Šiemet pavasarį žaliųjų įvykių greičiausiai netrūks. Be šiandienos pasaulinio masto Žemės valandos, Lietuvoje bus ir kitų įdomių žalių renginių ir šiaip įvykių – apie juos nuo dabar galėsite susižinoti Žaliajame kalendoriuje dešiniajame tinklaraščio meniu (taip pat patys galėsite pranešti apie Lietuvos eko-įvykius).

Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiandien, kovo 28 dieną šeštadienį pasaulis vėl išjungia šviesas – Pasaulio gamtos fondas kviečia visus žmones (šia idėja siekiama apjungti vieną milijardą žmonių!) iš daugiau nei 2800 miestų ir 83 šalių išjungti savo šviesas vienai valandai – kovo 28 dieną nuo 20:30 iki 21:30 vietos laiku. Akcijos tikslas – bent trumpam sumažinti Žemės taršą ir atkreipti visuomenės dėmesį į ekologines problemas. Tokie miestai kaip Paryžius, Sidnėjus, Londonas, Kairas, Niujorkas, Los Andželas, Keiptaunas jau pranešė apie savo ketinimus prisijungti prie akcijos ir pademonstruoti savo įsipareigojimus siekti energijos taupymo.Tiesa, kaip ir praėitais metais, taip ir šiemet Lietuvos miestų savivaldybės pasyviai reaguoja į šią akciją – šia prasme yra ko pasimokyti iš „brolių“ latvių, aktyviai reklamuojančių Žemės valandą bei žadančių išjungti nebūtinas šviesas ne tik Rygos mieste, bet ir kitose vietovėse.

Žemės valanda yra daugiau nei šešiasdešimt minučių tamsumos; tai taip pat yra įsipareigojimas mažinti energijos vartojimą. Kiekvienas mūsų gali prisijungti prie šios akcijos bei taip įrodyti, kad nepaisant Lietuvos valstybinių ir kitų įstaigų pasyvumo, patys Lietuvos piliečiai gali ir nori balsuoti už Žemę!

Be Žemės valandos, pavasarį bus ir kitų prasmingų žaliųjų įvykių: pvz., balandžio 3-5 dienomis Birštone vyks pirmasis tarptautinis kultūros ir ekologijos festivalis BIRŠTONO GRYN PARKAS, o balandžio 18 dieną visi kviečiami išvalyti Lietuvą nuo šiukšlių. Prisijunkime ir praneškime draugams?

***

^{foto: pirate johnny}

Šiandien „tarptinklaraštinis“ projektas Eko-karnavalas svečiuojasi „Gyventi sąmoningai“ bloge (ačiū Ramūnui iš Ekoblogo už šią suteiktą galimybę). Eko-karnavalas yra progresyvios ir pozityvios ekologinės minties internetinis žurnalas-karnavalas, išleidžiamas kiekvieno mėnesio penkioliktąją (15) dieną.

***

Koks transportas yra eko-draugiškesnis? Ar traukiniai iš tiesų gali būti gera eko-alternatyva? Jei mes kalbėtume apie Skandinaviją, tada taip! Štai Švedijoje faktiškai visi traukiniai yra varomi elektros; visa ši elektra atkeliauja iš hidroelektrinių bei vėjo jėgainių, o tai reiškia, kad elektros gamyba Švedijos traukiniams sukelia tik minimalias CO2 ir kitų šiltnamio dujų emisijas. Pavyzdžiui, vieno asmens kelionė traukiniu tarp Stokholmo ir Geteborgo teprilygsta 3(+) mililitrų benzino anglies dioksido emisijai (0.0026 kg CO2). Palyginimui, tokia pat vieno asmens kelionė autobusu jau išmestų 20.51 kg CO2, automobiliu – 44.57 kg CO2, o lėktuvu – net 66.38 kg CO2! Kelionės elektriniais traukiniais šioje šalyje atitinka Švedijos gamtos išsaugojimo draugijos Gero ekologinio pasirinkimo – vienos rimčiausių eko-žymėjimo sistemų pasaulyje – kriterijų. Visa tai nereiškia, kad geležinkeliai neturi jokio poveikio aplinkai. Tam tikros operacijos, valymai ir pan. reikalauja įvairių chemikalų, o dalis krovininio vežimo yra atliekama dyzeliniais traukiniais, kurie turi aukštesnes emisijas. Tačiau bendrai paėmus, Švedijos geležinkelių vadovų politika atrodo pavyzdiniai „žalia“ – palyginimui, Lietuvos geležinkeliai apskritai neturi jokios aplinkosauginės politikos. Kol kas?

Įdomu taip pat pažymėti, kad 37% švedų prisipažino, jog klimato debatai pakoregavo jų kelionių planus ir privertė vietoj skrydžio pasirinkti kelionę traukiniu.

