjau sudalyvauti šioje šventėje. Smagu matyti, kad yra tiek daug veiklių ir kūrybingų žmonių – kas piešia, kas dainuoja, kas lipdo, kas groja. Mes su sesėm giedojom sutartines ir dainavom prosenelės dainas, kurias išmokom iš savo mamos.
Malonu būti tokiuose jaukiuose bendruomenės susibūrimuose, kuriuose galima išvysti ir atrasti kaimynų bei pažįstamų kūrybinius pasiekimus!