lijo šiandien visą dieną. dangus pilkas, beveik vienspalvis pilkas į visas puses, taigi kas dėl manęs – tikriausiai lijo visame pasaulyje, gal net kosmose šiandien visą dieną lijo.

pavakarę išvedžiau šuo trumpam apie namą, kas yra tradicinis vakaro maršrutas. jai jau 8 metai, šiaip nepasakytum. ir aš nepasakyčiau. nors nežinau kiek tam įtakos turi tai, kad ji atseit, jaunai atrodo.

pavakariais išvedus, visuomet sustojam po kaimynų langais priepat laiptinės. apsiuostyt matyt, kas gero per dieną nutikę (tikiu kad šunys iš kvapo viską visada sužino). pasiženklinam, ir judam link namo kampo. vėl pauostom šulinį, kiek nekantrauju nes pučia vėjas timpteliu pavadį.

labai žolė didelė užaugus. jau virš kelių ryškiai – tokia didelė. aplink kitus namus paskusta, pakėlėj paskusta, aplink mūsų ne. kai mažesnis buvau, atrodo viskas kitaip buvo. gyveno toks senis, na kaip tu jį kitaip pavadinsi, net ne mūsų name gyveno, bet jam tikriausiai duodavo dešimt litų kad su dalgiu prasieitų kokį kartą į mėnesį, ar gal rečiau. gerai aš jo neatsimenu, tik kad buvo aukštas, stambus, trumpų žilų plaukų, ir sunkiai vaikščiodavo. jau tada galvodavau, kodėl jam tokius darbus patiki.

taigi šienaudavo jis. o tos kelios dienos iki ir po šienavimo, būdavo pačios smagiausios. prieš – galima žaisti dvylikos pagaliukų (slėpynės), ir žaliai apsirengus gulėti žolėj. nemanau kad pagrindinis motyvas buvo tai, kad tai būtų buvus labai jau gera slėptuvė.

šiaip smagu, žolėj gulėt ir slėptis.

o kai nušienaudavo, galima buvo žaisti futbolą ar mėtytis žole (nors nepavadinčiau to žaidimu).

šunei uostant dar vieną šulinį stovėjau, žiūrėdamas į tankią tamsią žolę ir galvojau, kad va dabar būtų pats geriausias laikas žaisti slėpynių.

labai norėčiau.

Trečiojo serialo WEEDS sezono starto proga, TV6 media ir PR agentūroms išsiuntinėjo pilną puoštę… žolės. Tiksliau augalo panašaus į žolę.  Seriously good shit . 

Prieš mėnesį nusipirkau kaktusą. Tam kad turėčiau augintinį. Kačių negalim turėt, nes viena mano kambariokė (neslėpkim – Kotryna) yra alergiška katėms. Aš esu alergiškas visiems kitiems gyvūnams. Mane jie pykina. Todėl (kad bute būtų švariau) nusipirkau kaktusą iš Rimi.

Laisčiau gana reguliariai: kai nepamiršdavau. Bet to nepakako – kaktusas ėmė džiūti. Kaktusas yra daiktas kuris auga dykumoj, kur net žolė neauga. Ko gero jis augtu ir ant meteorito krentančio į žemę 30 valakų per sekundę. Vienu žodžiu augtų visur, bet ne mūsų bute – Dzirnavuose (liet. Girnyne). Kodėl? Nes nėra šviesos. Kodėl nėra šviesos? Nes nėra langų. Kodėl nėra langų? Nežinau, bet man gana nusispjauti, nes greitai išsikraustau.

Kaktusas ne pirmas augalas, kuris neaugo pas mus bute. Kartą nusipirkau ananasą, nupjoviau kuokštą ir idėjau į stiklainį nuo konservuoto kečupo. Pripyliau vandens. Ir ką jūs manote? Supuvo ir sudžiūvo, ir prasmirdo. Visa virtuvėlė pakvipo. Niekas mūsų bute neauga. Tai kaip gali ten gyventi žmonės? Atsakymas: nežinau, bet man gana nusispjaut, nes tuoj išsikraustau.

O šviesa yra svarbi ne tik fotosintezavimui, dar jos reikia gerai nuotaikai. Kai nėra šviesos, tai ir nuotaika prasta. Todėl dažnai būnų surūgęs ir keikiuosi. O kai keikiuosi tai nesidžiaugia širdelė. Todėl, kad jausčiausi geriau – reikia šviesos. Kaip galima padaryti Dzirnavų būtą šviesesnį? Nežinau, bet man gana nusispjaut, nes tuoj išsikraustau.