Transportas, beje, kaip nebūtų keista, nėra stambiausias sektorinis šiltnamio dujų emisijų šaltinis. 2006 metų Jungtynių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos ataskaitos bei kitų mokslinių tyrimų duomenimis, už klimato kaitą greičiausiai labiausiai yra atsakinga vis intensyvėjanti gyvulininkystės sektoriaus veikla (t.y. didėjantis pasaulinis gyvūninių produktų vartojimas), šiuo metu atsakinga už 18% šiltnamio dujų emisijų (daugiau apie tai jau buvo rašoma kituose įrašuose – 1, 2). Transporto sektoriui gi priskiriamos 13,5% visų pasaulinių antropogeninių šiltnamio dujų emisijų. Pažymėtina, kad prekybos laivynas atsakingas net už 4% visų emisijų (beveik 3 kartus daugiau nei buvo manyta anksčiau), kai tuo tarpu aviacija – „tik“ už 2%. Tai, aišku, nereiškia, kad lėktuvai yra labiau eko-draugiškas būdas „permesti“ prekes iš vieno kontinento į kitą: taip paprasčiausiai yra dėl to, kad apytiksliai 90% pasaulinių prekių yra persiunčiami vandeniniais keliais, tad per 1 metus visų pasaulio laivų yra išskiriama apie vieną milijardą tonų CO2.

Kadangi politikai turi įprotį lėtai reaguoti į aplinkosaugines problemas, arba dažnai įveda tik mažareikšmiškus reguliavimus, kiekvienas mūsų gali nemažai prisidėti prie ekologinių problemų sprendimo per daug nesuvaržant savo kasdieninio gyvenimo: pvz., mažiau vartodami (t.y. nepirkdami to, ko mums nebūtinai ir reikia), arba vartodami protingai (puikus „Ekoblogo“ pavyzdys dėl baterijų naudojimo), mes galime sumažinti ir prekių gamybos bei transportavimo mastus, o tuo pačiu ir šiltnamio dujų emisijas; kas yra nemažiau svarbu, turime pagalvoti ir apie tai, ką valgome, kadangi žemės ūkio sektoriaus veikla yra vienas stambiausių klimato kaitai įtakuojančių faktorių: mokslininkai pažymi, kad bendrai maistas yra atsakingas maždaug už 20-35% viso mūsų ekologinio pėdsako ir atlieka pagrindinę rolę kalbant apie šiltnamio dujų išmetimą į atmosferą – pasirinkdami vietinį ir labiau augalinės kilmės maistą, t.y. paprasčiausiai mažiau valgydami gyvūninių produktų, ypač jautienos, bei importuoto maisto, mes tuo pačiu ženkliai sumažiname šiltnamio dujų emisijas (tiesa, čia irgi yra savų niuansų, pvz., išaugintos vietiniuose komerciniuose šiltnamiuose daržovės gali būti atsakingos už daugiau šiltnamio dujų emisijų negu importuotos daržovės iš šiltesnių kraštų, kur jos auga natūraliai).

Mažiau aplinkai kenkiančio maisto svarbą pripažino ir Londono Camden savivaldybė, kurioje svarstoma apie jai priklausančios valgyklos pavertimą į vegetarišką. Tuo pačiu bus siekiama, kad kuo daugiau patiekalų būtų gaminami iš vietinių augalų, taip dar labiau sumažinant ekologinį poveikį.

Labai džiugu, kad pakankamai nemažai viso pasaulio žmonių yra pasirengę mažinti savo ekologinius pėdsakus – tai buvo akivaizdu iš kovo 29 dienos Žemės valandos, kai milijonai žmonių simboliškai išjungė savo šviesas vienai valandai, ir, kas svarbiausia, prie to prisijungė ir verslo įmonės, ir miestų sasivaldybės. Daugelyje vietų buvo pasiektas gana nemažas CO2 emisijų sumažėjimas – Kraistčerčo miesto (Naujoji Zelandija) atveju – net 13%. Torontas (Kanada) sutaupė 900 elektros megavatvalandžių (t.y., sutaupyta 8.7% energijos lyginant Žemės valandą su tipiniu šeštadienio vakaru šiame mieste). Bankokas (Tailandas) per Žemės valandą savo anglies dioksido išmetimus, skirtingų šaltinių duomenimis, sumažino 42-102 tonomis. O štai Tel Avive (Izraelis) Žemės valandos proga roko grupė „Knesiyat Hasekhel“ surengė nemokamą koncertą, kuriam beveik visa elektra buvo gaminama pedalų generatorius stumiančios grupės dviratininkų; likusi elektros dalis buvo gaunama iš generatorių, veikiančių ant jau panaudoto falafelių ruošai aliejaus. Žemės valandai neliko abejingas ir „Google“, kovo 29 dieną nuo 00:00 iki Žemės valandos pabaigos „patamsinęs“ pagrindinį „Google“ puslapį Jungtinėse Valstijose, Kolumbijoje, Kanadoje, Danijoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Nors Lietuvoje Žemės valanda irgi atrado nemažai entuziastų (1, 2, 3, 4…), oficialioji valdžia šios idėjos niekur nepropagavo, o Lietuvos miestų savivaldybės pasiūlymą išjungti šviesas visiškai ignoravo. Pažymėtina, kad net Lietuvos Žalieji (LŽ) nepanoro aktyviau propaguoti šios akcijos (išskyrus nedidelį straipsnį, kuris Laimio Žmuidos iniciatyva buvo atspausdintas LŽ laikraštyje „Žalioji Lietuva“), teigdami, kad jie neva turi „svarbesnių darbų“ (žr. dėl to „Gyventi sąmoningai“ autorių komentarą). Eilinis pavyzdys, kad pasaulį keičia ne tiek didelės organizacijos ar mūsų valdžia, kiek patys žmonės – savo mažais darbais.

