Rotušės aikštės dailininko kūrinių parodoje demostruojamas futuristinis projektas:

Delfi.lt publikuoja ELTA rašliavą apie Kauno rotušės funkcijas. Tekstas čia.

Ištyriau nemažai aplinkiniuose kraštuose esančių senųjų rotušių – Lenkijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Latvijoje, Estijoje. Visur yra kitaip. Vienos rotušės tebetarnauja municipalinėms procedūroms, kitos pavirto muziejais. Seni pastatai dažniausiai nebeatitinka šiuolaikinių poreikių. Tūkstančio kilometrų spinduliu aplink, humaniškiausiai tvarkosi dydžiu, amžiumi ir aplinka į Kauno rotušę panaši Talino rotušė, adresas čia.

2 vieta nemokančiai skleisti informacijos Vilniaus rotušei. Talino rotušės veikla – išsamiausias pavyzdys, kaip funkcionaliai išnaudoti seną pastatą – koncertai, parodos, turistų vizitai ir tt, it tt.

Aš už tai, kad Kauno rotušėje išliktų civilinės metrikacijos procedūros, nes tai yra ypatingas Kauno išskirtinumas suteikiantis džiaugsmo kauniečiams ir turistams. Ne viena vilniečių ar pasvaliečių pora norėtų susituokti Kauno rotušėje.

Kitas reikalas, kad rotušėje iš tikrųjų nieko daugiau nėra be mano dėdės Henriko Raugalo 1971-2 m. suprojektuotų baldų. Patalpos išnaudojamos nepakankamai, uždaros visuomenei ir turistams. Išplėtus rotušės funkcijas (parodoms, koncertams – būtinai), gal ir metrikacijos pareigūnams reikėtų ieškotis vietos.

Tačiau vestuvės turi būti čia, o miesto muziejus turi būti ten kur ir buvo – carinio pašto stotyje už rotušės (dabar Teo lt ryšių muziejus).

Šį savaitgalį neabejingi žmonės rengia akciją Apleistas namas.

Programa: diskusijos, parodos, koncertai

Žilvinė PETRAUSKAITĖ 2005-02-26 Viduramžiškas šurmulys Rotušės aikštėje. Kauno diena.

Ar Rotušės aikštėje bus atgaivintas kadaise čia šurmuliavęs turgus, o gal po ją vaikščios istorines asmenybes, įvairiais laikais apsilankiusias Kaune, vaidinantys aktoriai? Viešoje diskusijoje išsakytas tolimesnes vizijas papildė labai pragmatiški Rotušės aikštės gyvenimo scenarijaus punktai: turistai čia privalo užtrukti ilgiau, pamatyti daugiau, o vakare jiems ir miestiečiams po kojomis neturi voliotis narkomanų numesti švirkštai.

Veiks daugiau lauko kavinių

Šiemet vyksiantis kapitalinis Rotušės pastato remontas neleidžia ant būsimų laurų užmigti miesto ceremonimeistrui Kęstučiui Ignatavičiui. Jis mano, kad Baltosios gulbės atgimimas turi vykti kartu su visos aikštės atgimimu ir inicijuoja nebe pirmą viešą diskusiją šia tema. Ketvirtadienį I.Ignatavičiaus vadovaujamame Kauno deputatų klube surengtoje diskusijoje apie Rotušės aikštės atgaivinimą buvo pakviesti dalyvauti istorikai, paminklosaugininkai, architektai, politikai, dvasiškiai, Rotušės aikštės verslininkai. Jų kiekvieno buvo paprašyta pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip galima būtų pagyvinti šios aikštės viešąjį gyvenimą.

Urbanisto Algimanto Miškinio žodžiais, visais laikais Rotušės aikštėje virė įvairiapusis gyvenimas. Polifunkcine erdve ji ir toliau turėtų būti, nors dabar yra atsidūrusi nebe miesto centre. A.Miškinio pastebėjimu, dauguma Rotušės aikštės pastatų – sutvarkyti. Tačiau reikia pagalvoti apie erdvinį aikštės sutvarkymą. “Lig šiol gana stichiškai aikštėje buvo statomi mažosios architektūros elementai – skulptūros, fontanai”, – konstatavo profesorius. Jo nuomone, seniausioje miesto aikštėje galėtų būti pastatytas paminklas Motiejui Valančiui. Garsiam dvasiškiui paminklą urbanistas siūlė statyti vadinamojoje aikštės “kišenėje” prie Kunigų seminarijos bažnyčios arba, atstačius nugriautus Arkikatedros bazilikos pagrindinius vartus į M.Valančiaus gatvę ir dalį tvoros, – susidariusioje pusiau uždaroje erdvėje prie namo, kuriame gyveno M.Valančius ir V.Sladkevičius.

Archeologas Mindaugas Bertašius svarstė, kad būtina mažosios architektūros formomis suskaidyti didelę Rotušės aikštės erdvę į mažesnes – tada galima bus jas įvairiau tvarkyti ir pritaikyti.

Paminklosaugininkas Rimgaudas Miliukštis tikino, kad aikštės vaizdas į gerąją pusę pasikeis jau šią vasarą. Šiemet joje veiks net keturios lauko kavinės, kurių vadovai žada viešus muzikantų koncertus. R.Miliukščio nuomone, į aikštę galima būtų įsileisti daugiau komercijos. Čia keletą valandų per dieną galėtų būti prekiaujama gėlėmis, senomis knygomis.

Architektas Stasys Pūtvis atkreipė dėmesį į transporto problemą Rotušės aikštėje. Kol eismas čia buvo draudžiamas, aikštėje buvo visai tuščia. Tačiau dabar per aikštę vyksta per didelis tranzitas. “Reikėtų rasti būdą, kaip jo išvengti, iki kol bus suremontuotas Aleksoto tiltas”, – įspėjo S.Pūtvis.

Pasiūlė istorinių įžymybių eiseną

Architekto Rimvydo Palio nuomone, šioje Senamiesčio vietoje reikia sudaryti sąlygas vidutinės visuomenės klasės bendravimui, ir miestiečiai čia užsibus. “Aktyvinkime verslą, prekybą, mokslą, ir žmonės patys ateis”, – kalbėjo R.Palys. Tačiau, jo pastebėjimu, prekyba Rotušė aikštėje turi būti demokratiška, o ne parodomoji. Lengvai nuardomuose paviljonuose galėtų būti prekiaujama gėlėmis, knygomis, daržovėmis, čia turi veikti daug kavinukių, o dailininkai – pardavinėti savo kūrinius.

Anot istoriko Arvydo Pociūno, šį aikštės šurmulį galėtų papildyti spalvingas istorines asmenybes vaidinantys aktoriai, tam tikromis valandomis vaikštinėjantys po Rotušės aikštę. Garsus karybos specialistas ilgokai vardijo karvedžius, karalius, didikus, kurie įvairiais amžiais lankėsi Kaune. Pasak A.Pociūno, margą istorinių įžymybių būrį vaidinančius aktorius galėtų išlaikyti turistinės firmos.

Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius nenorėtų matyti Rotušės aikštėje daugėjant alaus kioskų, bet prieš prekybą suvenyrais jis ne prieš. Nors daugiau nei pusė aikštės pastatų priklauso bažnyčiai, S.Tamkevičius teigė, jog neketina paversti jos bažnytine vieta. Tačiau masinių renginių metu ir toliau turės būti paisoma pamaldų laiko Arkikatedroje bazilikoje bei Jėzuitų bažnyčioje.

S.Tamkevičius atkreipė dėmesį, jog dešiniojoje Rotušės aikštės pusėje automobiliai statomi taip, kad užima ir dalį siauručio šaligatvio, o netoli kurijos esantis jaunimo klubas pritraukia narkotikus vartojantį jaunimą. “Ne tokios publikos Senamiesčiui reikia”, – teigė dvasininkas.

Baus apleistų pastatų šeimininkus

“Suvenyrai – turistams, o miestiečiams – kas? – retoriškai klausė vicemeras Alfonsas Balutis ir čia pat pasiūlė: – Gal vertėtų iš S.Daukanto gatvės į Rotušės aikštę perkelti ekologiškų produktų turgelį, veikiantį kas penktadienį?” Vicemero nuomone, eismą Rotušės aikštėje reikia uždrausti, nes “koks gi alaus gėrimas, kai už keleto metrų zuja automobiliai”.

Miesto mero Arvydo Garbaravičiaus žodžiais, saugias automobilių stovėjimo aikšteles galima įrengti prie buvusios “Lituanicos” ir prie Kauno pilies. “Tačiau miestiečiai nesilanko ten, kur negali iki pat durų privažiuoti savo automobiliu”, – sakė meras. Jo nuomone, reikia tradicijos, išviliojančios miestiečius iš namų į Senamiestį. Jos idėją esą gali pasiūlyti tik specialistai. “Mes tegalime sutvarkyti grindinį, apšviesti gatves”, – pripažino A.Garbaravičius.