Beje, kadangi šio mėnesio eko-karnavalui atitenka balandžio 1-oji diena, prisiminkime, kad ši diena buvo paskelbta kaip Energy Wasting Day (o štai čia ir paaiškinimas).

Tiek naujienų šiandienai – ačiū, kad skaitote!

***

Ankstesni Eko-karnavalo numeriai:
# 6 : Žaluma
# 5 : Ekoblogas
# 4 : Ekoblogas
# 3 : ŽudykReklamą
# 2 : PažinimoVartai
# 1 : Ekoblogas
***

^{foto: Sankt Andreas (1), Floccinaucinihilipilifi cation (2), *MarS (3)}

^{Diagrama iš www.evo.com. Earth Hour paveiksliukas: earthhour.org.}

Vėlokai aš čia skalambiju varpais, bet gal taip geriau – bus mažiau laiko pamiršimui.

Kovo 29 dieną visame pasaulyje vyks akcija Žemės Valanda. 20:00 vietos laiku visi kviečiami išjungti elektrą valandai.

Pernai tokia akcija vyko Sidnėjuje ir sulaukė gan didelio susidomėjimo ir sėkmės. Man, kaip šiaip idėjiniam žmogui čia gražiausia ir smagiausia akcijos pagrindinė mintis – nors atrodo, vienas žmogus negali nieko pakeisti, kai tokių žmonių atsiranda daug, įvyksta ir pokyčiai.

Aš prisidėsiu prie šios akcijos, nes manau, kad ir pati ne visada protingai naudoju elektrą. Tėtis nuo mažumės visus išmuštravo, kad nepalikinėtume degančių šviesų, kai jų nereikia – ne namuose būdama pagaunu save automatiškai užgesinėjant visas nereikalingas šviesas Užtat atsigriebiu neišjungdama kompiuterio, kai išbėgu porai valandų miestan. Tokios akcijos kaip “Žemės Valanda” geros tuo, kad priverčia susimąstyti apie savo elgesį ir kartais net padaryti išvadas. Nesvarbu, kad po savaitės imsi elgtis vėl kaip seniau – svarbu, kad po truputį formuojamas kažkoks suvokimas apie tai, kokios yra negudraus elektros vartojimo pasėkmės mūsų mielai Žemei.

Labai man sunkiai ir kažkaip net nepatraukliai atrodo tie visi skaičiavimai, kad va per valandą tu sueikvoji tiek ir tiek elektros, o automatiškai į atmosferą patenka tiek ir tiek CO2, tad dabar liūdėkie, o Žmogau, esi labai nedoras ir Žemė verkia. Man tada jau geriau šiek tiek daugiau tos elektros sunaudoti, bet nuvažiavus į mišką kuprinėn susimest pakeliui rastas šiukšles ar medį kokį pagaliau prisiruošt ir pasodinti. Bet kadangi esu suvalkiečio anūkė, tai dar yra mąstyme išlikę šiokių tokių suvalkizmų. Gi žymiai smagiau ne CO2 skaičiuoti, o lietuviškus pinigėlius Jei taupiau naudotume elektrą.. Kokie turtingi būtume! Ir ne tik piniginėmis storesnėmis džiaugtumėmės, bet gal ir gražesne Žeme.

Rašau aš čia apie tą elektros taupymą, o pati, kaip gamtos draugė didžiausia, visą naktį šviesas kambarį susijungus naktinėju. Ne, kad dieną prie šviesos darbus darytis

Jei norit daugiau pasiskaityti apie kovo 29tą dieną, tai visa info (angliškai) čia.