Tačiau K.Ignatavičius spaudė merą dar kai ką daryti. “Ar yra būdų priversti sutvarkyti labiausiai apleistus Rotušės aikštės pastatų fasadus?” – mero teiravosi Kauno deputatų klubo prezidentas. “Esame gerokai sumažinę žemės mokestį verslininkams. Tiems, kurie nesusitvarko savo pastatų fasadų, jų neapšviečia, ketiname mokestį netrukus padidinti”, – kalbėjo A.Garbaravičius.

Turistus ves saugesniu maršrutu

KTU profesorius Jonas Dulevičius pasiūlė kaip Rotušės aikštės tąsą Santakoje įrengti promenadų alėją, o Deputatų klubo narys Arimantas Dragunevičius pasisakė griežtai prieš “balaganą Rotušės aikštėje” – turgų.

“Nereikia balagano, reikia vokiškos tvarkos turgaus”, – replikavo antikvariato Rotušės aikštėje šeimininkas Antanas Zurba. Rotušės aikštės kampe su siauručiu šaligatviu įsikūręs verslininkas atsistojo ir vaizdžiai parodė, kokiu greičiu turistai verčiami apžiūrinėti Rotušės aikštę. Jie turi bėgte bėgti ir dar saugotis, kad nepapultų po automobilių, ištisu srautu lekiančių A.Jakšto gatve ir Rotušės aikšte, ratais.

S.Tamkevičius sutiko, o istorikas Eugenijus Rūkas pažadėjo, kad netrukus turistų maršrutai į Rotušės aikštę ves per gražiai sutvarkytą Kunigų seminarijos kiemą.

“Prisimenu laikus, kai transporto eismas Rotušės aikštėje buvo draudžiamas. Joje buvo tik mano vieno kavinė, – automobilius Senamiesčio aikštėje gynė verslininkas Ąžuolas Gaižutis. – Leiskime gyvenimo Rotušės aikštėje taisyklėms formuotis savaime”.

“Senamiesčio klubo” prezidentė Erika Drungytė įrodinėjo, kad Rotušės aikštės atgimimui svarbios net mažos pastangos. “Kai kavinių savininkai supras, kad kiekvienoje būtinai kas nors turi vykti, Senamiestis bus pilnas žmonių”, – kalbėjo E.Drungytė. Šis klubas kitą savaitę Senamiestyje rengia Gėlių šventę.

Trumpam pavirsiu futuristu, kad galėčiau jums papasakoti, koks bus nanotechnologijų ir medicinos ryšys. Galima sakyti, kad šis ryšys numarins mediciną – neįžvelgiamo dydžio nano robotukai saugos jūsų kūną nuo bet kokios ligos ar negalavimo, sunaikins bet kokį virusą jam net nespėjus pasiekti savo tikslo. Teoriškai žmogui nebebus reikalinga ir imuninė sistema, nes ji neatliks jokio vaidmenio. Tad kyla klausimas, ką veiks medikai? Mano nuomone, medicina turėtų žengti kartu su nanotechnologijų pasauliu – medikai savo žinias galėtų pritaikyti būtent tų nano robotukų kūrime ir programavime. Iš medikų tikiuosi supratimo ir iniciatyvos, dėja, kai kurie subjektyvių nuomonių savininkai būtinai reikš protestą iš religinės pusės.

Religijos klausimas atlieka svarbų vaidmenį nanotechnologijų ir medicinos sąjungoje. Būtent baimė įsileisti vaistą nuo visų ligų, baimė, kad kažkoks dirbtinumas pavergs tavo jausmus įtakoja neigiamas nuomones. Bet juk visi, o ypač senyvo amžiaus žmonės, kasdieną praryja begales tablečių! Nanotechnologijos sugebės sutalpinti vaistus nuo visų ligų vienoje tabletėje ir ją reikės išgerti tik kartą. Ji nepavergs nei proto, nei sielos, nes joje esantys nano robotai bus tiesiog dirbtiniai – preciziškai sudėlioti atomai su savo užprogramuotom funkcijom.

Daugiau jokių negalavimų, jokių stovėjimų eilėje prie poliklinikos registratūros langelio ir viskas – vienoje nano tabletėje.

Naršydamas po youtube aptikau du labai įdomius nokia kompanijos mobiliųjų telefonų konceptus.

Pirmasis video – nokia 888. Antrasis – nokia morph. Būtinai pažiūrėkit.

Beje, radau pasiskaityti lietuviškai apie morph modelį games.lt straipsnyje.